Kauno mikrorajone Šilainiuose, tarp visų daugiabučių, gatvių ir šaligatvių yra pasislėpęs bendruomeninių daržų ir lysvių slėnis „Šilainių sodai“. Sodai yra įsikūrę Kauno tvirtovės VIII forto teritorijoje, čia žmonės, augina kopūstus, braškes ir kitas sodo bei daržo gėrybes. Nepaisant skeptikų ir vandalizmo atvejų, čia gyvenanti bendruomenė susivienijo ir tiesiog miesto viduryje užsiaugina gėrybių.
„Siekiame, kad miesto sodininkystės tradicijos šiuose soduose būtų perduodamos kitoms kartoms ir miesto daržai čia klestės dar ilgai. “ – sako šilainiškė Evelina Šimkutė, vietokūros praktikė bei „Šilainių sodai“ koordinatorė. Ji plačiau papasakojo apie sodininkystę savo gyvenamajame mikrorajone.
„Šilainių sodai“ iš paukščio skrydžio
„Sodininkystė mieste yra svarbi šiuolaikinio miesto dalis ir tai reikia visais būdais palaikyti. Mums pavyko įrodyti sodų vertę susijusioms institucijoms ir mes bandome kartu ieškoti sprendimų, kaip sodai gali toliau vystytis darnoje tarp gamtos, žmogaus ir paveldo. Nors darbo dar yra labai daug, nes dirbame su labai minimaliais resursais, jau dabar galime pasidžiaugti mažais, bet labai svarbiais pozityviais pokyčiais. Teritorija tapo saugesnė ir prieinamesnė, čia savo laisvalaikį prasmingai leidžia vis daugiau žmonių.“ – pasakoja Evelina.
Šilainių senjorai pasakoja, kad daržai Kauno VIII forto teritorijoje jau yra sodinami nuo tarpukario laikų. Karui pasibaigus žmonės čia ateidavo auginti gėrybes, deja visą laiką tai darydavo pasislėpę. Šilainiškiai bijojo būti nubausti už viešos žemės naudojimą.
Kai 2016 m VšĮ “Kauno tvirtovės parkas” pakvietė Eveliną dirbti su apleisto VIII forto įveiklinimu – ji bevaikščiodama po fortą pamatė senjorę, kuri darbavosi savo darželyje. Abi moterys pasikalbėjo tarpusavyje, tada Evelina išklausė dar kitų senjorų istorijų. 2018 m. rudenį prie komandos prisijungė tvarumo praktikė Rūta Lukošiūnaitė ir visi susivieniję ėmėsi darbo.
Nuo 2018 m. pabaigos VIII forto sodai yra yra viešas socialinis, edukacinis ir kultūrinis miesto projektas, kuriame apstu daržų, sodų bei lysvių.
„Siekiame išsaugoti sodus ir čia jau esančią bendruomenę pasakoti apie sodų kasdienybę, jog kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų ir sodininkystę mieste matytų kaip pozityvų reiškinį.“ – sako Evelina.
VIII fortas_| R. Baronas nuotr.
Kauno savivaldybė ir bendruomenė turi bendrus tikslus
„Šilainių sodų” bendruomenė, bendradarbiauja su VšĮ „Kauno tvirtovės parku“, kuriame dirba paveldosaugos ir forto tvarkymo specialistai. „Mes bendradarbiaujame ir bandome sinergizuoti pajėgas. VšĮ “Kauno tvirtovės parkas” yra finansuojamas iš Kauno miesto savivaldybės lėšų. Šios organizacijos tikslai:
- Forto saugumas ir tvarkymas. Tikslas – sukurti saugią vietą, kad, gyventojai galėtų ateiti ir saugiai pasibūti.
- Forto įveiklinimas. Siekiama, kad fortai nebūtų apleisti, tušti ir ten vyktų prasmingos veiklos bendruomenėms.
Tai yra žalios erdvės mieste, aplink gyvena daug žmonių ir jiems žalių erdvių labai trūksta.
O mūsų veiklos VIII-ame forte labai pasiteisino, nes aplinkui gyvenantys žmonės mato poreikį ir aktyviai įsitraukia. Fortas yra mūsų parkas, kuriame bendraujame, mankštinamės, sodininkaujame ir daržininkaujame. Čia užsimezga draugystės tarp kaimynų bei įvairaus amžiaus kartų.“
Antrinio panaudojimo dirbtuves VIII forte, Evelina Šimkutė viduryje| V. Paplausko nuotr.
