„Pasinaudok tuo, ką turi šiuo metu, o ne apgailestauk dėl to, ko tau trūksta.” – pataria karjeros ir personalo konsultantė, „Prasmingi pokyčiai” vadovė Jūratė Jurginytė. Jeigu tokiu požiūriu žmonės gyveno iki karantino – dabartinis etapas jiems yra lengviau pakeliamas. Tačiau jeigu buvo nuolatinis laimės siekimas per lygiavimąsi į kitus – ši karantino krizė gali privesti ir prie emocinių problemų. Jūratė pasidalina, kaip net ir pačiu sunkiausiu laikotarpiu galima rasti darbo išeitį bei jaustis laimingu. 

Žmonės laimę asocijuoja su siekimu to, ko neturi

Manau, kad laimę žmonės dažnai supainioja su sėkme, o dažnai net nėra atsakę sau į klausimą “kas gi pagaliau MAN ta LAIMĖ?”.

Epikūras (senovės Graikijos filosofas) savo mokinius perspėjo, kad būti laimingam – sunkus darbas. Vien materialūs pasiekimai neteiks mums pasitenkinimo ilgą laiką, o psichologijoje – laimė priklauso nuo mūsų lūkesčių, o ne objektyvių sąlygų. Ramus ir pasiturintis gyvenimas pats savaime nesuteikia mums pasitenkinimo. Pasitenkinimą pajuntame, kai tikrovė atitinka mūsų lūkesčius. T.y. kai siekiame sau tos laimės, arba kaip ją tuo metu įsivaizduojame. Kai sąlygos ryškiai pagerėja, atitinkamai mūsų lūkesčiai išsipučia ir neleidžia mums patirti didesnio pasitenkinimo. Norisi dar ir dar.

Aš pati esu sau rimtai atsakiusi, kas man yra laimė, nors lengva tikrai nebuvo. Ji yra kasdien dėkingume, branginime to, kas esu, ką turiu ir kas vyksta mano dienoje, gyvenime. Apmąstydama – reflektuoju, jaučiu ir branginu mažus dalykus, akimirkas, pojūčius, perskaitytą knygą, susitikimą su drauge, meilės akimirkas, skanų namuose ruoštą patiekalą.

Iš tiesų, psichologijoje yra dvi realios, praktinės, ypač aktualios šiuo metu laimės būsenos:

• Flow (tėkmė) Tai pasitenkinimo jausmas veikiant tai, kas mėgiama aukščiausiu energijos lygiu, net vadinama produktyvumo viršūne.
• Mindfulness (sąmoningumas). Tai ramybės būsena, čia ir dabar, buvimas ir mėgavimasis juo.

Kasdienybėje turimų privalumų neidentifikuojame kaip privalumų

Mūsų lūkesčiai per dideli, nes tikime mitu “jei turėsiu, būsiu, padarysiu, pasieksiu… tada būsiu laimingesnis, pinigingesnis, vertesnis, reikalingesnis, svarbesnis”, siejame laimę su pasiekimais, rezultatais, sėkme. Buvimas “-esniu” įvardijamas kaip privalumas, buvimas “užsiėmusiu” – taip pat, nes tai suteikia “svarbos” jausmą. Čia svarbiausia suvokimas, kad buvimas vertingu/vertu nesusijęs su mūsų pasiekimais, kiekvienas žmogus yra vertingas, ypatingas: ar tai studentas, dar neturintis aukštos finansinės padėties, profesionalios darbo patirties; ar mama auginanti vaikus, ar garbingo amžiaus vairuotojas, ar močiutė kepanti duoną, niekada nevadovavusi direktorių valdybai – visų šių žmonių vertė vienoda. Tik tada, kai pradedame žmones “lyginti” (o to daryti nevertėtų), atsiranda problemos, o visa to pasekmės – kai kurie pradeda save nuvertinti.  Kiti priešingai – per daug iškelti.

Vertė, kurią žmogus suteikia kyla iš jo potencialo, jo galimybių, gebėjimo ir noro mokytis, prisitaikymo prie naujų aplinkybių, gebėjimo priimti sprendimus.

