Pereinant iš linijinės į žiedinę ekonomiką — transformuojasi ir komunikacija iš linijinės į spiralinę. Ir čia AI nėra pajėgus aptarnauti tokia informacija, kokia yra virš 3 mlrd. metų veikiančiame intelekte. Jo perpratimas ir pritaikymas komunikacijoje gydo ateitį, keičia komunikacijos kryptis iš esmės, veikia marketingą, rinkodarą. Ir tai jau reiškia nebe pardavimų skatinimą, o kokio pokyčio „portalas” tampa jūsų produktas/paslauga.
Sandra Galdikaitė
Tokio „portalo” pavyzdys yra švedės regeneruojantis verslas „Lovisa of Sweden”.
Baiginėjant produkto dizaino studijas moteris užtikrintai siekė kurti tai, kas padėtų žmonėms sugrįžti į gamtą. „Tokia yra mano misija: kviesti žmones iš vidaus ofisų į lauką.” – susitikimo metu atviravo Lovisa.
Šiuo metu ji yra, kone, lyderiaujanti lauko ofiso baldų kūrėja ir šio verslo vystytoja. Kiekvienas jos produktas yra pavadintas tokiais vardais kaip “The bug” ; “The Ant”; “The Whale”. Ir tai ne marketinginis triukas, o gerai ištyrinėtos gyvybės rūšys ir jų kūno dizaino funkcijų atkartojimas produktų projektavime.
Susitikusi su Lovisa Švedijoje jau nuo pat pirmųjų jos sakinių pajaučiau, kokio tvirto stuburo ir vertybių moteris ji yra. Jai svarbu į kokią ateitį auga jos dukra ir kas yra jos klientas. Tarptautinėje dizaino parodoje Paryžiuje Lavisa produktai susilaukė didelio susidomėjimo iš viso pasaulio. Tačiau ji paatviravo, kad nori bendradarbiauti su tais, kurie perka produktą ne dėl prestižo ir pasipuikavimo, o dėl pačios funkcijos.
Kitas pavyzdys, tai Lietuvoje veikiantis regeneruojantis verslas — „Strazdų žaliasis auksas”. Šio šeimos verslo prekės yra kanapių produktai. O šie yra jungiamoji priemonė atkurti žmogaus prarastą santykį ir ryšį su žeme, gamta iš kurios atkeliauja maistas. Šio verslo veikime nėra tiesiog vidinės ir išorinės komunikacijos, kaip įprastai esame įpratę girdėti versle. Šiame versle yra regeneruojanti spiralinė komunikacija. Ji prasidėjo nuo „aš”, kai Vilniuje gyvenantys žmonės perdegė darbuose ir persikraustė į gamtinę aplinką. O joje savo esatimi pajuto patekę į užterštų laukų spąstus, kuriuose patiems teko gyventi. Besivaduojant iš tų spąstų vyko (ir vyksta) vidinės refleksijos, nuolatinis ryšio mezgimas su ekosistema, gamta, kuri ir yra 3 mlrd. metų veikiantis intelektas.
Tad kas ta regeneruojanti spiralinė komunikacija?
Suaugusio smegenys yra ~1,5 kg sverianti „visata”, kuri kiekvieną dieną apdoroja apie 60 000 minčių, naudodama 100 mlrd. neuronų. Per sinapses (kurios keliauja keliauja 483 km/h greičiu) jie jungia virš 500 trilijonų taškų. Signalai, keliaujantys šiais tarpusavyje sujungtais neuronais, sudaro prisiminimų, minčių ir jausmų pagrindą. Linijinėje komunikacijoje šis „kompiuteris” naudojamas pardavimų skatinimui: įtikinau, pardaviau. Nusipirko, panaudojo, išmetė. Linija. Po jos vėl iš naujo yra naudojami dideli resursai kurti tą liniją: žemės ir žmogaus resursų eksploatacijos kaina, ant nuolatinio perdegimo ribos. Čia įprastai komunikacija pozicionuojama 2-iem kryptimis. Abstrakčiai tariant: vidinė (tai kas vyksta organizacijos viduje), išorinė (išoriškai viešinama informacija).
Na, o žiediškumas — nuolat besisukantis ratas, tame tarpe ir komunikacija, kaip pagalba regeneruoti tiek savo vidinius, tiek žemės resursus. Kur pasekmė yra ne eikvoti savo jėgas ir resursus, o juos atkurti. Tad pažiūrėkime į komunikaciją per spiralės prizmę: bendravimas su savimi, jis plečiasi į reflektyvų bendravimą su kitais, o tada plečiasi į bendravimą su ekosistema.