Bendruomenė pati imasi iniciatyvos
„Didžiausi inovatoriai ir pokyčių kūrėjai mūsų rajone yra senjorai. Jie nelaukia, o tiesiog daro. Jie skiria savo laiką, energiją bei finansus Šilainių mikrorajono aplinkos puoselėjimui. Jie labai aktyvūs ir skiria daug energijos bendruomeniniams daržams. Vasarą gėlės čia tiesiog veši, o gegužės mėnesį pasivaikščiojus VIII forte patenki lyg į pasaką. Žydi alyvos, tūkstančiai tulpių ir kitų pavasarinių gėlių.
Miesto daržų Kaune, kaip ir kituose miestuose, yra ne vienas. Kai kurie iš jų egzistuoja ilgą laiką. Bet šios erdvės yra paslėptos. Žmones ten augina daržoves, bet apie tai garsiai nekalba.
Jie puikiai supranta, sodininkaujantys valstybinėje žemėje ar parke. Tačiau bėda yra ta, kad jie nežino kur ir kaip kreiptis, kaip galima būtų susitarti ir kaip tą veiklą galima vykdyti be jokios baimės, abejoja ar tokia veikla iš viso yra leistina mieste. Neturi žinių kaip tai daryti.
Žinoma, prie visos šios baimės prisideda ir negatyvus visuomenės požiūris į daržininkystės veiklą mieste. Nuolat tenka susidurti su žmonių nuomone, neva, daržininkystė mieste neturėtų vykti, nes tai yra tik kaimui skirta veikla. Jeigu tai yra didesnės apimties bendruomenės daržas, žmonės juos vis dar tapatina su kolektyviniais sodais ar net kolūkiais.
Senjorai dažnai pasakoja apie skaudžius užgauliojimus. Pasitaiko net ir smurto, vandalizmo atvejų. Esame susidūrę net su daržų piktybiniu naikinimu. 2018 m. buvo padeginėjami šiltnamiai ir sodininkų pašiūrėlės. Tai bendruomenę stipriai sukrėtė.
V. Paplausko nuotr.
Deja vis dar yra žmonių, kurie nemato miesto daržininkystės/sodininkystės, kaip pozityvaus reiškinio gyventojams. Žinau, kad Vilniuje miesto daržininkystės klausimas sprendžiamas savivaldybės lygmenyje, 2019 m. ten buvo įkurtas naujas bendruomenės daržas „Idėjų lysvė“ tenka girdėti kalbas ir apie įstatyminės bazės pokyčius. Aiškumo šioje srityje labai trūksta. Džiaugiuosi, jog ir Kaune apie tai pradedame kalbėti.“
Naikinami vieši daržai, žmonės bijo baudų
„Prie daugiabučių anksčiau būdavo ženkliai daugiau žmonių auginančių daržoves, tačiau dabar jų labai sumažėjo. Žmonės bijo daug investuoti į estetinį vaizdą (pvz. kokybišką paaukštintų lysvių įsirengimą). Gyventojai jaučia riziką, kad jų triūsas bus išniokotas.
Dėl to atsiranda užburtas ratas: aplinkiniai gyventojai dažnai būna pasipiktinę estetiniu vaizdu, neva tai visai netinka urbanistiniam įvaizdžiui. O žmonės nenori daug investuoti į estetinį vaizdą dėl vandalizmo baimės ir neaiškaus laikinumo jausmo. Pasitaiko ir negatyvių žmonių, kurie skundžiasi sodininkaujančiais kaimynais yra pasipiktinę daržais mieste
Nepaisant visko, atsiranda daug aktyvių ir pozityvą tame matančių žmonių. Jie sodina, rūpinasi ir puoselėja tyliai.“
V. Paplausko nuotr.
Prisijungia jaunos šeimos, keičiasi požiūris, auga pridėtinė vertė
„Vis daugiau prisijungia ir jaunų šeimų su vaikais bei jaunimo. Jie atneša labai pozityvų ir šviesų požiūrį į bendruomeninius daržus mieste. Jiems nuolat pataria ir talkina senjorai. O pastarieji labai džiaugiasi užmegzdami ryšį su jauna karta.
Senjorai pasakoja apie gerėjančią fizinę ir psichinę sveikatą. Jie nuolat kalba, kaip jiems patinka būti lauke, bendrauti su žmonėmis lysvėse.
V. Paplausko nuotr.
Daržininkaujant vieni pas kitus kreipiasi patarimų. Vyresnieji pataria jaunimui, ypač kas susiję su senosios daržininkystės metodais. Arba būna atvirkščiai: jaunimas pasisodina kokią įmantresnę daržovę, pavyzdžiui, lapinius kopūstai ir senjorai ateina pas juos pasidomėti, klausia kas čia yra.
