„Labas, mano vardas Monika Krėpšta. Esu second hand laimikių medžiotoja”. – šitaip su šypsena prisistato keramikos papuošalų kūrėja, kuri net į savo dirbtuves lipdyti eina pasipuošusi šilkais ir kašmyrais iš dėvėtų rūbų parduotuvių. Moteris išdavė savo 10 taisyklių, kurios padeda tokiose parduotuvėse atrasti tikrus lobius ir juos dėvint atrodyti stilingai. 

Monika Krėpšta

Dar gyvendama Didžiojoje Britanijoje Monika pradėjo tyrinėti second hand parduotuvių užkulisius. Ji ne tik apsiperka, bet ir keliolika metų domisi rūbų antrinio panaudojimo užkulisiais. Puikiai žino ir greitosios mados gamybos procesus, kurie, kaip žinia, dažniausiai būna ne itin humaniški.

„Lėta ir tvari mada – tai socialiai bei ekologiškai atsakingų žmonių priešinimąsis greitosios mados vergvaldystei ir godumui arba paprasčiau – mada, kuri mažiausiai kenkia Žemei ir žmonėms. Jeigu kontekstas neaiškus, labai rekomenduočiau pasižiūrėti akis atveriančios fast fashion dokumentikos („The true cost”, „Bitter seeds” ir pan.), pasidomėti Rana plaza fabriko tragedija.

Užsukti į Akropolį atidžiau paanalizuoti greitosios mados kainų, audinių bei pasiuvimo kokybės, kad suprastumėme kaip gaminama, iš ko gaminama, kiek atlygio už tokį darbą gauna siuvėjas, audinių gamintojas, ūkininkas. Prie to paties pabandykite įsivaizduoti, kur visos tos nenupirktos pigienos atsiduria, kai tampa tiesiog nemadingos ar nebedėvimos, apsirengus porą kartų.“ – patarimais dalinasi Monika Krėpšta.

„Elkis priešingai nei skatina greitos mados kūrėjai“

Monika sako, kad kalbant apie lėtos mados principus, apskritai reikėtų paminėti  tvaraus gyvenimo būdo principus, kurie labai gražiai susidėlioja anglų kalba į 5R: refuse, reuse, repair, reduce, recycle.  

garbags.com nuotr.

„Jie puikiai tinka ir tvariai madai. Refuse (atsisakyk) – nepirk greitos mados, nepalaikyk jos kūrėjų, elkis priešingai, nei jie skatina. Jei yra galimybė, rinktis tas parduotuves ir brendus, kurie sąžiningai vykdo tvarų verslą. Naujus rūbus pirk tik gerai apgalvojus, jokiu būdu ne spontaniškai, su ketinimu rūbą prižiūrėti ir dėvėti ne vieną sezoną ar metus. 

Reuse + Recycle  (panaudok iš naujo, rūšiuok) – neišmesk pabodusio, nebetinkančio rūbo. Pasirūpink, kad jis atrastų naują šeimininką ar paskirtį. 

Tekstilės perdirbimo fabrikas Kinijoje

Repair (paremontuok) – persiūk, nuardyk nebemadingas detales, perdažyk, išsiuvinėk, atnaujink, kad šis galėtų pasilikti spintoje dar ilgiau. 

Reduce (mažink) – apskritai, mažiau vartok ir savo pinigine keisk gerokai išsikreipusius vartojimo įpročius. 

Tačiau! 2020 metais šie principai gali pasirodyti pernelyg griežti ir sunkiai įgyvendinami. Apranga, kad ir kaip tai atrodytų paviršutiniška, yra svarbi kasdienos dalis. O ir apskritai, stilius bei mada – daugelio šiuolaikinių žmonių aistra, hobis, malonumas, saviraiškos būdas. Norint išlikti madingu/stilingu, bet kartu ir nepalaikyti greitosios mados, yra išeitis – antrų rankų lobynai arba tiesiog second hand’ai, kurie apima visus principus vienu metu.“ – su optimizmu pasakoja moteris.

Monika su second hand rūbais. Medvilnės marškinėliai be brendo 3 eur, vintažiniai mom tipo Lee džinsai 5 eur. Conversai 6 eur. Kuprinė nauja lietuvių kurėjų

Gerą rūbą Monikai rasti yra tarsi žvejyba ar medžioklė 

„Mano gyvenime antrų rankų lobynai užima nemažai vietos ne tik dėl imponuojančių tvarumo principų, bet ir dėl asmeninių prioritetų bei azarto. Dažnu atveju mane vilioja ne tiek paties rūbo įsigyjimas, kiek laimė jį rasti. Tai lyg kokia žvejyba ar medžioklė! Geras jausmas atrasti patinkančios firmos daiktą už nedaug. Taip pat kreipiu didelį dėmesį į paties rūbo kokybę ir kadangi savo finansus prioretizuoju kitiems dalykams, second hand’ai yra ta vieta, kur perku savo šilkines palaidines, kašmyro megztukus ir  vintažinius levi’s. Visada geriau jaučiuosi apsirengusi kokybišku klasikinio tipo rūbu iš dėvėtų nei ultramadingu vienadieniu iš populiarios greitos mados parduotuvės. 

