Išmetami susidėvėję baldai ir daiktai, aptriušusios namų detalės, niekam nereikalingi prie konteinerių stovintys įrengimai yra Robertos Gabalaitės tvaraus verslo žaliava. Antrinio dizaino dirbtuvių „CooCoo” įkūrėja sako, kad jos tikslas – padėti žmonėms išsaugoti, atkurti ir vėl naudoti. O jei daiktas kelia malonius sentimentus, Robertos rankose jis pražysta naujomis spalvomis. Moteris dalinasi kaip iš tiesų vyksta jos veikla ir ko ieškantys žmonės gali į ją kreiptis.

Roberta Gabalaitė, antrinio dizaino dirbtuvių „CooCoo” įkūrėja

Papasakokite nuo ko viskas prasidėjo?

„Anksčiau 9 metus dirbau turizmo srityje, organizavau keliones. Tiesiog gyvenau įprastą gyvenimą ir apie šią veiklą net minties nebuvo. Tiesiog visada gyvenau su ta sąmoningo vartojimo mintimi. Nuo mažumės augau su požiūriu, kad pirmiausiai reikia daryti iš to, ką jau turi. Dažniausiai visada pasisekdavo.

Namuose mėgdavau senus namų daiktus perdaryti į naujus, uždėti kitokius akcentus, sukurti naują vaizdą.

CooCoo nuotr.

Pajaučiau, kad galvoje tiek daug minčių, kurias tiesiog turiu realizuoti. Tad prieš metus nepabijojau palikti tikrai mylimą darbą turizmo srityje ir išėjau dar nežinodama nei ką, nei kaip darysiu. Tačiau galvoje jau buvo mintis, kad savo veikloje noriu daugiau kūrybos, daugiau sukuriamos vertės. 

Kaip tik tuo metu mano mokyklos laikų draugė nuomavosi dirbtuves ir ten buvo laisvos vietos dar vienam kūrėjui. Tad sutarėme, kad kol sugalvosiu, ką noriu daryti – atkeliausiu su savo pomėgiu perkurti baldus. 

CooCoo nuotr.

Ten kažką krapščiausi su savo idėjomis ir taip pradėjome kartu nuomoti patalpas. Pradžioje pakako stalo ir šiek tiek vietos darbams.

Iš pradžių tiesiog dariau tai, kas patiko, taip pramokau dabartinio savo amato: taisyti, dažyti, pjauti, siūti, net piešti. Su visu šiuo pokyčiu atėjo ir supratimas apie sąmoningą vartojimą. Taip labai organiškai susidėliojo šio tvaraus verslo idėja: kurti iš to, kas yra aplink mus, nereikalingo ir nebenaudojamo.“

CooCoo perkurta komoda prieš ir po

Kiek reikėjo investuoti į įrangą, dirbtuves ir kitas priemones. Gal papasakotumėte, ko reikia tokiai veiklai?

„Jeigu kalbame apie darbo inventorių, tai pirmiausiai reikėjo patalpų, darbo stalo. Dirbtuvėse buvo dvi siuvimo mašinos. Pamenu, pirmosiomis dienomis, nusipirkau gerą atsuktuvą ir šlifuoklį. Tai vieni svarbiausių įrankių dar iki dabar! Su laiku nemažai reikėjo įsigyti papildomų priemonių: smulkių įrankių ir įrangos, audinių, dažų, visokių techninių daikčiukų. Jeigu reikia kažkokio rimtesnio prietaiso – pasiskolinu.“

Robertos perkurtas stalas ir kėdės M.K. Čiurlionio grafikos motyvais

Kada jūsų pomėgis tapo darbu ir iš to jau galėjote pragyventi?

„Na, iš tiesų tai tas augimas vyksta iki šiol. Nėra taip paprasta, kaip, galbūt, gali pasirodyti. Pradžioje du mėnesius labai aktyviai darbavausi su daiktais, juos perkūrinėjau, fotografavau, ruošiau aprašymus, kėliau įrašus socialiniuose tinkluose. Ir visą tą laiką nebuvo jokių užsakymų. Tik po dviejų mėnesių gavau pirmąją užklausą, kuri ir buvo motyvacija, kad šis užsiėmimas gali tapti pragyvenimo šaltiniu. Tačiau reikia nuolat dirbti visais frontais, nenuleisti rankų.

Praėjus metams užsakymai eilėmis nesirikiuoja, bet, manau, pradžia gana gera. “

Kokiu principu vyksta jūsų veikla? Jūs seną perdarote į naują ir parduodate? Ar Patys žmonės atveža? 

„Iš tiesų yra keli būdai.

Pirmasis, kai žmonėms namuose ar jų darbo vietose kažko trūksta ir man paskambinę pasako viziją. Pavyzdžiui, šeimai terasoje trūksta fotelių, kurie būtų jaukūs, su gera aura, žaismingų spalvų. Tokiu atveju per įvairius skelbimus surandu kažkam jau nebereikalingus fotelius ir juos perdarau, prikeliu antram gyvenimui. 