Gyvenama principu: jeigu turi jis, turiu turėti ir aš

Žemos savivertės elgesio apraiškų Lietuvoje, deja, ypatingai daug: vestuvių “puotos kultas” (galiu ar negaliu sau leisti, jei negaliu – tai kreditu). Noras būti “gražesniu, prabangesniu už kaimyną”, prabangos atributai (automobilis, kokio sau negaliu leisti, laikrodžiai, rankinės, restoranai…). Egzotiškos atostogos ne pagal kišenę (jei draugai/kaimynai buvo – būtinai turiu ir aš), karjeros aukštumos (įrodysiu, kad galiu, nesvarbu, kad nekenčiu tai, ką darau) ir t.t. Dažnai tokio elgesio pasekmės veda į depresiją, perdegimą, išsekimą, finansines ir emocines krizes, savižudybes – o visų šių problemų statistika Lietuvoje ypatingai didelė.

Paklausus žmonių: kokie yra tavo privalumai, esame įpratę atsakyti „nežinau”, „aš tikrai jums nepasakysiu, paklauskite kolegų”, „klauskite vadovo” ir pan.  Priimti save padeda kitas žmogus.

„Apie save ir savo stiprybes me, lietuviai, nesame įpratę kalbėti. Gyvenau daug metų užsienyje, 6-iose pasaulio šalyse, nemažai keliavau ir girdėdavau kaip kitų šalių žmonės drąsiai ir ramiai pasakoja apie savo stiprybes, silpnybes, pasiekimus ir nesėkmes.

Kuo didesnė šalis, kuo labiau pažengusi ir ekonomiškai stipresnė – tuo lengviau jos gyventojai kalba apie savo stiprybes.

Beje, mane sužavėjo olandai. Nesvarbu kurioje šalyje jie gyvena – šios šalies žmonės visada tvirtai savimi pasitikini, jaučiasi jų orumas, pagarba sau.  Jie niekada nepraleidžia progos pasigirti savo šalimi. Atrodo šalis maža, kaip ir Lietuva, tačiau savęs pateikimas stipriai skiriasi. Socialiniai, kultūriniai, istoriniai dalykai ypatingai paveikia savęs matymą, savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi.

Tik apmąstant, koks esu, kaip keičiuosi, žmogus gali į save pažvelgti tarsi veidrodyje. Tai geriausia padaryti bendraujant su kitu žmogumi ar keliais (individualiai), kai jūsų klauso, o po to užrašo, arba įrašo jūsų pokalbį. Taip pat padeda gauti grįžtamąjį ryšį iš draugų bei artimųjų, kurie jus pažįsta labai artimai, daugybę metų. Jiems pateikite klausimus, kokius žino ir mato jūsų privalumus: nuo asmeninių savybių iki darbinių įgūdžių. Taip pat į tuos pačius klausimus atsakykite ir pats. O tada pažiūrėkite, kokios savybės sutampa.

1. Save priimti ir objektyviai vertinti geriausia pradėti nuo suvokimo: esu žmogus, unikalus, turintis savo stiprybių, silpnybių, savo charakterį, temperamentą, vertybes.
2.  Pažinti save, norėti pamatyti tiesą, koks esu: tam padeda asmenybės, profesinių įgūdžių testai, užduotys.
3. Nesilyginti su kitais. Žinoma, tai labai sunku, kai dabar nuolat naršome internete.
4. Pripažinti ir priimti savo stiprybes ir silpnybes.
5. Susidaryti paveikslą, koks aš esu ir jį priimti visa savo esybe.
6. Kai manęs klausia, kokie tavo privalumai – atsakyti tvirtai, su pasitikėjimu.

Savo privalumus ir unikalias savybes padės atrasti du metodai

Paprasčiausias metodas yra gyvenimo balanso ratas, kuris suskirstomas į 7 gyvenimo sritis (pvz. asmeninis tobulėjimas, meilė, santykiai su draugais/artimaisiais, sveikata, finansai, laisvalaikis/hobiai, dvasinis gyvenimas).

Rato viduryje skalė nuo 0 – 10. Kiekvienoje gyvenimo srityje – nubrėkite atšakas. Tada pasižymite skaičių, kuris šiuo metu atspindi jūsų realią situaciją. Pavyzdžiui, prie asmeninio tobulėjimo pažymėjus 7, paklauskite savęs, ką turiu padaryti/pakeisti, kad būtų 8? Užsirašykite. Tada paklauskite savęs, o ką turiu padaryti/pakeisti, kad būtų 9? Užsirašykite. Tai atlikite su kiekviena sritimi. O tada užsibrėžkite laiko terminus pirmųjų, šiuo metu aktualiausių sričių veiksmams. Imkitės veiksmų.

