Atsigulus pajūryje, po šlamančiais medžiais ar prie tekančio upelio greitai atsipalaiduojate, o gal net ir užsnūstate? Lietaus garsas ramina? Šias visas aplinkas vienija vienas aspektas – rožinis triukšmas (angl. „1/f noise“ arba „pink noise“). Jo sandara yra tokia palanki žmogaus ausiai, kad kūnas iškart reaguoja atsipalaidavimu. Kodėl? Tą ir aptarsime.
Rožinį triukšmą sudaro aukštų ir žemų dažnių garsumo santykis, kurį iš karto atpažįsta mūsų kūnas. O pagal biofilijos hipetezę atpažįsta dėl to, kad mes kaip rūšis vystėmės gamtoje, t.y. Homo sapiens (protingasis žmogus), ir joje gyvenome didžiąją savo egzistavimo dalį. Žmogaus smegenys iš kartos į kartą per tūkstančius metų evoliucionavo gamtinėje aplinkoje, tad pavojų atpažįstame pagal staigius, neprognozuojamus, nenatūralius garsus, o pastovūs, minkšti ir nuspėjami gamtos garsai signalizuoja ramybę ir įprastą aplinką, saugumą bei stabilumą. Tai tarsi įrašytas kodas mūsų DNR. Štai kodėl gamtos garsai gali veikti kaip natūralus emocijų reguliatorius.
Žemi garsai – garsesni, o aukšti – tylesni.
Rožinis triukšmas (angl. „1/f noise“ arba „pink noise“) yra tam tikra garsų visuma, kuri pasižymi specifiniu dažnių pasiskirstymu. Tarsi sudėtingai suprantamas magijos triukas, bet jis visiems patinka. Ar pasiruošę sudėtingajai daliai? Jame yra visi garsai, kuriuos žmogaus ausis gali girdėti, bet jie nėra vienodai stiprūs. Žemesnio dažnio garsai yra garsesni, nei aukšto dažnio garsai. Todėl atrodo, kad jie skamba „giliau“. Su kiekviena garsų oktava, dažnių spektras mažėja maždaug trimis decibelais.
Na, o dabar paprasčiau. Jei tai reikėtų metaforiškai palyginti su grojimu pianinu, tai atrodytų maždaug taip: kuo aukštesnę oktavą grosite, tuo ji bus tylesnė. Kuo žemesnė – tuo ji stipresnė. Arba kuo aukštesnę natą dainuosite – tuo ji bus tylesnė, o kuo žemesnė nata – tuo garsesnė.
Įdomu tai, kad nors žemesni garsai yra stipresni, klausant rožinio triukšmo visumos, atrodo kad visi jo garsai (ir aukšto, ir žemo dažnio) skamba „lygiai“ ir „vienodai“. Jei žemas natas grotumėte su didesne jėga, o aukštesnes – tyliau, galutinis rezultatas realiai skambėtų panašiai kaip rožinis triukšmas, kai visa garsų puokštė atrodo lygiai subalansuota, nepaisant intensyvumo skirtumų.
Gamta yra kupina rožinio triukšmo, pavyzdžiui: šlamantys lapai, upelio tekėjimas, lietus, jūros ošimas, vėjas ir t.t.
Antras įdomus faktas tas, kad klausantis rožinio triukšmo net ir absoliučios klausos muzikantams sudėtinga pasakyti, kokie garsai jį sudaro. Tačiau net išlavintos klausos neturintis žmogus, gali atpažinti, kuris rožinis triukšmas skamba aukštesnio, kuris žemesnio dažnio diapazone. Ištarkite raidę „S“, o dabar „Š“. Kuri skamba aukščiau, o kuri žemiau? Tą patį pabandykite padaryti ir priėję prie skirtingų upelių, įsiklausyti į jų čiurlenimą.
Viena iš svarbiausių rožinio triukšmo savybių yra ta, kad aukšti dažniai yra ne tokie intensyvūs. Kadangi jie „švelnesni“, ausys mažiau nuo jų pavargsta. Raminantys žemi dažniai gali padaryti rožinį triukšmą malonesnį ir labiau atpalaiduojantį. Todėl nenuostabu, kad prigulus prie jūros ar po medžiais, jūsų kūnas ir protas greitai nusiramina.
Šis triukšmo tipas ramina dėl chaoso ir tvarkos darnos
Kadangi 1/f triukšmas balansuoja tarp chaoso ir tvarkos, jis nesukelia didelės stimuliacijos, tačiau taip pat nėra visiškai nuspėjamas. Tai, tarsi, harmoninga garsinė aplinka, kuri ramina ir stimuliuoja smegenis taip, kaip joms ir reikia. Todėl šis triukšmas ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir gerina dėmesio koncentraciją.
Fizikas, psichologas ir meno profesorius Richard Taylor tyrimais patvirtino, kad fraktalai, randami gamtoje ir kai kuriuose menuose, turi unikalią struktūrą, kuri stimuliuoja žmogaus smegenis ir mažina stresą. R.Taylor ir jo kolegos pastebėjo, kad fraktalai atitinka „1/f triukšmo“ poveikį. Nes ir fraktalų struktūra, ir rožinis triukšmas yra harmoningas chaoso ir tvarkos derinys, kuris yra natūraliai patrauklus žmogaus sensorinei sistemai.
Smegenys yra ypač jautrios rožiniam triukšmui ir natūraliai teikia jam pirmenybę
Šis triukšmas atitinka mūsų smegenų informacijos apdorojimo būdą. Todėl dažnai jį siejame su raminančiu poveikiu, pagerinta dėmesio koncentracija, o taip pat ir su kūrybiškumu ar gebėjimu ramiai spręsti problemas.
Didžiausia dalis rožinio triukšmo tyrinėjimų buvo atlikta apie atsipalaidavimą, poilsį ir miegą. Be to, jis gali pagerinti atmintį, nes atmintis formuojasi giliojo miego metu.
2017-ųjų metų tyrimas su nedidele vyresnio amžiaus žmonių grupe parodė, kad klausantis rožinio triukšmo miegant padidėja lėtųjų bangų aktyvumas smegenyse. Jis yra svarbus atminties stiprinimui bei smegenų atsistatymui. Taip pat buvo pastebėtas miego verpsčių aktyvumas (angl. sleep spindles). Tai tokie trumpi ir greiti nerviniai virpesiai, kurių aktyvumas daro įtaką sensorinės informacijos apdorojimui ir ilgalaikės atminties formavimui. Na, o 2016 m. pastebėta, kad rožinis triukšmas gerina miegą ir atmintį jauniems žmonėms, miegantiems dienos metu.
Ar teko kokią naktį miegoti sode po medžiais, palapinėje ar prie ežero? Prisiminkite, koks tai buvo miegas. O dabar prisiminkite popietės miegą kaime, gamtoje. Po obelimis ar šalia pievų, kai girdisi vėjo ošimas? Koks miegas buvo tada?
Jei norite, kad žmonės būtų ramūs jūsų aplinkoje, pasitelkti šiuos garsus. Ypač nuostabu, jei turite galimybę dirbti rožinio triukšmo gyvame fone. Pavyzdžiui, šalia ošiančių medžių. Prie darbo stalo gal ir neužmigsite, bet padės jaustis ramiau atliekant dienos darbus.
Straipsnio autorė Sandra Galdikaitė
Jeigu informaciją norite gauti asmeniškai, prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
O jei esate sveikatos specialistas, mokslininkas, biologas, fizikas, chemikas, urbanistas ir pan., kuris tyrinėja sensorines temas ir norėtumėte pasidalinti savo žiniomis, susisiekite info@9zuikiai.lt
