Patyčios yra viena iš pagrindinių visų žmonių krizių priežasčių. Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) patyčių paplitimas tarp vaikų ir paauglių Lietuvoje 2018 – 2019 m. yra didžiausias, lyginant su kitomis šalimis. Jos plinta ne tik realybėje, bet ir kibernetinėje erdvėje. Kaip jausti ribą, kai žmogų gali įskaudinti ir net privesti jį prie sunkių ligų ar nelaimių. Tai darosi sudėtinga ir reikia nuolat su savimi dirbti. Atkreipkite dėmesį į kiekvieną psichologės Justinos Zelionkaitės Dambrauskienės paaiškintą detalę.

Psichologė teigia, kad visuomenėje „juokelis” suvokiama daug situacijų ir pasakymų, bet ne visus juos galima laikyti humoru ar pokštu, kai kurie jų yra patyčios. Žmonės juokiasi iš ,,namų vaizdelio‘‘ kuriame rodoma kaip žmogus nukrenta nuo stogo, arba kai spaudoje padaroma klaida, išgirdę anekdotą ir t.t.

Justina Zelionkaitė Dambrauskienė

Tai, kas žmogui yra juokinga yra labai individualu, priklauso nuo patirties, išprusimo ir sąmoningumo.

Juokas gali būti ir įtampos slopintojas

Verta paminėti, kad juoktis galima, nes iš tiesų yra humoristiškai kažkas pasakyta ar padaryta, arba iš nerimo. Paprastai nerimo sukeltas juokas yra būdingas vaikams arba emocinio brandumo stokojančioms asmenybėms. Toks žmogus neatpažįsta išgyvenamos emocijos, kuri paprastai būna nerimas, ir reaguoja juoku, nes nežino, kaip kitaip reaguoti. Juokas veikia kaip įtampos slopintojas. Tokio reagavimo žmonės išmoksta vaikystėje. Turbūt kiekvienas prisimins situaciją ar save taip elgiantis: vaikas verkia, nes yra išsigandęs ar susižeidė, o suaugusieji bandydami vaiką nuraminti tampa pajacais ir juokina vaiką. Dėmesio nukreipimo technika yra gera, tačiau reikia prisiminti, kad visos išgyvenamos emocijos yra reikalingos ir reikia jas priimti. Todėl pirmiausia vertėtų pabūti su vaiku jo emocijoje, ją įvardinti ,,Tu pyksti… Tu bijai…‘‘ , o tik po to fokusuotis į kitus dalykus.

Humoras yra brandus būdas naikinti nerimą, tačiau humoras pirmiausia yra kitoks požiūris į komplikuotą situaciją ir po to linksmumas ir/ar juokas. O nerimo sukeltas juokas – nebrandi reakcija. Mąstymo procesų tame labai mažai arba nėra. Pavyzdžiui – žmogus juokiasi, nes kitas paslydo ant ledo ir nukrito, trylikamečiai juokiasi girdėdami kaip mokytoja pasakoja apie tai, kaip atsiranda vaikai.

Ž.M Giujo yra pasakęs: ,,Juokas turi nuskaidrinti veidą, o ne bjauroti jį.

Humoro supratimas visuomenėje yra iškreiptas

Deja žmonių supratimas kas yra humoras, o kada jau prasideda patyčios yra sunkiai suvokiamas. Visuomenės tolerancija patyčioms yra labai didelė ir dažnas teisindamas save už skaudžius pasisakymus, sako, kad kitas asmuo yra per jautrus, nepasitiki savimi. Dėl to taip ir sureagavo. Taip, labai pasitikintis savimi, aukštos savivertės žmogus ramiau reaguos į patyčia. Tačiau realybė yra tokia, kad labai savimi pasitikinčių žmonių yra gana mažai ir natūraliai prie tokio žmogaus nesinori kalbėti nesąmonių, nedrąsu. Tyčiojimasis visada vyksta tarp vienaip ar kitaip silpnų, emocinį skausmą išgyvenančių žmonių. Kuo žmogui labiau skauda, tuo žmogus tampa agresyvesnis. Tačiau vieni agresiją nukreipia į išorę (rėkia, mušasi, tyčiojasi), o kiti į save (menkina save, nesirūpina savimi, žalojasi, papuola į toksiškus santykius).  Todėl dažnai apsigauname matydami, pavyzdžiui, besityčiojantį žmogų ir laikydami jį drąsiu, bei pasitikinčiu savimi.  Žinoma, net  jei ir asmuo tyčiojasi siekdamas kompensuoti savigarbos trūkumą jis yra pavojingas ir gali nuskriausti.