Monikos naujausias pirkinys, kurį medžiojo porą metų – Gaimo firmos espadrilės. Apie 7 eur

Bet ne tik antrų rankų rūbai mane domina. Namie turiu nemažai dėvėtų baldų ir daiktų. Man atrodo žavinga priimti į savo gyvenimą daiktą, kuris jau turi savo istoriją.

Atnaujintas foteliukas (40 eur be atnaujinimo)

Vėl jame pamatyti potencialą, suteikti šansą jį atnaujinant ar tiesiog nuprausiant. Apskritai, man nuoširdžiai rūpi ekologija. Nesu atsidavusi zero waste fanatikė, bet per pastaruosius 8 metus esu gerokai pakeitusi savo vartojimo įpročius. Stengiuosi vengti chemijos tiek buityje, tiek kosmetikoje, maisto prekių parduotuvėje neperku 90 procentų prekių, kreipiu didelį dėmesį į švarią mitybą, rūšiuoju savo atliekas, siųsdama siuntas, pernaudoju pakuotes, valgau naminius agrastus užuot pirkusi importinius kivius ir apskritai, kiek įmanoma vengiu vienkartinių daiktų. Tačiau vairuoju automobilį, skrendu lėktuvu, pusryčiams mėgstu avokadą ir panašiai, tad tikrai nesigiriu gyvenant super tvarų gyvenimo būdą.“

Monika Krėpšta

Dar būdama paauglė Monika jau buvo stileiva dėl mamos noro, kad jos dukra būtų išskirtinė

Moteris pasakoja, kad dėvėtų rūbų parduotuves atrado žymiai anksčiau nei gimė tvarios mados kultūra. O pats tvarumo suvokimas jų šeimoje egzistavo dar gerokai prieš atsirandant antrų rankų lobynams. 

„Buvo deficito laikai, o mama manęs nenorėjo rengti tom dviejų modelių suknelėmis iš univermagų. Vis atrasdavo būdų kaip kažką persiūti, numegzti iš išardytų mezginių siūlų ir t.t. Kai atsidaro pirmosios dolerinės, jos tapo alternatyva Gariūnų kokybei ir madoms. Kai klasės draugės rengėsi vienodais džinsais iš turgaus, aš mūvėjau raudonus velvetus.

Velvetinės kelnės

Iš vienos pusės, dėvėtų rūbų parduotuvės buvo galimybė rengtis kitaip, nei visi, iš kitos – turėti daugiau, kokybiškiau ir ilgiau trunkančios aprangos (po manęs augo dar dvi sesės) nei tiesiog viena vienkartinė pora džinsų iš turgaus. Visgi retais kartais tėvai nupirkdavo ką nors naujo. Atsimenu siriškus batelius, kurie savo grožiu nutvieskė visą Ikarusą, vežusį mus su tėčiu namo. Ir pirmąsias savo batų platformas iš importinės parduotuvės, kainavusias daugiau, nei derėtų. Tačiau tuos batus labai saugojau ir esu tikra, juos dar dabar kažkas kažkur dėvi. Tikriausiai tai ir išugdė mano rengimosi įpročius bei santykius su apranga.“

Apsiperka ir naujų rūbų parduotuvėse, bet dėvėtus perka dėl patikimumo, kainos ir tvarumo 

„Pirma: nepalaikau ne tik greitosios mados verslo principų, bet ir jų rūbų kokybės, medžiagų sintetiškumo, stilių vienodumo. 

Antra:  jaučiu savotišką azartą lobių paieškose. 

Trečia: esu už tikrumą, natūralumą, todėl daug labiau džiaugiuosi second hand’e pirkta šilko palaidine, nei kelis kartus brangesne nauja iš poliesterio. 

Ketvirta: man patinka save realizuoti aprangoje, tačiau nenoriu tam skirti didelių finansų. 

Monika su apsivilkusi rastais „lobiais”: Šilkinė Filippa K palaidinė 4 eur, plonos vilnelės Austin Reed kelnes (siarintos pas siuvėją) 3 eur, odiniai Alberto Zago bateliai virš 10 eur.

Penkta: jaučiuosi gerai geram daiktui suteikdama antrą šansą. 

Tačiau naujų rūbų parduotuvių irgi nevengiu, kadangi antrų rankų lobynuose ne visada pavyksta atrasti tai, ko reikia ir nebūtinai norisi pirkti tai, ko ten yra. Naujose parduotuvėse dažniausiai perku apatinį trikotažą, lauko rūbus, batus, aksesuarus. Kartais susigundau lietuvių kūrėjų produkcija, sezoninėm internetinių užsienio parduotuvių nuolaidom. Netgi turėdama laiko užeinu pasižvalgyti į greitos mados parduotuves. Įdomu pažinti tuos pačius rūbus dėvėtuose, susipažinti su tendencijomis.“

Tęsinį skaitykite ČIA: https://9zuikiai.lt/10-monikos-patarimu-kaip-tarp-devetu-rubu-rasti-tikra-lobi/

9 zuikiai – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. 

Jeigu norėtumėte prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, įdomu straipsnių rašymas, video kūrimas, gerai valdai Google ir analizuoji faktus – parašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt 

AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir Jums artimos mūsų vertybės – jūs labai mums padėsite, prisidėdami prie zuikių turinio plėtojimo per patreon.com/9zuikiai