Molėtų rajone veikia mažas fabrikėlis, kuriame žmonės su mašinų pagalba užsiima pirminiu kanapių stiebų perdirbimu. Iš stiebų atskiriamas kanapių pluoštas ir spaliai. Nors šiais laikais kanapės augalas vis dar vertinamas prieštaringai, tačiau „Kanapiniai sprendimai“ vadovas Andrius primena, kad kanapių pluoštas yra iš naujo atrandama labai sena žaliava. Istoriniai šaltiniai sako, kad kanapės neabejotinai yra pirmieji Lietuvos kultūriniai augalai. Beveik visose Narvos-Nemuno kultūros Šventosios vidurinio neolito (3500–3000 m. pr. Kr.) gyvenvietėse rasta net kelių rūšių kanapių grūdų ir pluošto. Jis buvo skirtas virvelėms bei lynams vyti. „Kanapiniai sprendimai“ kartu su „Ekopolimeras“ šiuo metu jau baigia išgryninti technologiją ir pradės gaminti lengvai suyrančius bioskaidžius puodelius iš kanapių.
Andrius Ramonas(kairėje) ir Antanas Valčiukas (dešinėje)
Darbas Skandinavijoje padėjo suformuoti požiūrį į tvarumą
Andrius Ramonas, turi teisininko išsilavinimą, tačiau šioje srityje praktiškai nedirbo. „Buvo taip, kad tiesiog bandžiau sekti tėvų ir giminaičių pėdomis. Tačiau tai, kas yra širdyje – gali išlįsti po 20-30 metų pasakyti: ėjai ne ten, žiūrėk yra kitos tau artimos pusės.
Prieš 4-is metus iš Norvegijos grįžau į Lietuvą. Ten gyvenau 8-is metus, dirbau naftos industrijoje. Galiu pasakyti, kad ten būnant iš dalies susiformavo požiūris į ekologiją, tvarumą, gamtos apsaugą ir poreikį veikti šia linkme. Prisidėti prie mūsų visų namų – pagarbos gamtai. Grįžęs į Lietuvą stengiausi ieškoti veiklų per įvairias Nevyriausybines organizacijas, kad galėčiau padėti įgyvendinant tvarias idėjas.
Susiklostė tokios aplinkybės, kad teko išgirsti apie kanapių įvairiapusiškumą. Mane tai tiek sužavėjo, kad pradėjau aktyviai domėtis kanapėmis ir jų istorija iš medicinos pusės.
Kanapių nuėmimas, 1925m., Vilkaviškio rajonas kapvia.com nuotr.
Visas augalas turi fantastišką struktūrą! Jis gali būti labai plačiai naudojamas. Man taip pat buvo įdomu, kodėl kanapės veikia nervinę sistemą, kas yra jų viduje, visa jų kanabinoidinė sistema.
Žinių vedinas išvykau į Latvijoje vykusius kursus. Pasiklausyti apie kanapes. Ir iš tikrųjų mane ten taip „užkabino“, kad iš tokių 3-jų paprastų elementų kaip vanduo, kalkės ir kanapių spaliai galima pastatyti labai tvarų namą. Prancūzijoje, Ispanijoje tokie namai mena XIV a. Jie stovi iki šiol. Būtent iš kanapių betono.
Namas Prancūzijoje iš kanapių betono. Konstrukcijai yra apie 300 metų. Nuotrauka daryta 2015 metais | highlandhemphouse.com nuotr.
Tokie namai su kiekvienas metais turi tendenciją kietėti ir akmenėti kaip fosilija. Nors pirmais metais tai nėra nešamoji siena. Galima sakyti, kad senos kanapių technologijos dabar atrandamos iš naujo.
Tad su kanapių pluoštu atsitiko taip, kad jis mane įtraukė imtis veiklos, iš kurios galėčiau valgyti duoną.“ – „Kanapiniai sprendimai“ vadovas A. Ramonas.
Nusitaikė į produktų gamybą iš kanapių pluošto
Andrius pasakoja, kad pirmiausiai galvoje gimė ekologiškų bei ilgaamžių namų statyba. Tačiau lygiagrečiai pradėjau jausti plastiko alternatyvų svarbą. „Iki pat šiol mūsų įmonėje vystomos dvi kryptis: bioskaidžių plastikų gamyba bei tvari statyba. Tačiau šiuo metu bioplastikus labiau išskiriame dėl to, kad namus lengviau išvystyti technologiškai, jie nuėjo į antrą planą. O štai bioplastikui gaminti tuoj įsigysime įrangą ir prasidės gamyba.“
Gamybos procesas | „Kanapiniai sprendimai“ nuotr.
O viskas prasidėjo prieš kelis metus, kai Lietuvoje dar nebuvo Kėdainių įmonės (Kėdainiuose veikia viena didžiausių Lietuvoje kanapių stiebų dekortifikavimo įmonę – aut. pastaba) ir niekas nedekordifikavo stiebų – niekas neatskirinėjo pluošto ir spalių.
„Su bendraminčiais Latvijoje iš savo lėšų įsigijome naudotą įrangą ir parsivežėme ją į Lietuvą. Kadangi ji buvo ne nauja – reikėjo ją rekonstruoti. Tad ėmėmės darbo. Ir kol visa tai darėme – Kėdainiuose atsirado didelė kanapių pluošto perdirbimo įmonė. Nebuvome pajėgūs konkuruoti su milijonine įmone – tad ieškojome alternatyvų, ką galime daryti. Tad sekantys mūsų žingsniai buvo tokie: pasigaminti žaliavą ir su ja žengti link kasdienai reikalingų, bet lengvai suyrančių produktų gamybos. 2017 m. gavome finansavimą laboratoriniams bandymams. Ir dabar, po 3-jų metų bandymų, savo rankose jau turime patvirtintus rezultatus – biologiškai suyrantis, bioskaidus plastikas, kurio sudėtyje yra iki 40 % kanapių.“
Daugkartinio indo prototipas | „Kanapiniai sprendimai“ nuotr.
Gamtoje suyrantys puodeliai gaminami iš 7-ių organinių komponentų
Andrius pasakoja, kad šiuo metu su „Kanapiniai sprendimai“ kartu su „Ekopolimeras“ komanda yra susikoncentravę į organiškai suyrančių indų gamybą, pradės nuo puodelių. Jie visiškai saugūs, nes pagaminti iš organinių medžiagų.
„Kanapė – kaip armuojanti dalis, kaip užpildas. O kita dalis – klijuojanti, kuri pagaminta iš augalinės kilmės produktų. Tad iš šių 7 komponentų “kokteilio” gaunamas biopastikas. Jį jau galima formuoti pagal tokią formą, kokios norisi: puodelis, lėkštutė ar net kėdė – fantazijos reikalas.“ – sako Andrius.
„Kanapiniai sprendimai“ prototipai procese
Taikosi į žiedinę ekonomiką Lietuvoje
„Tik problema ta, kad vienas iš tų 7-ių komponentų yra importuojamas iš užsienio. Jam žaliavų Lietuvoje yra, tačiau gamybai, kol kas, neturime technologijų. Tad, bent kol kas, mums paprasčiau yra jį atsivežti. O kai mūsų veikla įsibėgės – turėsime visas galimybes uždaryti grandinę Lietuvoje. Pasistatysime įrenginius, kurių pagalba jau patys galėsime pasigaminti šiuo metu iš svetur importuojamą komponentą.
Mes orientuojamės į rezultatą. Žaliavos yra mūsų įmonės prioritetas, tad privalome žiūrėti iš kur jos gaunamos ir kaip auginamos. Jeigu mes deklaruojame, kad esame tvarūs ir ekologiški – tai maksimaliai stengiamės domėtis visa grandine. Tam, galbūt, padeda ir tai, kad pažįstame savo partnerius. Beveik visi jie – lietuviai.
Bandome maksimaliai visų resursų imtis Lietuvoje. Atvirai sakant, visos grandinės dar neišeina įgalinti. Kaip ir minėjau, atsiranda trečiųjų šalių. Bet pritraukus atitinkamų finansų – turėsime galimybes viską pasidaryti Lietuvoje. Uždaryti tą grandinę, kad viskas suktųsi čia.“
Kanapinių puodelių irimas – natūralus puvimo procesas
Bioskaidus plastikas yra gaunamas iš gamtinės kilmės polimerų (polimerai pagal kilmę gali būti skirstomi į gamtinius, dirbtinius ir sintetinius). Andrius Ramonas pabrėžia, kad jis skaidomas veikiant gyviems organizmams, dažniausiai bakterijoms.
„Čia kaip elementarus maisto atliekų kompostavimas. Reikia 3-jų sąlygų: tinkamos temperatūros, drėgmės ir bakterijų. Pastarosiosios atlieka natūralų skaidymo procesą, tiesiog tam reikia tinkamos terpės: drėgmės ir šilumos. Kai viskas sudaryta iš organinių medžiagų ir sudaromos sąlygas – bakterijos bioplastiką suardo be likučių požymių.
Bioskaidžių kanapinių puodelių prototipų gamyba laboratorijoje
Šiuo metu įžvelgiami 3 galimi mūsų kanapinių puodelių irimo laiko scenarijai:
- Jei šis bioplastikas sulūžtų ar būtų sutryptas – žemėje jis suirtų. Tik problema tame, kad kur kas lėčiau nei kompostuojant. Nuo 0,5 metų iki 10 metų. Labai priklauso nuo gaminio, sienelės storio ir dar daug kitų faktorių.
- Šiuos bioskaidžius puodelius ir indus galima mesti taip pat kaip metame daržovių atliekas – į namų kompostavimo dėžes. Tiesiog jeigu norėtumėme, kad greičiau suirtų, juos reikėtų susmulkinti (shredding).
- Pramoninis kompostavimas. Jo pagalba bioskaidus plastikas suirtų per mėnesį ar net porą savaičių. Deja, Lietuvoje to dar nėra. Esant bioskaidaus plastiko pasiūlai – turėtų atsirasti ir pramoninio kompostavimo pasiūla, kuri dar vėluoja. Gera žinia ta, kad Europos direktyvos jau tai numato ir verslas, manau, labai nepavėluos sureaguoti. Turiu omenyje bioplastiko utilizavimą.
Kodėl dirbtinis ar sintetinis plastikas neskaidomas? Nes nei viena bakterija nėra prisitaikiusi virškinti-fermentuoti neorganiką. O jei gaminiai yra iš organinių medžiagų, tuomet bakterijos juos lengvai suskaido į paprastesnius junginius, kuriuos įsisavina žemė, ją praturtina ir augalas vėl iš tų elementų semiasi energijos bei vėl auga. Visas ciklas: augalas save tręšia, užauga, pagaminamas bioplastikas, jis vėl grįžta į žemę, suyra, patręšia žemę vėl išauga nauja gyvybė. Štai ir gyvybės ratas.“
Prototipo tobulinimas laboratorijos procese | „Kanapiniai sprendimai“ nuotr.
Ieško finansavimo, kad nuo laboratorinių atradimų galėtų pereiti prie gamybos
„Mes jau tiksliai žinome kaip padaryti žaliavą. Tad dabar reikia instrumentų, kurių pagalba pradėsime gamybą ne laboratoriniame lygmenyje. Jeigu dabar gebėjome į dieną pagaminti 10 kg žaliavos, tai einame link to, kad galėtume paruošti bent 300 kg į dieną. Su tokiu kiekiu žaliavos, jau galime formuoti pasirinktą gaminį. Šiuo atveju pirmiausiai orientuojamės į daugkartinius, bioskaidžius puodelius.
Mūsų rankose yra žaliavos formulė, ją išsigryninome jau 100 %. Dabar tereikia gaminti. Ieškome partnerių. Nes projektas labai didelis – reikia ir pagalbos: partnerystės ir finansavimo pritraukimo.“ – ateities planais dalinasi „Kanapiniai sprendimai“ vadovas Andrius Ramonas.
„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. Tekstai, straipsniai, video kūrimas, viešųjų ryšių projektai.
O prisidėti prie „9 zuikiai“ turinio kūrimo galite per patreon.com/9zuikiai
