Ankstesniame straipsnyje kartu su visuomenės sveikatos specialiste Rūta Daunoravičiene aptarėme, kokie yra maloniųjų kvėpiklių saugumo reikalavimai ir kaip jie vykdomi realybėje. Iš esmės, tai yra paliekama gamintojo atsakomybei. Nuo to, kai sužinoma, kad medžiaga yra pavojinga iki tol, kol ji dingsta iš rinkos praeina net keli dešimtmečiai. Masiškas maloniųjų kvėpiklių naudojimas turėtų būti ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalas. Paaiškinsime kodėl.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kvapikliai gali dirginti kvėpavimo takus, dirginti odą, sukelti alergiją, paūminti astmą ir kitas kvėpavimo ir nervų sistemos ligas; sukelti migreną, galvos svaigimus, nerimą, dėmesio sutrikimus. Iš lėto ir nepastebimai gali vystytis endokrininė disfunkcija, nes kai kurios minėtos medžiagos imituoja estrogenus, gali daryti poveikį vaisingumui, skydliaukei ar net vaisiaus vystymuisi; galimas ir vėžio išsivystymas. Atkreipkite dėmesį, kad šiuos simptomus gali patirti bet kas ir bet kada, ir tikrai mažiausiai juos sieja su maloniais aplinkos kvapais, kuriais pats save apsupa.
Kitas aspektas yra tas, kad nuo kvapų kenčia (sąmoningai ir nesąmoningai) kvapams jautrūs žmonės (sergantieji, nėščiosios, vaikai), kurie su kvėpinimu susiduria ne savo noru, priverstinai būdami viešose prikvėpintose patalpose, pradedant nuo darbovietės ir baigiant grožio ar prekybos salonu. Kai kuriose šalyse yra priimtas sprendimas tam tikras viešąsias erdves paskelbti bekvapėmis zonomis; tai ne tik visuomenės sveikatos intervencija, bet ir pagarbos žmonėms ženklas.
Moterys nėštumo metu pasidaro labai jautrios kvapams
„Tai yra stiprus ir svarbus gynybinis instinktas. Atsižvelgiant į šį instinktą Prancūzai prenatalinio periodo klinikinėje praktikoje (Prenatalinis periodas prasideda nuo pilnos 22 nėštumo savaitės (154 dienų), o pasibaigia 28 dieną po gimimo) patvirtino gaires, kad nėštumo metu ir maitinant krūtimi rekomenduojama:
• Vengti namų kvėpiklių ir kvepalų;
• Sumažinti visų kosmetikos gaminių, kuriuos moterys naudoja ne tik sau, bet ir savo vaikams, skaičių, naudojimo dažnumą ir kiekį;
• Pirmenybę teikti paprastiems produktams, kurių sudedamųjų dalių sąrašas yra trumpas ir be kvepalų ir kuriuos galima nuplauti;
• Nėštumo metu vengti kvepalų, nagų lako ir (arba) plaukų dažų, eterinių aliejų.
• Vaikams iki 3 metų vengti pramoninių šlapių servetėlių.
Šias gaires 2022 m. parengė Prancūzijos nacionalinė akušerių draugija, kartu su Prancūzijos ambulatorinės pediatrijos draugija, Bendrosios medicinos draugija ir Tarpasociacine gimdymo draugija.
Jei organizmas patiria endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį, jis persiduoda trims kartomis: mamai, vaisiui ir per vaisiaus lytines ląsteles anūkams.
Todėl chemikalų poveikį dar tik pradedame pajusti, nes mūsų seneliai negyveno tarp tiek sintetinių kvapų kaip mes. Deja mūsų anūkai tai itin pajus.“ – dalinasi visuomenės sveikatos specialistė ir „Kvapų namai“ partnerė Rūta Daunoravičienė.
Rūta Daunoravičienė
Lietuvos visuomenės sveikatos ar sveikatinimo įstaigos, kol kas, neskiria dėmesio į kvapų poveikį sveikatai. Priešingai, kai kuriose SPA, sanatorijose ar net klinikose vos tik įėjus pro duris iškart galite pajusti vestibiulio kvapą (dažnai tam net naudojama spec. kvėpinimo įranga ar kvepiančios lazdelės). O šiam kvėpinimui dažniausiai yra naudojami sintetiniai kvapai.