Vilnos krėsliukai prieš ir po transformacijos

Ieškau per skelbimus, Facebook atiduotuvių grupes, turgeliuose. Iš tiesų žmonės atiduoda, parduoda ar net išmeta tokius daiktus, kurie gali virsti unikaliomis interjero detalėmis. 

Kitas variantas, kai žmonės atveža savo jau turimus daiktus ir jau yra poreikis juos perkurti (dėl nusidėvėjimo, amžiaus, funkcionalumo ir t.t.). Tokiu atveju skatinu ne išmesti, o pamatyti jį kitaip. Kartais dekoravus, nudažius ar sužaidus su jo detalėmis galima gauti visiškai neatpažįstamą rezultatą.

Trečias variantas, kai pati kur nors pamatau niekam nebereikalingą daiktą ir turiu viziją, kad galiu jį perkurti. Tai padariusi – jį parduodu. Beje, tokių daiktų esu ne vieną radusi ir prie konteinerių. 

Einu kartais pro šalį ir matau – pūpso niekam nereikalingas. Žiūriu aš į jį, formas, linkius, unikalumą ir jau matau viziją, kaip būtų galima jį perkurti.

Prie konteinerio rastas stalas ir jo transformacija

Žinoma, nerenku visų išmestų daiktų iš eilės. Tiesiog jeigu tuo metu, kai einu pro šalį pajaučiu, kad kažkas jame „užkabino“ – pasiimu ir parsinešu į dirbtuves.

Taip pat turiu ir savo dar neišpildytų idėjų. Kantriai laukia savo laiko. Ir beje, vengiu sakyti, kad seną perdarau į naują, nes naujas jis jau niekada nebus. Tačiau visas žavesys tame ir yra. Tokie daiktai turi savo istoriją, kas ir suteikia jaukumą namams.“ – su atsidavimu pasakoja Roberta.

Vilnos debesainis iš padangų | CooCoo nuotr.

Būkime atviri. Ne visi sau gali leisti pirkti baldų restauravimo paslaugą. Kokios jūsų atnaujinamų daiktų kainos?

„Tiesą pasakius, pradėjau perkurinėti savo baldus, nes pati susidūriau šia problema: ką daryti su nusidėvėjusiu baldu. Juk jeigu nusidėvi baldas – mes įprastai žinome du variantus: arba pirkti naują, arba jį restauruoti. Naujo pirkimas man nebuvo priimtinas pasirinkimas, o restauravimui neturėjau finansinių galimybių. 

Tad bandžiau ieškoti to kainos ir tvarumo vidurio: kaip perkurti jau nusidėvėjusį daiktą naudojant ilgaamžes medžiagas ir atkurtą daiktą gauti už vidutinę kainą. Manau, kad man pavyko.

CooCoo perkurta spintelė

Vis daugiau pastebiu, kad žmonėms patinka daikto transformacijos idėja. Esu perdariusi senutėlę taburetę. Darbas su medžiagomis kainavo 65 eur. Už tą kainą klientas, galbūt, galėjo nusipirkti keturias naujas kėdes. Tačiau ji buvo iš to vyro senelės namų, su prisiminimais ir istorija, žmogus gyvena palaikydamas mažesnio vartojimo idėją, tvarumą ir ilgalaikiškumą. Ta taburetė jam buvo tikrai svarbi.

CooCoo nuotr.

Gana dažnai taip nutinka, ypač su sentimentaliais daiktais. Būna, kad paskaičiavusi kainą pati matau, jog tiek investuoti į jį neverta. Bet būna ir atvirkščiai: už salyginai žemą kainą gauni vienetinį ir unikalų baldą. Parduodu ne tik rankomis perdarytą baldą, bet ir savo idėją.“

Roberta, o su kokiais sunkumais tenka susidurti tokioje veikloje?

„Oj, su kokiais tik netenka! Nuo sunkių senienų tampymo ir bandymo sutalpinti į automobilį iki elementarių, bet man nežinomų klausimų ar darbų.

Dažnai iš šalies atrodo paprastai pagamintas baldas, o pasirodo ne taip lengvai besileidžiantis jį pakeisti. 

Roberta Gabalaitė | Juliaus Kalinsko 15min nuotr.

Iš pradžių maniau, kad tai daugiau kūrybinis darbas, bet einant laikui supratau, kad čia yra daug juodo darbo. Gal net ne visada jis yra malonus. Kai baldas jau patenka į dirbtuvę – jis būna aptriušęs. Stoviu prieš tą baldą ir kartais net kelias valandas bandau sugalvoti kaip jį perkurti. Tada pradedu jį ramiai ardyti: atsukti užrūdijusius varžtelius, atlipinti detales, nepažeidžiant baldo nuimti suirusį apmušalą. Visą išvalau, nušlifuoju. Tada galima pradėti malonesnę dalį: dažyti ir piešti. 