V. Paplausko nuotr.
Tokie daržai yra savotiškas ledlaužis, pokalbių temų sufleris, kuris padeda užmegzti ryšius tarp kartų ir nepažįstamų žmonių.
Vyresni sodininkai daugiau renkasi tradicinį sodininkavimo būdą. Šiuo metu Šilainių soduose tuo užsiima apie 70 žmonių, o edukacinėse-paaukštintose lysvėse dabar jau sodininkauja apie 25.
Tie, kurie anksčiau su sodininkyste nėra susidūrę ir tai daro pirmą kartą – visada gali gauti pagalbą, patarimų. Forte nuolat darbuojasi tiek senjorai, tiek patirtį turinčios šeimos. Skatiname bendrauti, nebijoti klausti, o, juk, senjorai labai nori bendrauti, jie turi laiko, yra draugiški, turi didžiulį žinių bagažą, kuriuo noriai dalinasi.
Žmonės pradeda draugauti, sveikintis, susipažinti tarpusavyje. Vyksta socializacija, ištirpsta kaimynų susvetimėjimas.“
V. Paplausko nuotr.
Norint pradėti sodininkauti „Šilainių sodų“ edukacinėje lysvėje reikia tiesiog paskambininti
„Praėjusiais metais mūsų skelbimų lentoje bei Facebook puslapyje paviešinome pranešimą, kad turime laisvų vietų lysvėms. Kvietėme visus norinčius daržininkauti pakeltoje lysvėje. Kai žmonės pareiškia norą, tada mes susitinkame nuotoliniu būdu arba gyvai, pasikalbame. Įsitikinu ar tikrai žmogus yra buvęs ir vaikščiojęs pas mus forte ir žino kas tai per vieta. Nes ji turi savų iššūkių.
Žmogus turėtų suprasti, kad tai nėra rami kaimo sodyba ar privati tik jų erdvė. Taip pat neturėtų būti iliuzijos, kad niekas darželio nelies, nebent koks zuikis nugrauš kopūsto lapą.
Šilainiu sodai VIII forte | V. Paplausko nuotr.
Šilainių soduose yra labai ilgą laiką sodininkaujančių senjorų ir visi jie dalijasi tarpusavyje. Ypač kai būna braškių ar aviečių sezonas. Ateina vaikai ir tiesiog prie krūmo valgo uogas. Jaunimas taip pat ateina ir skina obuolius, valgo juos su pasimėgavimu, net sultys tykšta. Argi gali pykti, kad ateina vaikai ir valgo obuolius? Arba jeigu koks paauglys ateina ir nusiskina sau agurką – negi gali pykti? Čia reikia džiaugtis, kad vaikai ir paaugliai valgo daržoves ir vaisius!
„Šilainių sodai“ nuotr.
Šilainių sodai yra vieša erdvė paveldo teritorijoje ir ji visuomet bus vieša. Yra tam tikros taisyklės, ką galima ir ko negalima daryti. Taip pat įspėjame, kad čia yra labai daug erkių ir invazinių šliužų, foto teritorijoje vis dar auga Sosnovskio barščiai. Su šiais iššūkiais kovojame kartu, tad reikia būti pasiruošus prisidėti prie bendrų erdvių priežiūros. O tai – proga išmokti naujų įgūdžių, kaip kad šienavimas dalgiu.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad kartais savo užauginto kopūsto gali ir nelikti. Ir niekas dėl to nebus kaltas, nei zuikis, nei koordinatoriai, nei senjorai, nei kitos jaunos šeimos.
Žinoma, šiltuoju metų laiku soduose vyksta daug veiklų, žmonės nuolat kažką veikia, tad saugumo ir sąmoningumo lygis taip pat kyla.
V. Paplausko nuotr.
Su naujokais pakalbame apie visas aplinkybes ir jei žmogus tikrai nori bei supranta kaip viskas vyks – pavasarį įrenginėjame lysves ir naujakuriai žingsnis po žingsnio prisijungia į bendruomenines veiklas.“
Sutvarkytas patekimas į forto teritoriją
„Anksčiau visą VIII forto vystymą gyventojai vykdydavo iš savo asmeninių lėšų ir rankų darbo jėgomis. Vienų senjorų vaikai suvirino turėklus laiptukams, kiti – sunešė laiptukus iš plytelių nuolaužų, visi darė kaip žinojo ir sugebėjo. Tačiau viskas buvo savų žinių ribose, o laiptukai pastatyti minimaliais kaštais, deja, buvo labai nesaugūs.
