Tęsiame second hand laimikių medžiotojos Monikos pasakojimą, apie dėvėtų rūbų pasirinkimą. Pirmojoje dalyje moteris pasakojo apie pačią pradžią, kai dar tik būdama paauglė suprato, kokį unikalumą ir prasmę įžvelgia dėvėtų rūbų pirkime. O šioje dalyje Monika tęsia pasakojimą ir dalinasi savo 10 taisyklių. Jos padeda išlikti sąmoningu žmogumi, bet tuo pačiu ir rasti stilingą bei reikiamą daiktą.
Rūbų lobynai Lietuvoje ir Užsienyje skiriasi
„Teko matyti vieną pokalbių laidą, kurioje Aleksandras Vasiljevas (rusų mados istorikas) gyrė lietuviškus second handus sakydamas, kad turime pačius geriausius Europoje. Tikriausiai sutikčiau. Žinoma, nepalyginsi tinklinio second hand’o su kaimo turgeliu, bet ir ten, ir ten būna lobių. Pas mus daugiausiai suplaukia rūbai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Skandinavijos – šalių, kurias gerai pažįsta mūsų lietuviai verslininkai. Jie žino, kur gauti, kaip gauti, kokius rūbus vežti ir pan.
Esu tikra, kad koks nors britas mieliau paliks surinktą rūbų maišelį prie savo durų (kurį vėliau pasiims lietuvių verslininkai), nei nuneš į tolėliau esančią anglišką labdaros parduotuvę. O pastarųjų asortimentas skiriasi priklausomai nuo rajono. Kuo liūdnesnis rajonas, tuo liūdnesnės prekės ir atvirkščiai. Tačiau Londone, Paryžiuje, Barselonoje ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose tikrą pakilimą išgyvena vintažiniai second hand’ai.
Tai, ko mūsų dėvėtų rūbų parduotuvėse nerasi, nes niekas nepirks. Ten pardavinėjami dešimtimis eurų ir yra labai vertinama jaunų madistų. Esu tikra, kad neužilgo ir pas mus atkeliaus vintažo mada. Nes JAV ir vakarų Europoje dabar tai yra karštas dalykas. Ir dar vienas esminis dėvėtų parduotuvių čia ir ten skirtumas. Jeigu JAV ir vakarų Europoje dėvėtų prekių asortimentą suneša vietiniai bei naujų rūbų parduotuvės outleto principu, tai Lietuvoje to padaryti negali. Čia ne tik kad niekam nereikia tavo rūbų, bet ir surinkti užsienyje, iš individualių asmenų, yra kruopščiai atrenkami.
Pvz., Anglijoje surinkti dėvėti rūbai bus išrūšiuoti ir išskirstyti pagal „gerumą” į skirtingas šalis. Mums, matyt, pasisekė. Gaunam geriausius.“ – pasakoja Anglijoje gyvenusi Monika.
Monika išskiria 5 privalumus apsiperkant antrų rankų lobynuose
„1. Jūs nepalaikote greitos mados varikliuko (net jei perkate dėvėtą greitos mados rūbą!). Jūs tampate savotišku geruoju samariečiu, kuris išgelbėja rūbą nuo liūdnos baigties šiukšlyne. Valio, viena šiukšle mažiau mūsų žemėje!
2. Pirkdamas dėvėtą rūbą jūs sutaupote visus tuos gamybos kaštus, kuriuos gamintojas būtų sunaudojęs gamindamas naują vienetą.
3. Dėvėtas rūbas parodo tikrąjį savo veidą. Jis jau buvo skalbtas, matė gyvenimo, tad galite įvertinti tikrąją jo būklę.
4. Įperkama!
5. Antrų rankų lobynų asortimentas be galo platus. Taip, jame didžioji dauguma greitosios mados draiskalų, bet neretai pasitaiko ir aukštos kokybės, brangių bei prabangių prekės ženklų, kurių, galbūt, neįpirktum tiesiai iš parduotuvės. Bet ir šiame „torte” yra druskos. Antrų rankų lobynai taip pat gali turėti trūkumų. Pvz. skaidrumo stoka. Yra verslų, kurie dėvėtus rūbus iš žmonių renka prisidengdami labdaros principais, nors jokios pelno dalies labdarai neskiria. Arba neužtikrina gerų darbo sąlygų savo darbuotojams. Tad vėlgi, prieš renkantis antrų rankų lobyną verta pasidomėti ne tik verslo principais, bet ir kaip ir iš kur atkeliauja visi tie lobiai.“
10 auksinių Monikos taisyklių, norintiems second hand parduotuvėse rasti lobius
„Kartas nuo karto sulaukiu komentarų ar klausimų, kaip man pavyksta atrasti lobių. Turiu pripažinti, kad tai nėra tiesiog sėkmė. Per laiką natūraliai susikūrė tam tikrų principų visuma, kuria vadovaujuosi ir mielai supažindinu kitus.
