Tęsiame diskusiją, kuri kilo po jaunuolių siųstų laiškų ir žinučių apie tai, kaip iš savo tėvų susilaukia ne tik žeminimų, bet ir patyčių dėl jų pastangų gyventi tvariau. Pirmoje ir antroje dalyje gilinomės, kodėl taip yra ir kaip atpažinti tėvų taikomas auklėjimo praktikas. Šiame straipsnyje aplinkos psichologijos mokslininkė Audra Balundė, psichologė Vaida Gabė bei psichologė-psichoterapeutė Renata Neliubšienė dalinasi konkrečiais patarimais, ką daryti jaunuoliams, kai iš tėvų susilaukia nepritarimo.
Fridays for Future Vilnius nuotr.
Su paaugliais dirbanti psichologė-psichoterapeutė Renata Neliubšienė sako, kad pirmiausiai reikia didžiuotis ir džiaugtis, kad šie jauni žmonės galvoja apie tai, kaip mes gyvensime ateityje.
„Taip, teisybę sako Agnė (paauglių laiškus galite rasti pirmoje dalyje – aut. pastaba), kad jiems, jų vaikams, teks spręsti ateities problemas, kurios bus iš dalies ir dabartinio neveiksnumo padarinys.
Psichologė-psichoterapeutė Renata Neliubšienė
Ieškant atsakymo kaip gyventi sutariant ir neišduodant savo idėjų, tenka nemažai pavargti ir psichologo kabinete ir praleisti daug laiko pokalbiams, paieškai kitų kelių, bendraminčių, kurie sustiprina ir palaiko.
Agnė, Rokas, Eimantas, Linas, Meda susiduria su visiems jiems bendra problema – nepriėmimu, šiuo, galbūt ir kitais klausimais. Jei kiekvienas pasvarstysime, tai suprasime, kad yra daug dalykų, kurių mes nepriimame, nes jie neatitinka mūsų įsivaizdavimo, kelia įtampą. Ne išimtis ir jūsų tėvai. Jie gyveno šiek tiek kitokį gyvenimą, kitokioje santvarkoje ir aplinkoje, todėl tai, kuo gyvenate jūs – jiems atrodo šiek tiek svetima ir nepriimtina, apie tai kalba ir Meda.“
Fridays for Future Vilnius nuotr.
Audra Balundė pataria paaugliams nuolat uždavinėti sau klausimus apie esamą situaciją šeimoje bendru kontekstu: kas vyksta, kokios emocijos dažniau vyrauja.
„Aš jaučiu, kad patarti kažką labai universaliai yra sunku. Pirmiausia todėl, kad mes turime laiškus, kurie atspindi labai nedidelius jaunų žmonių gyvenimo fragmentus. Trūksta nemažai informacijos. Pavyzdžiui, ar tėvai bendrai nepriima vaikų noro įsitraukti į aplinkosaugines veiklas? Ar nepriima tik tam tikrų elgesių (pvz.: vegetarizmo)? Ar tėvai taip reaguoja tik į norą įsitraukti į aplinkosaugines veiklas ar tokios nepriėmimo tendencijos vyrauja ir kitose situacijose? O gal tėvai neprieštarauja vaiko aplinkosauginėms praktikoms, tik nenori patys į jas įsitraukti? Ar abu tėvai laikosi panašaus požiūrio, ar vieno iš tėvų požiūris yra palankesnis?
Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklausys kiek palaikymo resursų iš tiesų vaikas turi. Tačiau jei situacija yra kraštutinė ir palaikymo šeimoje nėra galimybės gauti, svarbu burtis į panašiai į jus mąstančių žmonių grupes, kur galėtumėte gauti palaikymą ir jaustis suprastas (-a).“
Aplinkos psichologijos mokslininkė Audra Balundė | Gintarė Kulytė nuotr.
Vyresni į naujienas reaguoja lėčiau ir abejingiau nei jaunuoliai, net jei tai yra tvarumas
Renata Neliubšienė rekomenduoja paaugliams pažiūrėti iš tos pusės, kad toks tėvų elgesys gali būti atsakas į naują, neįprastą požiūrį, kuris keltų daugiau atsakomybės jiems patiems (tėvams) ir taip daug iššūkių keliančiame gyvenime. Galbūt tėvams sunkiau priimti naujus dalykus ar pokyčius nei jiems? Galbūt tėvams pavyksta ne taip greitai suvokti, kaip paaugliams: o kam reikia to tvarumo, rūšiavimo ar daugkartinio naudojimo ir kokia iš to prasmė?
Fridays for Future Vilnius nuotr.
„Svarbu dažniau kalbėtis apie savo santykį su tėvais apskritai, koks jis? Greičiausiai prieštarų ir nesupratimo yra daug daugiau. Kalbėkitės apie tai, koks jūsų santykis ir kokio jo norėtumėt, ko tikitės vieni iš kitų, kokių turite lūkesčių, kaip pasidalyti atsakomybe kasdieniame gyvenime.
- Pasvarstykite, kas tuo metu, kuomet kyla priešiškumas, jums svarbiau – įtikinti kitą pusę savo teisumu ar išsaugoti gerą santykį ir vėliau vėl sugrįžti prie to, kas jums svarbu, galbūt palankesnėmis sąlygomis, ramiai, švelniai, patyliukais (Lino ir Eimanto ir Roko pavyzdžiai). Kalbėkite su tėvais apie tai, kas jus skaudina ir nebandykite priversti juos elgtis taip, kaip jums norisi. Tiesiog puoselėkite savo idėją patys, ieškokite bendraminčių kitose, aplinkosauga besidominčiose bendruomenėse. Gali atsitikti taip, kad puoselėdami idėją savo elgesyje – tėvai stebės jus iš šono ir po kurio laiko supras jo vertę. O čia gali prasidėti tas kelias, kai vaikai savo elgesiu daro teigiamą aplinkosauginę įtaką tėvams.
