Jeigu kaunietei 24 m. Elzei Drūlytei kas nors pasakytų, kad vienas pats nieko negali pakeisti – ji savo asmenine patirtimi parodytų priešingą pavyzdį. Prieš 3 metus mergina viena ėmėsi streiko prieš klimatą Kaune organizavimo, įkūrė Fridays For Future Kaunas judėjimą bei subūrė jaunimą į bendruomenę, kuriai rūpi klimato kaita. Kauno valdžiai studentė sako tiesiai šviesiai: „visi čia verslininkai ir biznieriai, iš savo patirties pajaučiau, kad šios savivaldybės darbuotojams pirmiausiai svarbu ne visuomenės, o jų asmeniniai interesai.“ Elzė papasakojo apie Kauno savivaldybėje pajaustą pašiepiantį požiūrį į jaunimo iniciatyvas ir bendruomenių prašymus tartis su gyventojais bei su kokiais iššūkiais tenka susidurti jaunimui siekiant klimato krizės pokyčių. 

Elzės noras imtis iniciatyvos Kaune kilo dar tada, kai ji buvo išvykusi į Erasmus mainų programą Vengrijoje. Ten būdama sužinojo apie judėjimą „Fridays For Future“ (toliau FFF). 

Elzė Budapešte (pirmoje eilėje, trečia iš kairės)

„Vengrija buvo stipriai pažengusi su šiuo judėjimu, organizavo streikus. Būdama ten kiekvieną penktadienį eidavau į protestus.

2019 m. vasarą grįžusi į Lietuvą svarsčiau, o kaip su klimato protestais Lietuvoje? Judėjimai aktyviai veikė Vilniuje ir Klaipėdoje, o Kaune nebuvo. Pagalvojau: o kodėl Kaunas neįsitraukia? Gal galima padaryti ir čia? Juk turime daug aktyvių žmonių, jaunimo, studentų.“

Kelis kartus sudalyvavusi Vilniuje vykstančiuose FFF Vilnius streikuose mergina susipažino su ten esamais aktyvistais, apsikeitė idėjomis. Elzė atvirauja, kad vilniečiai labai palaikė, padėjo, pasidalino techniniais aspektais dėl leidimų gavimo streikams ir ji jau jautėsi pasiruošusi inicijuoti mitingą Kaune. 

Elzė Drūlytė

Pasaulinį judėjimą atvedė ir į Kauną 

„Grįžau į Kauną, sukūriau FFF Kaunas Facebook puslapį, tada užpildžiau prašymo formą (Kauno savivaldybės puslapyje) dėl mitingo organizavimo viešoje erdvėje ir netrukus savivaldybės darbuotojai mane pasikvietė į pokalbį. Po klausimų virtinės pagaliau gavau leidimą daryti protestą Kauno Rotušės aikštėje (deja ne prie Savivaldybės).  

Grįžusi namo FFF Kaunas Facebook paskyroje sukūriau įvykį “Streikas už klimatą” ir visiškai nieko nesitikėdama laukiau tos dienos. Mano tikslas buvo atkreipti dėmesį į problemą ir klimatu kaita suinteresuotus žmonės suburti į gatves. 

Kai išaušo ta diena, pasidariau kelis plakatus ir 18 val. viena pati atėjau į Kauno Rotušės aikštę, laukiau ar kažkas ateis. Buvo tuščia. 

Elzė Kauno Rotušėje

Tačiau po kelių minučių aplink mane susirinko dar 16-ika jaunų žmonių! Mane tai tikrai nustebino, nes visi žmonės man buvo nepažįstami. 

Jeigu atvirai – iš pradžių jaučiausi nejaukiai. Nes tada buvau žmogus, kuris bijojo viešai kalbėti. Man buvo baisu, kad tada susirinkusius reikės motyvuoti skanduoti, užvesti juos, moderuoti dialogą kaip turime elgtis: Ar vaikštome? Ar sėdime? Ką skanduojame?

Pirmas dalykas, ką padariau: pasisveikinau, susipažinome, pakalbėjome kaip susirinkusieji sužinojo apie šį renginį, ar yra girdėję apie FFF. Įsidrąsinę pradėjome skanduoti, atkreipėme praeivių dėmesį. Priėję arčiau pradėjo klausinėti, norėjo kalbėtis, diskutuoti ar net pasiginčyti. Taip pat rinkosi ir šalia esančių kavinių darbuotojai ar ten užsukę žmonės. 

Akimirka iš pirmojo streiko už klimatą Kaune

Po mitingo su visais 16-ka dalyvių susėdome pakalbėti. Paklausiau ar norėtų bendrauti toliau ir jungtis kartu kažką planuoti veikti, galbūt norėtų burtis į FFF Kaunas judėjimą. Mano nuostabai, praktiškai, visi sutiko. Apsikeitėme kontaktais ir jau tą patį vakarą visi susiėjome į uždarą Facebook grupę ir diskutavome: tai ką darome toliau. Pasidalinome veiklomis, atsakomybėmis, nutarėme kitų streikų datas.