Jūratės Jurginytės iliustracija

Dar vienas būdas yra dėkingumas. Tai gali būti dienoraštis. Jeigu nemėgstate rašyti – pasitelkti audio ar garso įrašus sau. Vakare skirkite 5 minutes užsirašyti 10 dalykų, už kuriuos šiandien esate sau dėkingas, kas pradžiugino, įprasmino šią dieną. Tie dalykai negali būti abstraktūs: ačiū už šeimą, sveikatą ir t.t. Tai turėtų būti konkretūs patyrimai. Pavyzdžiui: ačiū už nuoširdų draugės pasidalinimą apie…., ačiū už padrąsinantį mamos apsikabinimą, ačiū už kolegos padėką, kai jam padėjau projekte X.

Pradžioje galima pradėti nuo 5, vėliau pamatysite, kad kuo daugiau konkrečių dalykų užrašote, tuo daugiau jų pastebite, tuo daugiau “turto”, prasmės, gėrio, laimės atrasite savo gyvenime. O kai bus liūdna, atsiversite, skaitysite ir gausite naujų jėgų, drąsos pliūpsnį.

Jūsų privalumai gali būti įdarbinti net ir krizės metu

Savo privalumus ir stiprybes krizės metu geriausiai įsivardinti, užsirašyti ir ieškoti, kur jas galima pritaikyti. Darbo skelbimų portaluose pastebėti, kokio sektoriaus įmonės šiuo metu ieško tokių savybių, kompetencijų žmonių kaip jūs. Pasidaryti tokių įmonių su pozicijomis sąrašą. Pasitarti su karjeros konsultantu, kaip geriausiai jūsų situacijoje sukurti didžiausią vertę būsimam darbdaviui. Arba pačiam susidėlioti, kur galėtumėte iniciatyviai išsiųsti savo gyvenimo aprašymą. Galbūt  pamatėte, kad jums įdomi įmonė savo Linkedin ar Facebook paskyroje paskelbė didinati pajėgumus logistikos ar produkto vystymo padalinyje.

Svarbu būti aktyviam, sekti įmones, verslo žinias ir naujienas, susidaryti savo nuomonę apie situaciją darbo rinkoje jūsų srityje, pagal jūsų didžiausius privalumus. Kalbėtis su draugais, pažįstamais dirbančiais toje srityje. Sekite lyderių bei įmonių vadovų, komunikacijos žmonių Linkedin diskusijas. Aktyvumas ir greita reakcija atsirasti pirmųjų gretose gali tapti stipriu privalumu.

Jūratė Jurginytė per ekonominę krizę rado darbą savo mėgstamoje srityje

Prisimenu, kai Vokietijoje ekonominės krizės metais prireikė greitai susirasti darbą, o konkurencija darbo rinkoje buvo žvėriška (keli šimtai tinkamų kandidatų į vieną vietą). Be to, negalėjau dirbti pilną darbo dieną, nes studijavau magistrą universitete. Todėl ėmiausi savo sugalvotos proaktyviosios taktikos “Xing” (vokiškas Linkedin) platformoje. Parašiau nepažįstamiems vadovams, kurie ieškojo žmogaus su panašiomis savybėmis ir žmogaus įgūdžiais  kaip mano. Siuntinėjant supratau, kad šis darbas ne man, nes daug skaičiavimo. Tačiau turėjau intenciją: – gal jiems reikės ir tokio specialisto kaip aš? Tik kitai pozicijai. O gal jie pažįsta, kam reikėtų?

Jūratė Jurginytė

Ir taip, iš tikrųjų, mane pakvietė į keletą telefoninių pokalbių (nes gyvenau kitoje mieste). Viename iš jų gavau rekomendaciją į savo mieste esančią įmonę. Susitikau su jos vadovu ir pradėjau pas jį dirbti. Pasibaigus sutarčiai jis mane rekomendavo kitai savo pažįstamo įmonei. O ten jau galėjau dirbti mėgstamoje srityje.

„9 zuikiai – turinys sąmoningam verslui ir paaugliams. Su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą.

Esu labai dėkinga, kad skaitote. Jeigu manote, kad „9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .” – Sandra G., „9 zuikiai” įkūrėja