Patyčios nėra humoras, o humoras nėra tyčiojimasis.

Humoras – gebėjimas išprovokuoti juoką, komišką aplinkos atsaką ar padėtį, pralinksminti, nuobodžią ar keblią situaciją paversti pramoga, pastebėti juokingus ar keistus tikrovės reiškinius. Pakantus, draugiškas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų ar savikritiškas pašiepimas, susijęs su optimistiniu ar kontempliacija požiūriu į tikrovę. Humoru galima laikyti ir pokštavimą.

Pokštas – humoristiškai pateikti žodžiai, sakiniai ar veiksmai, kurie skirti sukelti juoką ir nėra priimami rimtai. Dažnai juokaujama pasakojant istoriją, kuriame yra dialogas, naudojant kalambūrus, ironiją, logikos trūkumus ar kitas formas. Pokštauti galima ir veiksmais.

Patyčios − tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo. Patyčios būna tiesioginės – kai žmogus yra atvirai puolamas, užgauliojamas, pvz., stumdomas, pravardžiuojamas, jam grasinama ir pan. Netiesioginėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kuomet asmuo skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos. Tai atstūmimas nuo grupės, ignoravimas, nebendravimas su juo, neapykantos prieš asmenį kurstymas.

Esminis skirtumas tarp humoristinio pokštavimo ir patyčios yra TIKSLAS.

Pokštavimu siekiama prajuokinti, sukelti juoką, atpalaiduoti aplinką, o patyčia – įžeisti, pažeminti, kritikuoti ar manipuliuoti.

Papokštavus turėtų būti linksma ir tam, kuris sako, ir tiems kurie girdi. Tuo tarpu patyčia gali pikdžiugos jausmą sukelti tik tam, kuris tai sako ir galbūt nerimo juoką tiems, kurie stebi. Tam kuriam bus adresuotas tekstas ar veiksmas, jaus liūdesį, nerimą, ar baimę.

Tyčiojimasis paprastai būna personalizuotas, auka būna pasirenkama sąmoningai. Noras tyčiotis kyla iš vidinės įtampos, pykčio, menkavertiškumo jausmo, noro patirti asmeninį palengvėjimą sumenkinant kitą.

Pokštai gavėjus paliečia atsitiktinai, norą papokštauti išprovokuoja aplinka ar situacija, kurią norisi atpalaiduoti, o ne stiprus vidinis diskomfortas.

Rezultate pasityčiojus įtampa išplinta, o papokštavus – išnyksta.

Verta paminėti, kad kuo žmogus intelektualesnis, tuo jo tyčiojimasis būna subtilesnis ir sunkiau atpažįstamas, tačiau vistiek aukai palieka nemalonų jausmą.

Pavyzdžiai, kai ta pati mintis  pasakojama pokšto ir patyčių forma

Svarbu žiūrėti į bendrą kontekstą, o ne į atskiras detales. Jeigu žmogui, kuris sunkiai taria R raidę, tyčia sakai: pasakyk ,,Radijas‘‘ arba apkūniam draugui, kuris bando pasisverti pikdžiugišku tonu sakai: šitos svarstyklės daugiau 100 kg. nerodo – , tai bandymas pasišaipytis. Bet jei šitose situacijose R raidės netariantis asmuo pats šmaikščiai sakytų radijas, radiatorius, revoliucija, o apkūnus asmuo suabejotų ar nesugadins svarstyklių užlipęs – tai jau būtų galima vadinti humoru. Tiksliau tai vadintųsi save menkinantis humoro stilius. Šis stilius pasižymi tuo, kad asmuo stengiasi pralinksminti kitus pasišaipydamas iš savęs, sakyti ar daryti tai, kas juokinga kitiems. Šį humoro stilių naudoja žmonės, kurie aukodami savo gerovę siekia gauti dėmesio arba būti pripažinti.

