Asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) vadovė Alina Andronova net nedvejodama sutiko pirmą kartą duoti viešą interviu apie šią organizaciją. KIDE tarsi pro padidinamąjį stiklą stebi vis didėjančią taršą Klaipėdoje ir visais įmanomais būdais bando tam užkirsti kelią. Moteris išsamiai mums papasakojo, kaip klaipėdiečiams baimę varančios, neaiškios kilmės juodos dulkės paskatino gyventojus vienytis į bendrą organizaciją ir kartu įnirtingai kovoti už švarią bei saugią Klaipėdą. Asociacija, inicijuodama įvairius renginius ir kitas veiklas, vis sparčiau ir sparčiau juda link pagrindinio tikslo – tvaresnės Klaipėdos, kurioje būtų gera gyventi ne tik mums, bet ir ateities kartoms.
Uostamiestis. lonelyplanet.com nuotr.
Pagaliau atėjo tas momentas, kai žmonės išdrįso ne tik viešai kalbėti apie taršos problemas, bet ir pradėjo jas spręsti. Papasakokite, kokios buvo jūsų organizacijos susikūrimo aplinkybės?
„Esu baigusi socialinio darbo magistro studijas Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų fakultete. Man visuomet rūpėjo žmogaus aplinka bei jo gyvenimo kokybė. Universitete tyrinėjau bendruomeniškumą, jo įgalinantį vaidmenį, kuris prisideda prie socialinės gerovės kūrimo. Užaugau draugiškoje bendruomenėje, kuri prisidėjo prie atsakomybės už savo aplinkos ugdymą. Todėl 2017 m. gegužės mėn. prasidėję įvykiai Klaipėdoje neleido likti nuošaly. Gegužės 31-osios vakarą naršydama facebook’e esančioje Vitės bendruomenės grupėje, pastebėjau žmonių nerimo kupinus komentarus. Vitės kvartalas (šiaurinė Klaipėdos m. dalis) ne juokais pajuodęs.
Juodomis, stambiomis, storu sluoksniu, neaiškios kilmės dulkėmis buvo padengti automobiliai, medžiai, žolė, daugiabučių palangės. Ir iš tiesų, pravėrusi savo buto langus, savo akimis įsitikinau, kad tai tiesa. Lauke kelias minutes pavedžiotų šunelių letenas tapdavo sunku nuplauti. Vaikai iš kiemo grįždavo pajuodusiomis rankomis ir pajuodusiais sportiniais bateliais, kuriuos nusiavus, matydavosi pajuodusios basos pėdos… Dar labai svarbu paminėti, kad šias paslaptingas juodas dulkes kuo puikiausiai pritraukė magnetas, taigi tai tikrai nieko gero nežadėjo.
Nuotrauka iš asmeninių KIDE archyvų
Iki tos dienos nieko neišmaniau apie aplinkosaugą, net nenumaniau, kur man kreiptis. Raštiškai kreipiausi į Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama informacijos, kur ieškoti pagalbos. Tuomet kreipiausi į Regiono aplinkos apsaugos departamentą Klaipėdoje, prašydama atvykti ir, paėmus mėginius, nustatyti taršos šaltinį, jo kilmę ir cheminę sudėtį. Taršos šaltinis buvo nustatytas. Tai AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Supratome, kad laukia ilgas procesas, nes paaiškėjo, kad dabartiniai teisės aktai leidžia įmonei teršti mūsų namus. Todėl 2018 metais, drauge su kitais Klaipėdos m. gyventojais, įkūrėme asociaciją KLAIPĖDIEČIŲ INICIATYVA UŽ DEMOKRATIJĄ IR EKOLOGIJĄ (KIDE), nes esame už sveiką aplinką ir už kiekvieno dalyvavimą jos kūrime. Įdomu tai, kad trumpinys KIDE išvertus iš suomių kalbos reiškia „kristalą“, užuominą į skaidrumą, kurio visuomenė yra taip išsiilgusi. “
Vaikai nori iššsaugoti Girulių mišką | Martynas Vainorius nuotr., naujienų portalas ATVIRA KLAIPĖDA
Žmonių vienybė gali būti išties nenugalima jėga. Kaip jums pavyko padrąsinti klaipėdiečius nebijoti ir apie taršą kalbėti garsiai?