Šilainiškiai prie „Šilainių sodai“ laiptukų
Gera žinia, jog nuo 2018 m. pabaigos, bendradarbiaujant su VšĮ „Kauno Tvirtovės Parku“ tapo įmanoma aiškiai komunikuoti bendruomenės poreikius ir 2020 metais Kauno miesto savivaldybė finansavo saugių laiptų gamybą. Dabar turime stabilius, plačius laiptus, kurias sodininkai gali saugiai nusileisti į forto teritoriją. Mes džiaugiamės, kad vyksta konstruktyvus ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas su Kauno miesto savivaldybe.“
Reguliarios lėšos padėtų išlaikyti sodų ilgaamžiškumą
„Finansavimas, deja, yra iš projektinės veiklos. Jeigu laimime projektą – turime finansavimą, jeigu ne – lėšų nėra. Džiaugiamės, kad mus kasmet palaiko Lietuvos kultūros taryba. Praėjusiais metais vykdėme visą edukacinę programą susijusią su Šilainių biologinės įvairovės tyrinėjimu, pavadinimu “Šilainių rūšių ralis”.
V. Paplausko nuotr.
Vasaros metu, kartu su gamtininku Tomu Pociumi ir ornitologu Mindaugu Kirstuku tyrinėjome VIII forto biologinę įvairovę – ieškojome ir fotografavome įvairias augalų ir gyvūnų rūšis, stebėjome naktinius drugius ir sužinojome neįtikėtinų faktų apie mūsų kaimynus šikšnosparnius. Buvo identifikuotos 248 rūšys, kas labai nustebino – pasirodo, jog čia slypi išties plati biologinė įvairovė!
V. Paplausko nuotr.
2020 metais soduose vyko ir kūrybinis procesas – architektai ir menininkai kūrė naujus objektus iš per daugelį metų į paveldo teritoriją suvežtų atliekų. Gaminome mobilius lauko baldus iš palečių, buvo sukurti sukurti lietaus vandenį surenkantys ir kiti objektai.
Stipriai jaučiame klimato kaitą ir sausras, o kiekvienas metais situacija vis blogėja.
Šilainių sodininkės 2020 | V. Paplausko nuotr.
Šiuo metu vienas iš mano pagrindinių darbų dabar yra finansinio tvarumo planavimas. Sodų ilgaamžiškumo užtikrinimas yra pastovus darbas: bendradarbiavimo vystymas tarp organizacijų, komunikacija, edukacinės veiklos ir t.t Mums reikia susikurti sistemą, kuri padėtų sodams patiems išsilaikyti. Nepriklausomai ar laimėsime projektus, ar ne. Nes, kaip žinome, projektinė veikla nėra tvarus sprendimas. Ir tai negali užtikrinti ilgaamžiškumo.“
Vietoje gydymo įstaigų žmonės ateina į sodus
„Kalbant apie sodų miestuose vertes pirmiausiai prisimenu ilgaamžės sodininkės Onutės žodžius: „į sodus ateinu prasiilginti gyvenimo“. Tuose žodžiuose slypi labai daug reikšmių. Žmonės čia randa prasmę ir buvimą kartu su kitais. Gyventojai jaučiasi reikalingi vieni kitiems.
Bendruomenė taip pat kalba ir apie sveikatą. Sodininkė Anelė pasakoja: „mano daktarė man patarė daugiau judėti. Tai vat, einu čia judėti. Ir jau kuris laikas nebuvau pas gydytoją. Nes tiesiog jaučiuosi gerai!“
V. Paplausko nuotr.
Žmonėms čia gera, jie būna gamtoje, taip pat palaiko ir fizinį aktyvumą. Pačių ekologiškai užsiaugintos gėrybės yra skanesnės, su daugiau vitaminų ir naudingų medžiagų. Žmonės sustiprėja dvasiškai.
Jaunesni, dirbantys žmonės paatviravo, kad čia randa ramybę, pagerėja psichologinė sveikata. Jie čia atsipalaiduoja, atitrūksta nuo streso darbe. Jaunos šeimos „Šilainių sodus“ įvardina kaip vietą atsigauti, negalvoti apie savo rūpesčius.
Jeigu tokių sodų būtų kiekviename mieste, tikiu, kad konfliktų ir pykčių tarp žmonių būtų tikrai mažiau. Tad imkime pavyzdį iš mūsų daugiabučių senjorų, kurie ir yra pagrindiniai aktyvistai bei sodų miestuose ir jų įveiklinimo iniciatoriai.“
Mums labai svarbus jūsų finansinis palaikymas, kuriant turinį apie tvarumą: patreon.com/9zuikiai
„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m.
