„Antropogeninių ir gamtos kvapų atskirtį lemia tai, kaip žmogaus organizmas dorojasi su jais.“ – sako visuomenės sveikatos specialistė Rūta Daunoravičienė. Antropogeniniai kvapai yra tie, kurie atsirado ar pakito dėl žmonių veiklos, pavyzdžiui ūkinės, cheminės ir pramonės. Kita antropogeninių kvapų grupė – tai malonieji kvėpikliai (kvepalai, kosmetika, namų kvapai, gaivikliai ir pan.). Pastarųjų poveikis sveikatai yra sudėtingai ištiriamas, o reguliavimas išvis labai painus. Išnarpliosime, kokie yra maloniųjų kvėpiklių saugumo reikalavimai ir kaip jie vykdomi realybėje.
Rūta Daunoravičienė
Pagal biofilijos teoriją būdami gamtoje mes persikrauname ir pailsime. Gamtos kvapai (gamtos dalis) yra atkuriantys žmogaus sveikatą. O antropogeniniai kvapai – atvirkščiai. Jie yra kuriami malonumui, užmaskuoti kažkokiam kitam kvapui, pritraukti, suintriguoti. Pavyzdžiui, parfumerijoje kvapai kuriami tam, kad maloniai stimuliuotų mūsų pojūčius, sukurtų asmeninį įspūdį, maskuotų natūralius kūno kvapus, patrauktų ar net paveiktų kitų emocijas. Na, juk visi mes norime kvepėti, o ne smirdėti.
Patalpų kvėpikliai, pavyzdžiui, oro gaivikliai ar brangūs namų kvapai, naudojami užmaskuoti nemalonius kvapus ir maloniai (tiesa, nebūtinai visiems) prikvėpinti aplinką.
Natūralūs biologiniai kvapai daugiau atlieka sveikatinimo funkciją. Daugelis augalų ar miško kvapų molekulių nervinę sistemą veikia raminamai ir adaptogeniškai. Spygliuočių medžių generuojama kvapų junginių grupė, vadinama fitoncidais, padeda stiprinti imunitetą ir mažina stresą.
Žinoma, poveikis organizmui priklauso ne tik nuo kvapo kilmės (antropogeninis ar gamtos biologinis), bet ir nuo konteksto bei individualaus jautrumo kvapams.
Vokietijoje 2019 m. buvo publikuotas tyrimas, kuriame išaiškėjo, jog kvapams jautrių žmonių yra 20 % gyventojų. Daugiau nei pusę jų skundžiasi kvėpavimo takų sutrikimais, nors dauguma jų vis tiek naudoja įvairius kvėpiklius. Kodėl taip vyksta? „Šioje vietoje yra apgaunamos smegenys, nes tai, kas kvepia maloniai iš pradžių nekelia jokio įtarimo, nejaučiamas joks pavojus, kad kvapo galimai yra per daug ar reikėtų jo naudoti atsargiai. Tad dėl maloniųjų kvapų saugikliai įsijungia labai retam žmogui. Tačiau iš kitos pusės, ar smegenyse gali įsijungti kažkokie trigeriai, jeigu kvapas yra malonus? Smegenys yra tiesiog apgautos.“ – sako Rūta Daunoravičienė.
Maloniųjų kvapų rinkoje yra vienintelis reguliavimas: gamintojas turi paleisti į rinką saugų produktą.
„Tai reiškia, kad turi būti patikrinta ar produktas nekenkia sveikatai. O šis patikrinimas yra paliktas gamintojo atsakomybei. Chemijos produktų agentūra sudarinėja pavojingų medžiagų sąrašus, kvalifikuoja verslo teikiamą informaciją apie tai, kokias medžiagas gamina ar naudoja. Jei yra kažkokios informacijos apie medžiagų keliamą pavojų žmonėms ar aplinkai, agentūra išleidžia apribojimus ir reguliacijas. Bet jeigu medžiaga yra naujai sukurta, reiškia joks sveikatą veikiantis poveikis dar nėra užfiksuotas, produktas yra leidžiamas į rinką lengva ranka.; o jei dar naujojo chemikalo kiekis per metus nėra didelis, pvz iki 1T per metus, ES nereikalauja gamintojo pateikti jokių saugumo duomenų.
Šiek tiek skaičių: OECD duomenys rodo, kad 88% kvapiųjų medžiagų medžiagų išleidžiama ir sunaudojama būtent mažais kiekiais, iki 1T per metus; gaunasi, kad sukvėpuojame daugybę įvairiausių nedokumentuotų chemikalų, paslėptų „po kilimu“.
Kvepalų pramonėje naudojama bent 4000 skirtingų cheminių kvapiųjų medžiagų, iš jų tik apie 800 yra natūralios kilmės (IFRA duomenys). 90-95% visų kvėpiklių ir kvepalų sudėties šiais laikais sudaro sintetinės, ir tik 5-10% natūralios medžiagos.