„KIDE nariams labiausiai rūpi, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų švari ir saugi, nes tai daro didžiulę įtaką sveikatai bei mūsų gyvenimo kokybei. Labai norime, kad ir ateities kartos gyventų kuo švaresnėje aplinkoje, todėl asociacija KIDE, planuodama ir vykdydama savo veiklas, vadovaujasi darnaus vystymosi principais. Buriame Klaipėdos mokslo, verslo, meno, bendruomenes bei gyventojus, skatiname juos bendradarbiauti ir kurti tvarų Klaipėdos miestą/valstybę.
Tikrai labai džiugina, kaip žmones vienytis skatina mūsų organizuojami renginiai: koncertai, parodos, mokymai, viešos diskusijos, socialinės-meninės akcijos, piketai ir net mitingai.
Eko festivalis „Kitokios Kalėdos“ | Domas Rimeika nuotr.
Esame vieni iš tarpininkų tarp visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų, atsakingų už Lietuvos gyventojų gerovę, aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatą; inicijuojame mokslinius, laboratorinius tyrimus, kurie padeda gilintis į oro taršos problemas ir ieškoti sprendimų.
Taip pat, padedame mūsų oficialiems partneriams, Klaipėdos bendruomenių asociacijai, viešinti LR teritorijos bendrojo plano sprendinius (išorinio giliavandenio uosto statybos Melnragėje). “
Piketas prie LR Vyriausybės rūmų | Algirdas Aušra nuotr.
Ką turite omenyje?
LR Vyriausybė planuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą Klaipėdos mieste, statydama išorinį uostą Melnragėje, kuris nulems katastrofiškus padarinius. Galimai bus kertama apie 200 ha Girulių miško. Visi duomenys ir ekspertiniai rodikliai prognozuoja, kad kranto erozija sunaikins paplūdimius nuo Klaipėdos iki Palangos ar net Latvijos sienos. Taip pat, tai nulems dar didesnę taršą Klaipėdos mieste, mat kelis kart padidės sunkiasvorio transporto srautai šalia gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo įstaigų.“
Pasidalinkite patarimais ir kitiems miestams, kaip renginiai gali taikiai padėti spręsti gyvenviečių taršos problemas?
„Vienas svarbiausių ir įdomiausių projektų, kuriame dalyvaujame kaip partneriai – tai projektas KIETA DALELĖ. Kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais talkinome elektrinio autobuso DANCER kūrėjams UAB „Vėjo projektai“. Noriu akcentuoti, kad šis autobusas buvo pagamintas iš perdirbto plastiko! Tokie stebuklai tik parodo, kaip didėja visuomenės sąmoningumas ir kaip žmonės stengiasi dėl aplinkos gerovės.
DANCER autobusas. klaipedaid.lt nuotr.
Taigi, talkinome UAB „Vėjo projektai“ rengiant taršos mažinimo iniciatyvą – mikro fotografijos parodą „Kieta dalelė“. Mikro fotografijų serijos pagalba, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre buvo pristatyta kietųjų dalelių, surinktų iš šešių Klaipėdos vietų, vizualizacija ir jų neorganinė sudėtis. Parodoje pristatyti tyrimų rezultatai padėjo parodos lankytojams suprasti kietųjų dalelių poveikį sveikatai, o tyrimo dalyviams – patyrinėti transporto ir pramonės taršą. Žinomi Klaipėdos menininkai: Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas, atmosferinės muzikos duetas TYKUMOS parodos dalyvius nustebino originaliu parodos garso apipavidalinimu.
Paroda „Kieta dalelė“ | Kristijonas Lučinskas nuotr.
„Kieta Surf pamoka“ buvo trečiasis „Kieta dalelė“ renginys, vykęs 2020 m. liepos mėn. Dalyviai apšilimui, ruošdamiesi surf pamokai, rinko šiukšles iš pajūrio miško, kurios buvo panaudotos meninei instaliacijai „Sala“.