Juliaus Kalinsko | 15min nuotr.

Kai preciziškai paruošiu atskiras detales – tada reikia vėl viską surinkti į vieną baldą: naujų varžtelių susukimas, klijavimas, apsiuvimas, tvirtinimas. Kol galutinis vaizdas ir rezultatas netenkina manęs pačios – tol jo niekam nerodau. 

Juliaus Kalinsko 15min nuotr.

Pastebėjau, kad baldai iš Sovietinių laikų buvo gaminami pamirštant nematomas vietas. Pavyzdžiui fotelių apačios – neapsiųtos, nenušlifuotos. Man patinka, kad net ir nematomos vietos yra mielos. Apsiuvu jas jaukių raštų medžiagomis, nušlifuoju. Nesvarbu, kad jos nesimato. Bet čia juk ir yra tas bendras jaukumo jausmas – kiekvieną centimetrą padaryti gražiu.

Prie vieno baldo tenka krapštytis nuo pusės dienos iki savaitės. Labai dažnai būna taip, kad pirminė idėja būna vienokia, o mechaniniame procese pastebiu, kad visgi reikia kai ką daryti kitaip, nei buvau sugalvojusi pradžioje.“

CooCoo nuotr.

Kol kas visus darbus darote viena, esate žmogus orkestras. Kiek profesijų dabar jūsų kasdienybėje? 

„Esu antrinio dizaino dirbtuvių „CooCoo” įkūrėja, skamba gražiai, bet užkulisiuose tenka daryti labai daug darbų. Pirmiausiai tai esu kūrėja, tada darbininkė-amatininkė, baldininkė, vairuotoja. Prie viso to tenka ir fotografuoti, važinėti ir ieškoti baldų arba juos pasiimti (žinoma, klientai ir patys atveža). Į internetą pati keliu nuotraukas, aprašymus, taip pat tvarkau buhalteriją. Nėra taip, kad klientai ateina iš niekur. Reikia skelbtis, skambinti pačiai ir siūlytis, pasakoti, prasinešti, kad tokia esu. 

Taip pat nemažai užima laiko ir baldų paieškos, jeigu klientas pasakė viziją, o tinkamo baldo perkūrimui tuo metu neturiu. Tenka ieškoti skelbimuose, grupėse, turgeliuose.

Tikiu, kad ateis diena, kai tomis žiniomis ir idėjomis galėsiu dalintis su tais, kurie prisidės prie mano tvarios veiklos vystymo.“

Juliaus Kalinsko 15min nuotr.

Kada žmonėms į jus gali kreiptis?

„Dirbu su smulkesniais baldais, beveik visais. Kėdės, krėsliukai, įvairios spintelės. Patinka daiktų transformacijos. Taip pat bandau kažką sukurti iš jau turimų daiktų arba tokių, kuriuos esame įpratę išmesti. Vienas iš paskutinių projektų – foteliukai iš padangų. Man pačiai toks fainas daiktas! Taip pat esu dariusi šviestuvus iš medinių vaikiškų kaladėlių. Dar tobulinsiu ir toliau juos darysiu. Mėgstu savo darbuose praktiškumą ir unikalumą. Antro tokio tikrai niekur nepavyks rasti. 

Juliaus Kalinsko | 15min nuotr.

Į CooCoo dirbtuvę gali kreiptis žmogus, jei jis ieško unikalumo, turi kokį savo seną daiktą ir nori jį transformuoti į kitokią versiją. Taip pat gali kreiptis ir neturintys savo baldo, bet norintys išskirtinių interjero detalių, tame tarpe ir interjero dizaineriai. Tie, kuriems rūpi išsaugojimas, mažesnis vartojimas, atkūrimas ir panaudojimas to, ką jau turime.“

CooCoo nuotr.

Ko palinkėtumėte skaitytojams?

„Nebijokite pokyčių ir įsileiskite spalvas į savo kasdienybę! Pats CooCoo pavadinimas yra simbolinis. Lyg kvietimas plačiau pamatyti tai, kaip mes gyvename dabar ir skatinimas įvertinti tai, ką turime savo aplinkoje.“ – pokalbį užbaigia Roberta.

Norite pasidalinti apie savo tvarų verslą? Rašykite info@9zuikiai.lt

„9 zuikiai – turinys sąmoningam verslui ir paaugliams. Su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą. 

Jeigu norėtum prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, tau įdomu straipsnių rašymas – mes labai džiaugtumėmės, būdami tavo mentoriais. Pasidalinsime patirtimi: kaip ieškoti istorijų, jas aprašyti, kaip organizuoti interviu ir iš jo parašyti įdomų straipsnį. Žinoma, tavo kūriniais pasidalinsime ir šiame puslapyje.

Milžiniškas AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“

– Sandra G., „9 zuikiai“ įkūrėja | kūrybininkė | žurnalistė