2019 metas visuomenėje jautėsi du požiūriai į klimato krizė: vieniems visiškai nerūpėjo arba jeigu rūpėjo – tai rūpi iki širdies gilumų.

O šiame pirmame streike ir susibūrė žmonės, kuriems iš tiesų rūpi. Jaučiausi taip, lyg pagaliau radau bendraminčių, kurie mane supranta, pagaliau nesijaučiu keistuolė.“

Fridays For Future Kaunas narės Zero Waste Fest’e, Antalieptėje (Elzė pirma iš kairės)

Pašiepiantys komentarai iš savivaldybės darbuotojų verčia jaustis nesaugiai

„Kauno miesto Savivaldybės darbuotojų bendravimas, su kuriais man teko susidurti, buvo pašiepiantis. Kai kuriais atvejais net jaučiau seksizmo prieskonių. 

Dėl streiko leidimų mums tekdavo eiti pas vyriškos lyties savivaldybės darbuotojus. Atėjus su bendraamže kolege visą laiką pirmi komentarai būdavo maždaug tokie: uoj, na, kokios gražios damutės mus aplankė! Na, merginos, tai ką jūs čia bandysite pakeisti? 

Nors jums skaitant, gal, ir neatrodo nieko blogo, bet tos pašiepiančios šypsenėlės, nužiūrinėjimas ir tonas, kaip su mumis kalba atėjus į savivaldybės kabinetus – verčia jaustis tikrai labai nejaukiai ir nesaugiai. 

O kai Kauno savivaldybėje bandydavau papasakoti dėl ko mes šiuos streikus organizuojame, ką reiškia mūsų judėjimas, tikslai – tai iš kai kurių darbuotojų gaudavome komentarų, kad klimato kaita neegzistuoja, čia taip ir turi būti, mes nieko negalime pakeisti.“

Akimirka iš streiko Kaune

Nematė prasmės „rėkauti“  po langais

„Streikus norėdavome organizuoti prie savivaldybės pastato, juk savivaldybė su bendruomene kartu gali padaryti daug pokyčių Kaune. Tačiau  leidimus išduodantys darbuotojai išssisukdavo visais įmanomais būdais. Jie sakydavo: „tai, ką jūs čia dabar mums rėkausite po langais, kai žmonės dirba?!“

Bet tame ir esmė, kad kai žmonės dirba mes ir norime jiems parėkauti, norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą.“

Streikas Kaune (Elzė priekyje su ruporu)

„Mano nuomone Kaune turime labai konservatyvią ir užsidariusią savivaldybę, kuri praktiškai nebendrauja su visuomene ir neįsiklauso į mus, piliečius, kokio miesto mes norime.“

„Jeigu atvirai – Kaune daryti sisteminius pokyčius yra sudėtinga. Ypač susijusius su žaluma. 

Mūsų savivaldybė daugiau rūpinasi Kauno įvaizdžiu į išorę: kaip atrodo, kokie pastatai, kokie keliai. Iš Kauno bandoma padaryti verslo miestą, pristatė daug verslo pastatų – visi čia verslininkai ir biznieriai…

Anksčiau būdavo taip, kad prieš kiekvieną sprendimą, kuris turi įvykti Kaune – savivaldybės atstovai darydavo susitikimus su mikrorajonų bendruomenėmis, jų vadovais. Buvo iš anksto informuojama ir klausiama miestiečių nuomonės. O kai atsirado „Vieningas Kaunas“ – jis tapo kažkokia uždara grupė žmonių, kurie daro sprendimus, bet nesitaria su visuomene.“

„Vieningas Kaunas“ nuotr.

Kauno savivaldybės bendravimas su bendruomene man kelia nerimą. Kodėl nori mažinti medžių kiekį Kaune? Ąžuolyno parko atvejis (kai savivaldybė ten nusprendė įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nepasitarę su bendruomene ir žmonės sukilo),  parodė, kad kauniečiams tai yra svarbu. Apie tai sužinoję žmonės pradėjo priešintis, rašyti raštus, peticijas, prašymus savivaldybei eiti į dialogą su gyventojais. Mes nenorime, kad būtų dar vienas asfalto plotas prie mūsų šimtamečių ąžuolų parko. 

Kas vyksta Kaune | Rokas Tenys nuotr.

Tai dar kartą parodo, kad savivaldybės darbuotojams pirmiausiai svarbu ne visuomenės, o jų asmeniniai interesai. Jeigu būtų priešingai – pirmiausiai tartųsi su bendruomene, o tik tada kartu su ja priiminėtų sprendimus. Kitokio paaiškinimo tokiai veiklos sekai neturiu. 

Kur logika: vietoje to, kad pinigus leidžia medžių naikinimui, galbūt tuos pinigus galima panaudoti viešojo transporto infrastruktūros gerinimui?“

Nori net tik modernaus, bet ir žalio miesto

„Tikrai džiaugiuosi, kad Kaunas tampa modernesniu miestu, turime stiprią IT bazė. Kelią į modernumą matau kaip labai gerą ženklą. Bet manau, kad dabartinėje situacijoje modernumas turi pintis kartu su gamta ir su žalumu, ekologija. Jeigu ateityje norime gyventi gerai – modernus miestas kartu turi būti ir žalias miestas. Kurtis daugiau žalių plotų mieste, išnaudojami miesto stogai žalioms zonoms, gerinama viešojo transporto infrastruktūra. Beje, galiu pasidžiaugti, kad Kaune daugėja sutvarkytų dviračių takų.