Mieste gyvenantys žmonės minimaliai kontaktuoja su gamtos kvapais
„Lietuvos didžiuosiuose miestuose dar nėra labai prasta padėtis, tačiau yra gausybė Europos ir pasaulio miestų, kuriuose gyventojai neturiu jokio kontakto su žaliomis biologinėmis molekulėmis savaites, mėnesius ar dar ilgiau. O per šias molekules žmogus turi bent minimalų kontaktą su gamta, kuris padeda sveikatintis.“
Jei vaikas iki 3 metų augo toli nuo žaliųjų erdvių, paauglystėje psichikos ligų rizika padidėja 50 %
Šis tyrimas buvo atliekamas Danijoje visos šalies mastu. Tai vienas iš įrodymų, kodėl taip veikia miško maudynės ar kitos veiklos gamtoje: žaluma, fraktalų poveikis, organizmo mikrobiomos atstatymas. Gamtą patiriame ne tik vizualiai, bet ir įkvėpdami natūralių biologinių molekulių.
Visuomenės sveikatos specialistė pabrėžia, kad kvapų molekulės yra ypatingos tuo, kad jos iš karto patenka į mūsų kraują, norime to ar ne. Tiek natūralios, tiek ir sintetinės.
„Jos yra labai mažos ir kerta bet kokius barjerus, visas ląstelių membranas. Dėl to labai lengvai patenka į kraują. Skirtumas yra tame, kad mūsų organizmas skirtingai reaguoja į biologines „savas“ molekules ir sintetines, „svetimas“. Svetimų medžiagų patekimas į organizmą visada sukels stresą ir uždegimą. Jei tai nutinka retkarčiais, nieko baisaus, turime labai išmanius apsauginius ir detoksikacinius mechanizmus, kurie su „svetimais“ greitai susitvarko. Bet jei gyvename nuolatinėje svetimų medžiagų kokteilio aplinkoje, uždegimas tampa lėtinis, ir taip gali išsivystyti lėtinės „civilizacinės“ ligos. Natūralūs augalų eteriniai aliejai ne tik maloniai kvepia.
Jie atneša mums Gamtos molekulių ten kur jų labai trūksta, į mūsų naująją sintetinę-betoninę aplinką, ir padeda kurti antistresinę raminančią biologiškai palankią aplinką. Tai labai svarbu miestiečiams, o labiausiai – jautriai besiformuojančiai vaikų psichikai.
Kaip galime sau padėti?
- Permąstyti pasirinkimus ir savo įpročius;
- Atsižvelgti, pagalvoti apie artimuosius, vaikus, augintinius ir aplinkinius – ar jiems patinka jūsų primetami kvapai?;
- Kvėpinti(s) mažiau;
- Mažinti kvapiųjų produktų naudojimą;
- Sintetinius keisti natūraliais.
Uoslės lavinimo pratimas
Svarbu sąmoningai stebėti savo organizmą, kaip jis reaguoja į maloniuosius sintetinius kvėpiklius ir natūralius biologinius. Tam padeda lėta savistaba, sąmoningas kvapų pajautimas ir „analizė“ patalpose; arba uoslės lavinimo pratimas gamtoje. Štai jis:
Nuėjus į mišką sulėtinkite tempą ir išsirinkite vieną jums patinkantį gamtos objektą, kurį galite pauostyti (pvz. Medžio kamienas, eglės šaka, kankorėžis, samanos ir pan.). Susikoncentruokite į tą objektą ir pabandykite jį patyrinėti savo uosle.
Žingsnis 1. Pabandykite pajusti, koks yra kvapas: gal saldus, gal aitrus, o gal gaivus ir pan.
Žingsnis 2. Pagalvokite, kokius prisiminimus, o gal konkrečią istoriją tas kvapas primena.
Žingsnis 3. Pabandykite identifikuoti, kokias 3 emocijas jums tas kvapas sukėlė.
Na, o jeigu vaikščiosite miške ir pamatysite medžio kamieną uostantį keistuolį, tai jis tiesiog lavina uoslę 🙂
Norite gauti informaciją asmeniškai? Prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
Domina edukacinės programos kolektyvams apie sensorinę perkrovą? Daugiau ČIA.