Instaliacija „Sala“ | Domas Rimeika nuotr.
Organizuodami tokius renginius ir kitus užsiėmimus, mes galime žmonėms pasiūlyti ne tik pramogas, bet tuo pačiu ir informuoti juos apie opias visuomenės problemas. Visiems miestams siūlytume tai pabandyti, nes žmones tai tikrai domina. Juk natūralu, kad mes visi trokštame meno ir kultūros. Tai kodėl nesuorganizavus tokio renginio, iš kurio išėjęs dar ir sužinai kažką tikrai naudingo?“
Vaikų koncertas | Kristijonas Lučinskas nuotr.
Kokie žmonės ir kokios bendruomenės jau yra išdrįsusios įsitraukti į iniciatyvas už draugišką gamtai ir žmogui pajūrį?
„Tik veikdami kartu, mes galime kurti ir sulaukti teigiamų pokyčių. Taigi, mes prisidedame prie vis daugiau iniciatyvų kūrimo. Viena iš jų – tai judėjimas AŠ – KLAIPĖDA. Į jį susibūrė: Klaipėdos bendruomenių asociacija, Všį Veiklių mamų klubas Klaipėdoje, Všį „Vaivorykštės tako gimnazija“ ir asociacija KIDE.
Judėjimas „Aš – Klaipėda“ | Rimantas Navickas nuotr.
Jungtis paskatino 2019 metų lapkričio 6 d. įvykiai. Atlikti dirvožemio tyrimai parodė, jog šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose, vaikų ugdymo įstaigų ir gyventojų teritorijose, chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų. Šis įvykis be galo sukrėtė vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų narius ir paskatino dar aktyviau dalyvauti kuriant aukštesnius aplinkos apsaugos standartus Klaipėdoje. AŠ – KLAIPĖDA – tai judėjimas prieš daromą žalą uostamiesčiui. Jo simbolis yra respiratorius – kovos su nevaldoma tarša mieste ženklas. AŠ – KLAIPĖDA užrašo reikšmė – kad Klaipėda esame mes, miesto žmonės, o ne taršą generuojantys neatsakingi verslai. Kaukė/respiratorius yra simbolis ir „apynasrio“ visuomenei, kurios nuomonė mieste nėra gerbiama ir girdima, kuri nėra deramai įtraukiama į svarbius miestui klausimus. Todėl šis respiratorius yra ne vien miesto taršos simbolis, bet ir dūstančios demokratijos išraiška. Šis judėjimas nori skleisti žinią apie Klaipėdos miesto ekologijos bei demokratijos krizę ir kitiems Lietuvos miestams. “
Alina Andronova nuotr.
Kokių akivaizdžių rezultatų jau pavyko pasiekti švarinant ir vienijant Klaipėdą?
„Manau svarbiausia, kas mums pavyko – gana plačiai išviešinti vieną didžiausių Klaipėdos oro taršos problemų nacionaliniu lygmeniu. Taip pat, suburti bendruomenes ir privačius asmenis, kuriems šis klausimas beprotiškai svarbus. Per pastaruosius metus, sulaukėme nemažai miestiečių laiškų su padėkomis, įžvalgomis apie efektyvias aplinkosaugines priemones, prašymais prisijungti prie KIDE veiklų ir iniciatyvų vystymo. Taigi, iš tokių gyventojų reakcijų suprantame, kad visa tai ką darome, jiems reiškia tikrai labai daug. Be to, visai neseniai KIDE komanda pasipildė nauja nare, norinčia prisidėti vystant KIDE veiklą komunikacijos srityje.
Rimantas Navickas nuotr.
Kartu su Klaipėdos bendruomenių asociacija studijuojame aplinkos apsaugos teisės aktus, ir tenka pripažinti, kad pastebime daugybę spragų, kurios sudaro sąlygas ar net leidžia įmonėms dirbti neatsakingai. Taip pat, aktyviai dalyvaujame LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetuose, inicijuojame apskrito stalo diskusijas Aplinkos ministerijoje, skatindami atsakingas institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad būtų suvaldyta tarša klaipėdiečių namuose. Dėl to, galiausiai, Aplinkos ministerija, paraginta asociacijos prašymų bei kitų aktyvių bendruomenių, ėmėsi iniciatyvos griežtinti Aplinkos apsaugos įstatymo teisės aktus, kuriuos LR Seimas patvirtino 2020 m. sausio mėn. Tačiau didelė dalis šių teisės aktų įsigalios tik 2022 m.