- Pabandykite ramiai paaiškinti tėvams, KODĖL jums ši tvarumo koncepcija yra tokia svarbi. Padiskutuokite, kuomet bus tam tinkamas laikas ir vieta. Mano manymu, esminis dalykas čia tas, kad jūs, būdami paaugliai, jaučiatės prisidedantys prie mūsų planetos išlikimo, tai kelia jūsų pačių pasitikėjimą, didina užtikrintumą, augina kaip asmenybę, moko prisiimti atsakomybę. Tai kilni idėja, o ne laikina užgaida. Būkite nuoseklūs.
Tėvams, patarčiau labiau pasitikėti savo vaikais. Patarkite, kalbėkite, bet neįsakinėkite ir leiskite savo vaikams veikti prisiimant savąją atsakomybę. Kai jiems tikrai bus blogai, tada ateis ir prašys pagalbos bei patarimo. Jie išmintingesni nei galvojate. Pasitikėkite jais, ir pamatysite, kiek neatrastų, gerų dalykų, idėjų ir planų jūsų vaikai turi.“ – patarimais dalinasi psichologė-psichoterapeutė Renata Neliubšienė.
Fridays for Future Vilnius nuotr.
Vaida Gabė perduoda svarbią žinią tėvams
„Labai norėtųsi pasakyti tėvams – paauglystėje vaikams svarbesni už tėvus tampa žmonės už šeimos ribų, ypač draugai. Tai tikrai nereiškia, kad tėvai tampa nebesvarbūs – tiesiog būtina asmenybės augimo ir brandos sąlygą yra atsiskyrimas nuo tėvų ir jei jau vaikai bet kokiu atveju ieškos kitų autoritetų, tai galbūt aplinkosauga besidomintys bendraamžiai ar vyresni draugai nėra toks jau prastas pasirinkimas. Noriu pasakyti, kad aplinką tausojantis elgesys vienareikšmiškai yra prosocialus, t.y. apie rūpinimąsi kitais, naudą bendruomenei, visuomenei ir pan., taigi tikėtina, kad vaikams formuosis atitinkamos (tikėtina pageidaujamos) vertybės. Galbūt tai galėtų būti svarus argumentas tėvams pasidomėti ir palaikyti vaikus, o dar viena nauda – domėjimasis paauglių pomėgiais labai padeda su jais geriau sutarti, atrasti temų pokalbiams ir pan.
Psichologė Vaida Gabė
Na, o paauglius norisi drąsinti jų ieškojimuose. Santykiai su tėvais tikrai kelia iššūkių, bet juose jūs mokotės pakovoti už savo įsitikinimus, mokotės suprasti, kas jums tikrai svarbu, mokotės priimti kitokią nuomonę – tikrai nebūtinai tėvai turi galvoti taip pat kaip ir jūs, visi turi teisę turėti savo nuomonę. Svarbu surasti bendraminčių, su kuriais galėtumėte kalbėtis, plėsti žinias ir stiprėti.“
Įsigilinkite, kas vyksta ir pajautę, kad norite – kreipkitės pagalbos
Psichologė V. Gabė primena, kad vaikai turi poveikį tėvams – tėvai mato tai, ką darote ir galbūt, kažkuriuo metu prisijungs prie jūsų rinkdamiesi gamtai draugiškesnį elgesį.
„Tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau išsakyti patarimai galioja tada, jei jūs nepatiriate smurto savo šeimoje (psichologinio, fizinio ar kitokio). Jei manote, kad jūsų tėvai naudoja prieš jus smurtą, jei patiriate psichologinių sunkumų (įtariate, kad galimai patiriate psichologinių sunkumų) – būtinai kreipkitės pagalbos, pasikalbėkite apie patiriamus sunkumus su patikimu suaugusiuoju, pasikonsultuokite su socialiniu darbuotoju ar psichologu.“
Psichologai J.C. Friel ir L.D. Friel dalinasi apibūdinimais ir sako, kad vien žvilgtelėjus į sąrašus žmonės pradeda geriau suvokti savo jausmus. Kai kuriems žmonėms buvo sunku pasakyti, ar apskritai jaučia šiuos jausmus, kai kalbama apie artimus santykius.
9 zuikiai iliustracija pagal J.C. Friel ir L.D.Friel
„Labai svarbu pačiam paaugliui pasirūpinti savo psichologine gerove. Jei situacija labai slegia ir jaučiate, kad pačiai (-iam) sunku su ja dorotis, svarbu nelikti vienam (-ai) ir kreiptis į žmogų, kuriuo pasitikite.“ – sako Audra Balundė, Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkė ir doktorantė Mykolo Romerio universitete bei doktorantė Groningeno universitete Nyderlanduose.
Jeigu jaučiate, kad nepasitikite mokyklos ar poliklinikos už psichologinę pagalbą atsakingu darbuotoju – galite kreiptis į nešališkus, jūsų nepažįstančius ir išankstinės nuomonės apie jus neturinčius nemokamos psichologinės pagalbos paslaugų centrus.