TAIGI:
1. Reikia suprasti, kad antrų rankų lobynai yra didžiulė mišrainė, kurios gausa dažną naujoką gali išmušti iš vėžių. Tai nėra tiesiog viena iš Akropolio parduotuvių, su aiškiu stiliumi, kokybe ir kainomis. Tai – viskas ir nieko vienu metu. Tai sunkus darbas ir saldus malonumas. Todėl čia neveiks tiesiog lengvo pasišopinimo taisyklės bei įpročiai.
2. Ieškant laimikio, neužtenka tiesiog apsižvalgyti. Jei nori išeiti su pirkiniu, būtina kantriai peržvelgti KIEK-VIE-NĄ pakabą.
3. Net ir peržiūrėjus sąžiningai kiekvieną pakabą, tu nesi garantuotas, kad kažką atrasi!
4. Prieš ateinant į dėvėtų rūbų parduotuvę visada gerai žinoti, kokio daikto ieškai, tačiau visada labai protinga paieškoti ir to, ko galbūt neieškai visai. Pvz., atėjus džinsų protinga peržvelgti visus sukabintus džinsus, bet labai neprošal būtų patikrinti ir kitas kabyklas. Gal ten kažkur slepiasi tau idealiai tinkantis sijonas.
5. Netingėk matuotis. Benaršydamas susirink viską, kas patraukė akį, net jei rūbas ar batai ne tavo dydžio, stiliaus ar spalvos. Kartais nurodyti dydžiai neatitinka realybės arba rūbo modelis atrodo daug geriau oversized negu buvo sugalvotas originaliai.
6. Išsiaiškink, kas yra tavo laimikis. Vieniem tai – ultra madingas greitos mados rūbas už 30 centų, kitiems – prabangaus prekės ženklo, kokybiškų audinių vintažas, kainuojantis kelias dešimtis.
7. Žinant savo laimikį, atitinkamai rinktis ir vietas bei laiką, kuriose jie pardavinėjami. Trisdešimties centų lobių greičiausiai rasi tose parduotuvėse, kuriose vyksta akcijos ar išpardavimai (pvz, Humana), vintažo dairykis pavienėje parduotuvėje ar kaimo turgelyje, kažko kokybiškesnio, brangesnių brendų reiktų medžioti vos atsiradus naujoms prekėms, dažniausiai ryte, tik atsidarius parduotuvei.
8. Būk kritiškas. Norimą rūbą labai svarbu išanalizuoti paklausiant keletą klausimų: ar man tikrai jo reikia, ar jau neturiu kažko panašaus, ar jį pirkčiau, jei jis kainuotų brangiai, ar man tikrai patinka šis rūbas (o gal tik jo brendas?), ar tai yra mano stiliaus rūbas, ar neturiu šiam rūbui priekaištų arba tiesiog ar man šis rūbas teikia džiaugsmą?! Jei paklausus šių klausimų ties kažkuriuo stabteli, tuomet geriau nepirk.
9. Neik į second hand’ą, kai sau atrodai negražus. Garantuoju – nei vienas rūbas matavimosi kabinoje neatrodys gražiai.
10. Pasakyk savo mamai, sesei draugei ar kitiems artimiems lobių ieškotojams, ko tau šiuo metu reikia. Galbūt jie savo medžioklės metu suras tai, apie ką svajoji.“
Dėvėti rūbai – laisvė nuo greitos mados primetamų taisyklių
„Savo aplinkoje turiu draugių, kurios niekad nesusigundė apsipirkti second hand’e. Suprantu, gali būti nemalonu pagalvojus, kad tavo džinsus dėvėjo kažkas kitas. Bet juk visi rūbai yra privalomai dezinfekuojami, parsinešęs namo tu juos dar ir išskalbi. Tai kuo jie kitokie nei nauji, siuvami griūvančiuose pastatuose, 18 valandų pamainą dirbančios siuvėjos, kuri šalia koja supa ant žemės pastatytą pintinę su savo kūdikiu? Žinoma, tai nėra dažnas vaizdas, bet reikia suvokti, kad nauji rūbai gali turėti dar blogesnių emocijų ir istorijų, nei tokie patys dėvėti. Sutikčiau, kad „Apsipirkti skuduryne ne lygis„, jei lyginsime jį su apsipirkimu Milane, vardinėje parduotuvėje, su aukščiausio lygio šampanu rankoje. Bet jeigu lyginsime su apsipirkimu eilinėje greitos mados parduotuvėje?
Žaviuosi tomis moterimis ir vyrais, kurie neslepia savo apsipirkimų antrų rankų parduotuvėse. Man tai lyg savotiškas laisvės manifestas, išlaisvinantis ne tik nuo greitos mados primetamų taisyklių, bet ir nesaugių, savimi nepasitikinčių žmonių komentarų.“
Norite papasakoti savo patirtį? Rašykite info@9zuikiai.lt
9 zuikiai – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m.
Jeigu norėtumėte prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, įdomu straipsnių rašymas, video kūrimas, gerai valdai Google ir analizuoji faktus – parašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt
AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir Jums artimos mūsų vertybės – jūs labai mums padėsite, prisidėdami prie zuikių turinio plėtojimo per patreon.com/9zuikiai