Eko festivalio diskusija „Baltijos šiukšlės“ | Domas Rimeika nuotr.
Mus labai įkvepia sveikatos ir aplinkos apsaugos institucijų darbuotojų geranoriškumas. Jie mielai bendradarbiauja, reikalui esant konsultuoja. Matome, kad jie vertina visuomenininkų indėlį gerinant/tobulinant aplinkos apsaugos sudėtingą sistemą. Ne kartą yra pagelbėję ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslininkai, konsultuodami, priimdami skubius tyrimų užsakymus. Labiausiai džiaugiamės šios mokslo įstaigos inovatyvumu, išradingumu. Jie pirmieji Lietuvoje sukūrė tyrimų metodiką, kurios dėka šiandien ir aplinkosaugininkai gali išsamiau ištirti aplinkos oro kokybę, jo užterštumo priežastis. Palaikymo sulaukiame ir iš Žaliosios politikos instituto, kuris dažnai mus konsultuoja tvarios politikos klausimais.“
KIDE susitikimas su aplinkosaugininkais | Kristijonas Lučinskas nuotr.
Kokie tolimesni organizacijos planai ir siekiai?
„Pasakysime atvirai, tam, kad dirbtume efektyviau ir pritrauktume daugiau visuomenės dėmesio, mums dar šiek tiek trūksta žinių bei įgūdžių. Dėl šios priežasties, kelios mūsų komandos narės jau dalyvauja 6 mėn. trukmės Socialinių lyderių studijų programoje. Vykdant tokias veiklas turime būti tikrai stiprūs ir giliai išmanyti organizacijos strateginį planavimą ir valdymą, lyderystę, savanorystę ir bendruomenės įtraukimą, organizacijos projektinį raštingumą, finansinį tvarumą ir komunikaciją.
Judėjimas „Aš – Klaipėda“ | Rimantas Navickas nuotr.
Taip pat, norime tęsti tarpininkavimą tarp visuomenės, atsakingų institucijų ir verslo bei perduoti žinutę, kokioje Klaipėdoje žmonės nori gyventi. Be to, siekiame bendradarbiauti su įvairiomis ministerijomis, ypatingai sveikatos apsaugos klausimais. Bandysime inicijuoti priemones, kuriomis būtų gerinama klaipėdiečių, gyvenančių šalia uosto, gyvenimo kokybė. Labai gaila, bet šiaurinės Klaipėdos gyventojai vis dar siunčia asociacijai KIDE nuotraukas su pajuodusiomis palangėmis, delnais ir nevilties kupinuose laiškuose mūsų klausia: „kada baigsis šis absurdas??? Tai mus skatina dar daugiau veikti, kad visoje šioje absurdiškoje istorijoje būtų padėtas taškas.“
Alina Andronova nuotr.
Išduosime, kad dabar planuojame ir naują kultūrinį projektą – foto-garso parodą „Uostas mieste-21“. Šiuo projektu norime parodyti kitiems Lietuvos miestams, kokį poveikį klaipėdiečiams, jų gyvenimams, daro uoste neatsakingai dirbančių įmonių veikla. Labai viliamės, kad šis projektas paskatins ir visuomenės aktyvumą sprendžiant aplinkos problemas. Šiuo metu ieškome rėmėjų, partnerių (galerijų, muziejų, parodų rūmų) bei meno ir kultūros srityse dirbančių profesionalų (vaizdo, garso režisierių, aktorių, viešųjų ryšių specialistų), kurie norėtų padėti įgyvendinti šią idėją. “
„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. Tekstai, straipsniai, video kūrimas, viešųjų ryšių projektai.
O prisidėti prie „9 zuikiai“ turinio kūrimo galite per patreon.com/9zuikiai