Po straipsniu apie garsią lietuvos moterį komentaras:

• Ar galima užsikrėsti venerine liga per nuotolį? (Patyčios).
• Šiuo metu tulžies pūslės problemos (dėl jaučiamo pykčio, nes ,,pila‘‘ tulžį) yra pavojingesnės už venerines ligas (humoras).
• Kiek galima tave mokinti, tu kelyje blaškaisi kaip višta be galvos (Patyčia)
• Moteris už vairo kaip žvaigždė danguje – tu ją matai, o ji tavęs ne (humoras).

O gal skirtumo nėra ir tik įžeidus, „susireikšminęs” žmogus visur mato patyčias?

Yra tipas žmonių, kurie viską priima pernelyg asmeniškai. Dažniausiai jie būna žemos savivertės ir stokojantys pasitikėjimo savimi. Bet net toks žmogus išgirdęs anekdotą ar pokštą labai neįsižeis. Galbūt jam bus nemalonu, nejuokinga, bet skausmingai retas kuris sureaguos. Jei jau kažką pasakėte ir kitas įsižeidė, pasvarstykite ar nebuvote pernelyg grubūs, gal reikia pakeisti bendravimo stilių su tuo asmeniu? Jeigu kalbame apie bendravimą su kitais, visada reikia turėti omeny, kad reikia prisiderinti prie pašnekovo stiliaus. Rinkti temas, atsižvelgiant į asmenybę ir tarpusavio santykius. Jei tai per sunku, reiškiasi, galbūt, verta  paeškoti panašesnių į save pašnekovų.

Jei vieną ar du kartus su jumis pakalbėjęs žmogus sureagavo jautriai – dar galime priimti tai kaip klaidą (už kurią būtų verta atsiprašyti). Tačiau jeigu tai pasikartojantis reiškinys, gali būti, kad susireikšminęs yra ne tas, kuris įsižeidė, o tas, kuris įžeidė.

Žmonės sako „tu nesupranti juokų”. Tačiau kaip suprasti, kad tavo pokštas JAU įžeidė?

Žmonės yra dviejų rūšių: tie kurie supranta humorą ir moka patys pajuokauti, ir tie , kurie supranta humorą, bet patys nemoka. Tokio dalyko, kaip ,,tu nesupranti juokų‘‘ nėra. Yra du variantai, juokinga arba nejuokinga, kaip minėjau anksčiau, tai yra indvidualus dalykas. Bet jeigu kažką išgirdus žmogus įsižeidžia, nuliūsta arba užpyksta, tai signalas – kad tai ne humoras. Gavę nemalonų juokelį dalis žmonių parodo savo nepasitenkinimą arba atsako tuo pačiu. Tai yra ženklas, kad tai juos užgavo. Kita dalis, nekovos, o atsitrauks. Ir jeigu jūs iš tiesų nesiekėte skaudinti kito, jūs tą atitolimą ir liūdesį anksčiau ar vėliau pajausite. Jeigu dvejojate ar žodžiai, kuriuos pasakėte nebuvo per stiprūs, nueikite ir paklauskite kaip yra iš tikrųjų : ,,Po mūsų pokalbio pajutau, kad galėjau tave įžeisti, jei taip padariau, labai atsiprašau, nesiekiau to‘‘.

,,Tu nesupranti juokų, aš tik pajuokavau‘‘ frazė dažnai skamba porose, kuriuose stebimi smurtiniai santykiai. Konsultacijose tenka girdėti, kaip moterys abejodamos savimi, pasakoja, kai gavo iš partnero bjaurų komentarą (pvz. tu kaip prastos komplektacijos mašina) , parodė savo nepasitenkinimą (kaip tu kalbi??), gavo iš partnerio ,,antrą smugį‘‘, kad tu dar ir nesupranti juokų.   Tokie komentarai klaidina. Iš vienos pusės gali atrodyti lyg šmaikštus palyginimas, bet potekstė skaudinanti ir nuvertinanti. Gavėjas lieka sutrikęs, pradeda dar labiau abejoti savimi.

Jeigu susidurei su patyčiomis, nekaupk to savyje ir pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki.

Nemokamos vaikų ir paaugių pagalbos linijos tel.  116 111

Pagalbos moterims linija 8 800 66366

Psichologinė pagalba suaugusiems 116 123