Nerimą kelią ir pats saugos vertinimo procesas, nes jis yra labai ilgas ir sudėtingas. Nuo to kai sužinoma, kad medžiaga yra pavojinga iki tol, kol ji dingsta iš rinkos praeina net keli dešimtmečiai. Pvz. bisfenolių (endokrininę sistemą ardančios medžiagos) atveju apie 30-imt metų (nuo 2024 m. uždrausta naudoti bisfenolius).
PFAS medžiagų pavojingumas (ardo endokrininę sistemą, kancerogenai) buvo žinomas dar prieš 70 metų, o jie pradėti riboti tik pastaruoju metu.
Kitas dalykas, kad toms medžiagoms atsiranda pakaitalai. Pirmiausiai yra galvojama apie pačią naudingą funkciją, todėl tuo metu medžiagos atrodo naudingos ir reikalingos (pvz. padėti, kad produktas kvepėtų ilgai). O apie poveikį sveikatai pradedama galvoti vėliau.
Tad su kvapais yra tokia situacija, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas: jei nesigilini – nežinai. Tad ir su geriausiais norais tikiesi, kad medžiaga nepavojinga, nes taip tvirtina gamintojas. Deja, realybė yra kitokia.“ – situaciją paaiškina visuomenės sveikatos specialistė ir „Kvapų namai“ partnerė Rūta Daunoravičienė.
Kvepia taip, kaip niekas natūraliai gamtoje taip nekvepia. Naujai sukurtos sintetinės molekulės – aldehidinių kvapų grupė, ftalatai, sintetiniai muskusai, kurie neturi biologinių analogų.
Rūta Daunoravičienė dalinasi, kad neretai tokios kvepiančios molekulės yra atrandamos atsitiktinai ir dažniausiai naudojamos parfumerijos pramonėje. Kvepia taip, kaip niekas gamtoje taip nekvepia, todėl parfumerijoje šis unikalumas kuria didelę vertę. Kvapas nustebina, pavergia.
Muskusai yra išskiriami kai kurių gyvūnų lytinėse liaukose. Šia medžiaga jie žymi teritoriją, lytį, pasirengimą poruotis, vandens žinduoliai juo tepa kailį. Net labai maži muskuso kiekiai suteikia parfumerijos gaminiams egzotišką ir itin patvarų kvapą, todėl jis buvo vertinamas taip pat kaip auksas (1 kg muskuso gauti reikėdavo sumedžioti 30 000 muskusinių kabargų; nuo 1973 šiuos gyvūnus uždrausta medžioti visame pasaulyje). Dėl etinių priežasčių šiais laikais nebegalima naudoti gyvūninių muskusų, tad vietoje jų buvo sukurti sintetiniai analogai, kurie kvepia dar stipriau ir maloniau, tveria dar ilgiau (sakome „palieka šleifą“), tačiau daugelis jų turi endokrininę sistemą ardančių savybių, ir gali pakenkti, nepriklausomai nuo sunaudotos dozės.
Muskusinė gabarga (Moschus moschiferus)
Kvapo šleifo efektą suteikiantys sintetiniai muskusai ir ftalatai yra junginiai naudojami daugelyje kvapiųjų produktų
„O jie yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, tai patvirtinta tyrimais. Kol jos bus apribotos, nežinia, kiek praeis laiko.
Uždraudus vieną grupę muskusinių ketonų, atsiras kita pakaitinė grupė. Tada vėl viskas iš pradžių. Bėda yra tame, kad nėra įrankių, kurie galėtų greitai patikrinti, kokį poveikį kvapų junginiai turi sveikatai.
Vienintelis dalykas, kuriuo galima remtis, tai sveiku protu.
Tik 150 metų gyvename su cheminėmis medžiagomis. O šiuolaikinis žmogus (Homo Sapiens) gyvena apie 200 000 metų kaip biologinė gamtos rūšis ir visą tą evoliucijos laiką gyveno apsuptas gamtiškomis biologinėmis molekulėmis. Tad mūsų DNR ir organizmams šios naujos sintetinės molekulės evoliuciškai yra didžiulis ir staigus sukrėtimas. Reaguojame lėtinėmis ligomis. O lėtinės ligos (nutukimas, diabetas, alergijos, autoimuninės ligos, vėžys) dažniausiai laikomos tokiomis ligomis, kurios neturi vienos priežasties. Todėl išmatuoti kvapų poveikį atskirai yra be galo sudėtinga, tam reikia laiko.
Šiuo metu daugelis kvapų tyrimų yra modeliuojami arba kompiuteryje, arba mėgintuvėlyje. Tyrimus modeliuoti kompiuteriu pagal molekulių panašumą yra labai netikslu. Todėl, apskritai, tokie duomenys yra labai nekonkretūs.
Be to, reikia turėti omenyje, kad kvapuose ir kvepaluose yra dešimčių ir šimtų skirtingų molekulių kokteiliai, o ne vienas junginys. Mes kasdien nuolat plaukiojame toje kvapų sriuboje. Ne tik iš kvapiklių, bet ir iš įvairių paviršių, dažų, kilimų.“
Tęsinys kitame straipsnyje. Norite gauti informaciją asmeniškai? Prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
Domina edukacinės programos kolektyvams apie sensorinę perkrovą? Daugiau ČIA.