Taip pat širdį glosto ir Kauno bendruomeninės iniciatyvos. Tokios kaip sodai vidury miesto – Šilainių sodai, Coolūkis. Tai yra ne savivaldybės, o gyventojų nuopelnas. Jie stengiasi, kad tušti miesto plotai, tiesiog mikrorajonų, viduryje būtų panaudojami maisto auginimui. 

„Šilainių sodai“ nuotr.

Maisto auginimas viduryje miesto – yra vienas iš klimato krizės sprendimo būdų. Tuo pačiu metu užauginamas ir lokalus maistas, ir didinamas žalumos plotas.“ 

„Jaunimas ištaisys senimo klaidas“

Elzė pasakoja, kad pasinėrus į „FFF Kaunas“ judėjimą nuolat sulaukdavo žinučių tiek iš bendraamžių, tiek iš ženkliai vyresnių žmonių. Iš pastarųjų pastebėjo tendenciją ir požiūrį, kad auga karta, kuri padarys pasaulį gražesnį, reikia tą jaunimą auklėti, kad jie dar daugiau darytų. 

„Aš klausdavau: o kodėl, manote, kad tai yra tik mūsų atsakomybė, o ne jūsų? Kodėl galvojate, kad tai yra tik mūsų darbas? Kodėl jūs nuo savęs nusiimate atsakomybę ir ją primetate mums? Nors už kampo sakote: koks dabar laisvamaniškas ir neatsakingas jaunimas. Mes atsakomybės nevengiame ir puikiai suprantame, kas vyksta aplinkui ir kokios laukia viso to pasekmės. Bet tam, kad vyktų pokyčiai turime susitelkti visi. 

economist.com iliustracija

Aš esu studentė, neturiu kalno pinigų ir mano pokyčių ribos yra labai mažos. Ką aš šiuo metu galiu padaryti savo turimais resursais – tai suburti žmones, kurie kalbėtų apie klimato problemas. Mano nuomone, sisteminiai pokyčiai yra vyresniųjų, turtingesniųjų ir valdžioje sėdinčių žmonių galioje. Pasaulis pasikeis tada, kai šie žmonės įsiklausys mūsų, vieni kitų, mumis pasitikės ir su mumis kartu darys pokyčius.“

„Neįsiklauso jaunimo, nes jaučiasi požiūris: aš esu vyresnis – todėl viską žinau geriau” 

„Su nuomone čia tas jaunimas nieko neišmano, nusišneka, kalba nesamones susiduriu kasdien. Paprasčiausias pavyzdys – Greta Thunberg. Juk didžioji dalis pasaulio iš jos juokėsi. Ypač vyresni žmonės sakydavo: ką čia ta jauna mergelė peza, ką čia tas vaikas kalba… Jaučiamas požiūris: jeigu jaunesnis žmogus kažką pasakoja, tai greičiausiai nusišneka arba tai nerimta.

avogado6 iliustracija

Kiti sako, kad neturi laiko daryti kažkokius pokyčius. Argumentuoja tuo, kad yra užsiėmę vaikais, šeima. Gaunasi užburtas ratas: neturi laiko, nes augina vaikus, o jie jau padarys kažkokį pokytį. 

Man šie požiūriai prieštarauja tarpusavyje: norima, kad vaikai užaugtų ir pakeistų pasaulį, bet tuo tarpu patys nieko nekeičia, nors vaikai ir jaunesni žmonės garsiai trimituoja apie klimato kaitą. Toks jausmas, kad norima nuo savęs nusimesti atsakomybę dėl vartotojiškumo atsiradimo, pramonės, transporto, fabrikų ir ją bandoma primesti jaunimui.

„Mes prikakojome, o jūsų dabar privalote išvalyti, nes esate jaunesni”. 

Vyresnieji yra sukūrę tokią dabartį, o šia dabartimi ir ateitimi turės gyventi kitos kartos. 

Fridays For Future Vilnius nuotr.

Na, o jeigu kalbame apie valdžią, tai jiems turbūt patogu gyventi taip, kaip yra dabar. Taip pat manau, kad didelės korporacijos, kurios teršia mūsų šalį ir pasaulį – nenori nieko keisti, nes uždirba daug pinigų iš to, ką jie daro. O jeigu keistų – tai reikalauja finansinių pokyčių ir yra nenaudinga. (Nors pasauliniai atvejai rodo priešingai – taršos sumažinimas padeda įmonei sutaupyti milžiniškas sumas).

Savaime suprantama, kad nėra vieno kaltininko, tai darė visas pasaulis. Tad ir atsakingi yra visi žmonės, o ne kažkuri viena išskirtinė karta.” – primena Elzė Drūlytė.

Norite pasidalinti savo istorija? Rašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt