Paskelbus, kad ruošiame publikaciją apie ekovairavimą sulaukėme atsiliepimų: „ai, čia tiesiog lėtas važiavimas?” arba „kaip pensininko” (su visa pagarba senjorams, neturime nieko prieš jų vairavimą). Patys išbandėme ekovairavimo treniruotę ir įsitikinome, kad taip tikrai nėra. Taip važiuojant sunaudojama ne tik mažiau degalų. Aktyviausiai su įmonėmis ir autoparkais dirbantys „Ecodriving LT“ pasakoja, kad naudų yra daug: nuo kaštų sutaupymo, taršos mažinimo iki pagerėjusios įmonės reputacijos prieš klientus. 

Įmonės įkūrėja Vaida Balčiūnienė atvirauja, kad ekovairavimo mokymas yra labai nišinė veikla. „Su įmonėmis Lietuvoje aktyviausiai dirbame mes vieninteliai. Vairavimo mokyklos daugiau orientuojasi į pradinukų paruošimą bei fizinius asmenis. O mes dirbame su įmonių kolektyvais, autoparkais, padedame įmonėms spręsti problemas, kurios yra labai plataus spektro: nuo saugumo, taršos bei degalų mažinimo iki stresinių situacijų neutralizavimo ir emocinės darbuotojų sveikatos.

Vaida Balčiūnienė

Tarkime įmonė užsibrėžia, kad jie nori būti žali, atsakingi verslai, jiems svarbu ekovairavimas, sąmoningai suvokia, kad reikia taupyti. Dažnu atveju tokios įmonės turi diegiamas bendrąsias taupymo programas. Pavyzdžiui, jie taip pat taupo ir elektrą, energiją, popierių. Todėl siekia tą patį daryti ir su degalais.“

Šiuos ekovairavimo standartus visa mūsų komanda pradėjo įsisavinti ir pritaikyti Lietuvoje dar prieš 9 metus, kai pateko tarp keliolikos iniciatyvą parodžiusių Europos šalių. „Ecodriving LT“ iki šiol bendradarbiauja su kolegomis visame Europos žemyne ir vieni su kitais konsultuojasi.

Ekovairavimas įmonėms duoda ir ekonominę, ir ekologinę naudą 

„Yra kelių tipų į mus besikreipiančios įmonės. Vienos daugiau dėmesio skiria ne taupymui, o saugumui. Ekovairavimas pasitarnauja abiem atvejais. Tiesą pasakius, ekovairavimas pirmiausiai ir yra apie saugų vairavimą. Nieko negalima taupyti, jeigu pirmiausiai neužtikrinamas saugumas. Principai, kurie taikomi degalų taupymui pirmiausiai duoda įtaką saugumui, nes mažėja tikimybė patekti į eismo įvykius. 

Iš įmonių (kuriose yra vairuojančių asmenų) neretai gauname atgalinį ryšį – pavyzdžiui, kad įmonėje nebeliko autoįvykių arba jų gerokai sumažėjo. O kuo daugiau tokių įmonių – tuo saugiau ir mums gatvėse. 

pexels.com nuotr.

Kita ekovairavimo nauda yra malonus pokytis įmonės kišenei – mažėja degalų sąnaudos įmonės mastu. Kuo didesnis parko mastas – tuo ženklesni pokyčiai susumavus metinius vairuojančiųjų duomenis. Tiems patiems atstumams ir darbo krūviui sunaudojama mažiau degalų, o tai reiškia – sutaupomos nemenkos sumos.

Kita nauda – ženkliai mažėjantys (ypač jaučiasi dideliuose parkuose, kur yra sunkusis transportas) remonto ir eksploatavimo išlaidos. Mat vairuotojui pakeitus vairavimo stilių,  daugiau tausojamos  transporto priemonės.“ – sako Vaida. 

A.Brazaitis foto

Lietuvos ir kitų Europos šalių ekovairavimo motyvacinė sistema skiriasi

„Iš Europos kolegų girdime pavyzdžius, kad motyvacinė atlyginimo priedų sistema prisideda ir prie sąmoningo požiūrio augimo. Vakarų šalyse didelės įmonės taiko net ir tokį principą: tai, ką darbuotojas per metus sutaupo degalams (pavyzdžiui vilkiko vairuotojas), tokią pačią sumą vairuotojui metų gale padovanoja. 

Įmonės analizuoja ir lygina kiekvieno vairuotojo degalų sąnaudas, kokios buvo metai prieš tai, kol nebuvo mokymų ir kaip pradėjo važinėti po jų. Atrodytų, kokia prasmė? Bet iš tiesų šie vieno žmogaus sutaupyti degalai yra tik ledkalnio viršūnė. Tai, ką įmonė sutaupė bendrai – jau yra ta apatinė ledkalnio dalis po vandeniu. 

EcodrivingLT nuotr.

Žinoma, tai labai sunku pamatuoti per trumpą laiką. Tam reikia – bent 2 metų duomenų stebėsenos. 

Lietuvių įmonės ekovairavimu pasiektos ekonominės naudos skaičių paprastai neatskleidžia. Bet ją identifikuojame pagal kitus rodiklius. Įmonės, kurios pas mus mokėsi anksčiau,  metai iš metų grįžta. Jos pastebi, kad mokymų tęstinumas leidžia įtvirtinti ir dar labiau pagerinti rezultatus. Paprastai po pirmųjų mokymų degalų sąnaudos įmonės mastu sumažėja 5-7%, tačiau mokymus tęsiant šie skaičiai padidėja ir iki 10%.

Ekovairavimas pirmiausiai prasideda nuo to, kiek pokyčių nori pats savininkas, direktoriai, koks jų santykis su darbuotojais. Kaip patys darbuotojai į tai įsitraukia. Ar jie to nori iš tiesų, ar dėl to, kad reikalauja (baudžia) įmonė? Taip pat priklauso ir nuo asmens sąmoningumo, ego dydžio. 

Įsivaizduokite, jūs vairuotoju dirbate jau 30 metų ir dabar jums kažkas bando pasakyti, kad jūsų vairavimą galima patobulinti? Kaip reaguotumėte?

Pastebėjome, kad Lietuvoje dar daug vairuotojų šią informaciją priima gana skeptiškai – žinoma, tol, kol su patyrusio trenerio pagalba pamato, ką jie patys sugeba. Tačiau tie, kurie noriai įsitraukia ir supranta darantys klaidas,  greičiausiai daro ir akivaizdžius pokyčius.“ – apie ėjimą link rezultato dalinasi Vaida.

EcodrivingLT mokymai Gruzijoje

Ekovairavimo šalutinė nauda – reputacijos augimas keleivių vežėjams 

„Turėjome atvejį, kai praėjus keliems mėnesiams po ekovairavimo mokymų susisiekėme su  keleivius vežančios įmonės vadovu , o jis sako: „žinote, po šių mokymų mums pradėjo skambinti keleiviai ir dėkoti už labai pagerėjusią vairavimo kokybę – daug komfortiškesnį važiavimą“. 

EcodrivingLT nuotr.

Kas atsitiko? Vairuotojai pradėjo mažiau manevruoti kelyje, tolygiau vairuoti, tad tie keleiviai, kurie nuolat naudojosi jų paslaugomis – iš karto pastebėjo pokyčius. 

Turbūt dažnai atkreipiate dėmesį, kaip pas mus yra vairuojama? Aš kartais palieku automobilį kieme ir važiuoju viešuoju transportu.

Per pastaruosius kelis metus sutikau tik vieną vairuotoją, kuriam valdant transporto priemonę jaučiausi tikrai saugiai ir komfortabiliai. Išlipusi net pasigailėjau, kad nenuėjau jo pagirti. Ten buvo tikras kosmosas, gerąja ta žodžio prasme. Jis puikiai prognozavo situacijas ir, nepaisant didelio transporto srauto, vežė taip tvarkingai, kaip dar niekad nebuvau patyrusi. Deja, dauguma vairuotojų nepakankamai toli stebi situaciją, o tuomet lekia, stabdo…  O jei žmonės  griūva, tai neva jau mūsų – keleivių „problema“, kad tinkamai nesilaikome. Tokių dalykų neturėtų būti. Vairuojant pagal ekovairavimo principus to nebūna.“

Luko Balandžio / 15min nuotr. / 16 maršruto troleibusas

Dingsta įtampa ir nuovargis vairavimo metu

„Kažkada po mokymų priėjo vairuotojas ir sako: tik dabar supratau, kodėl anksčiau iš pamainos į namus grįždavau toks pavargęs.

Tai buvo vairuotojai, kurie naktimis prekes išvežioja. Jų darbo sąlygos tikrai sudėtingos: tamsa, norisi miegoti, išsibalansavęs organizmo ritmas, kitaip veikia nervinė sistema, kūnas kitaip reaguoja į stresines situacijas – ypač kai reikia būti susikaupusiam žiūrint į detales tamsoje.

Žmonės, pakeitę savo vairavimo stilių pasilieka sau daugiau erdvės veikti. Sumažėja streso. Nors atrodo, kad važiuojama lėčiau, tačiau iš tiesų taip nėra. Atstumas įveikiamas per tą patį laiką tik su mažiau dinamiškų kintamųjų. 

pexels nuotr.

Greitas manevrų atlikimas yra mūsų pačių psichologinė manipuliacija pasąmone. Mums atrodo, kad jeigu greičiau atlikinėsime veiksmus kelyje – atstumą įveiksime greičiau. Tačiau taip tikrai nėra. Ekovairavimo mokymų metu sekame atstumus, veiksmus, distanciją ir laiką. Po užsiėmimo žmonės pamatę, kad tą patį atstumą įveikė per tą patį laiką arba net greičiau, kartais net juokaudami paklausia: gal mes turime kokį stebuklingą pultelį, kuriuo nusukome laiką? 

pexels.com nuotr.

Svarbiausia, kad ekovairavimo patarimai (svarbiausi ir greičiausiai praktiškai pritaikomi patarimai yra vadinami “Auksinėmis ekovairavimo taisyklėmis”) veikia vairuojant bet kokią transporto priemonę. Beje, kai kurie vairuotojai gana gerai juos perpranta patys, tačiau net ir kitiems vairavimo instruktoriams yra labai naudinga mokytis stebint kitam instruktoriui iš šalies – greta sėdintis patyręs treneris pastebi ir tai, ką pats žmogus praleidžia. 

Kai kurių netinkamų vairavimo įpročių pakoregavimas (o dauguma juos turi, pavyzdžiui, populiariausi yra distancijos nesilaikymas ir nepakankamas situacijos prognozavimas),  leidžia pasiekti įspūdingus rezultatus. Atrodo visiškai paprasti dalykai, tačiau jie iš esmės pakeičia vairavimo stilių. Vairuotojas ima suprasti, kad jo taip dažnai patiriamas nuolatinis noras kažkur skubėti tėra padidinta rizika patekti į eismo įvykį. Protingai važiuojant ne tik savo tikslą pasieksi saugiai, bet ir niekur nepavėluosi. O dar ir kišenėje daugiau lieka.“

3 auksinės ekovairavimo taisyklės

1.Prognozuokite judėjimą eismo sraute, laikykitės didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. 

Matydami, kad eismo srautas lėtėja, nuimkite koją nuo greičio pedalo ir važiuokite, išlaikydami saugų atstumą tarp automobilių. Toks paprastas veiksmas dažnai padeda subalansuoti ir palengva valdyti automobilio greičio svyravimus sraute.

Maždaug 3 sekundėmis prilygstantis saugus atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės padidina galimybes veikti apgalvotai, o ne vien skubiai reaguoti į netikėtus kito vairuotojo veiksmus. Sumažinama ir pavojingų situacijų kelyje rizika.

Maksimaliai išnaudokite automobilio inerciją. Bendrasis tikslas yra leisti automobiliui riedėti ir, kur tik galima, važiuoti pastoviu greičiu, užuot stabdžius, o paskui vėl mynus akseleratoriaus pedalą.

Patarimas: Tegul automobilis rieda įjungta pavara. Automobilio greitis mažės dėl variklio stabdymo poveikio, esant mechaninei trinčiai. Be to, kai įjungta pavara, galima išvengti nenumatyto greitėjimo (pvz. važiuojant nuokalne).

2. Palaikykite pastovų greitį varikliui dirbant žemomis apsukomis. Vairuokite tolygiai, maksimaliai galima aukšta pavara, išlaikant žemas variklio apsukas. Tolygus vairavimas pastoviu greičiu, lyginant su vairavimu tokiu pat vidutiniu greičiu, tačiau dažnai greitėjant ir stabdant, yra daug ekonomiškesnis. Be to, nereikalingas didesnio greičio išvystymas ir staigus stabdymas ne tik eikvoja degalus, bet ir didina įtampą vairuojant, sukelia papildomą riziką saugumui.

Nepamirškite, kad važiavimas dideliu greičiu ar esant aukštoms apsukoms ženkliai didina degalų suvartojimą.

Važiuojant greitkeliu net nedidelis automobilio pagreitėjimas leistino greičio ribose reiškia didesnes apsukas ir aerodinaminį pasipriešinimą. Tad sudega daugiau degalų ir išleidžiama daugiau pinigų, o laiko sutaupoma labai nežymiai.

3. Anksti perjunkite pavaras. Aukštesnę pavarą junkite variklio apsukoms neviršijus 2000 aps./min. Vairavimui esant aukštoms ar vidutinėms apsukoms reikia daugiau degalų, nei vairuojant žemomis apsukomis, nepriklausomai koks būtų greitis. Todėl rekomenduotinas ankstyvas pavarų perjungimas, tačiau būtinai atsižvelgus į konkrečios transporto priemonės specifikaciją bei eismo situaciją. 

Kylant įkalnėn pasirinkite pavarą, prie kurios nereikėtų pilnai išspausti akseleratoriaus pedalo, kad liktų greitėjimo rezervo. 

Rekomendacijos pavarų perjungimui ir vairavimui pastoviu greičiu (lygiame kelyje, ne įkalnėje):

1 pavara – tik pajudėjimas (per 1 automobilio ilgį)

2 pavara – 20 km/h

3 pavara – 30 km/h

4 pavara – 40 km/h

5 pavara – 50 km/h

6 pavara – 60+ km/h

Daugiau informacijos apie ekovairavimo naudą ir mokymus: https://ecodriving.lt/

Mums labai svarbus jūsų finansinis palaikymas, kuriant turinį apie tvarumą: patreon.com/9zuikiai

„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m.