Žvelgiant į ekosisteminę griūtį ir žmogaus atskirtį nuo gamtos, jau dabar keičiasi komunikacijos kryptys. Komunikacijos pozicionavimas transformuojasi iš esmės: į „aš, mes, žemė”. Ir jei veikla pereina iš linijinės į žiedinę — tokia komunikacija yra neišvengiama. Net, tikėtina, kad jums ji patiks, dėl pačio turinio ir malonios pagalbos pačiam sau. Skaitykite apie tai toliau.
Vidinė komunikacija — aš
Kaip bendraujate su savimi? Koks jūsų santykis su savimi?
Menininkė M. Abramovič rekomenduoja kiekvieną rytą atsikėlus vietoje telefono skrolinimo, atsisėsti ant lovos krašto ir visą dėmesį bent kelias minutes sutelkti į save, savo mintis ir kūną.
Toks paprastas veiksmas pakeičia visos dienos savijautą iš esmės: būti vienoje komandoje su savo kūnu.
Aš pati komunikuoju su savimi įvairiais būdais. Vienas iš jų yra, metaforiškai pavadinsiu, „siūlų kamuoliuko išraizgymas”. Pavyzdžiui, pajaučiu, kad krūtinėje atsiranda kažkoks nerimas. Į šoną pasidedu visus įrenginius ir sutelkusį visą dėmesį į tą nerimo jausmą krūtinėje, vizualizuoju jį mintyse kaip kokį „kamuoliuką”. Seku, kur jis juda, į kokį įvykį jis nukelia. Jeigu mintys nušoksta nuo to „kamuoliuko”, tai dėmesį sugražinu į jį ir seku ką jis darys toliau. Dažniausiai už jo slypi kokia neišjausta emocija arba darbe neišspręstas reikalas. O kai jau tą emociją pradedu pažinti ir pripažinti, tada ištariu ją savo lūpomis su garsu. Po vieno ar keleto tokių pratimų „kamuoliukas” išnyksta, to fizinio pojūčio nebelieka, o sprendimas žiebte užsižiebia.
Komunikacijoje su savimi yra lavinamos tokios „minkštosios” savybės kaip savivertė, bendravimo kultūra, vertybėmis grįstas įsitraukimas, atsparumas, problemų sprendimas, empatija ir t.t.
Komunikacija su kitu — mes
Linijinėje komunikacijoje yra daug interakcijos su soc. medijomis, viešais medijų kanalais. Tipinė situacija, kai keli žmonės iš viso kolektyvo analizuoja idealaus kliento paveikslą, jo vartojimo įpročius, vertybes, gyvenimo būdą, silpnybes ir stiprybes, perkamąją galią ir t.t. Taip pat kaip pasiekti idealius klientus, juos įtraukti, paveikti, įtikinti. Kuriamas pardavėjas-pirkėjas santykis. Tik, deja, jei nėra komunikacijos „aš-mes-ekosistema”, tai tokia komunikacija iš esmės yra resursinė. Nei į vidų, nei į išorę. Stagnacinė, linijinė.
Tačiau jeigu veiklos esminius klausimus spręstų/kurtų ne tik keli žmonės iš vieno skyriaus ir nuleistų tą informaciją kitiems „iš viršaus” — resursų atsinaujinimas užsikurtų kaip sirgaliai BC „Žalgiris” varžybose.
Spiralinėje komunikacijoje su kitais, santykis pereina į grupių fasilitavimą, kai žmonės yra bendrame kambaryje ir bendrai sprendžia jiems itin aktualius klausimus, nepriklausomai nuo pareiginio statuso (ar esi vadovas, ar sandėlininkas).
Svarbu emocinis raštingumas, ryšys su kitu, normalizuojant kito asmenines ribas, priėmimą, erdvės laikymą, mokėjimą reflektuoti rate neatitrūkstant nuo realybės.
T.y. komandose normalizuojamas reflektavimas bendruose ratuose. Kai yra sukuriama saugi erdvė visoms emocijoms, nepamokslaujant netgi tada, kai kažkas išdrįsta ištarti, kad pavargo ar nejaučia motyvacijos eiti į darbą. „Girdžiu, kad tau yra sunku. Kokie yra tavo poreikiai? Arba kaip aš galėčiau tau padėti?”. Spiralinėje komunikacijoje svarbus gilus reflektavimas grupėse ir čia „vadovų” era baigiasi. Fasilitatorių įsibėgėja. Tokiame santykyje svarbu bendras proceso fasilitavimas ir emocinio raštingumo normalizavimas.
Komunikacija su ekosistema — žemė
„Galva ūžia, einu pravėdinti galvą.” Ar kada susimąstėte, kodėl kai jau labai blogai, einate į parkus ir miškus savęs nuraminti?
Prie ko čia ekosistema? Pradėkime nuo to, kad net šis ekranas, per kurį skaitote šį straipsnį, tikėtina, kad yra pagamintas iš naftos arba stiklo. O iš kur gaunama žaliava? Iš žemės. Mūsų organizme yra kalio, magnio, kalcio, vandens ir kt. Iš kur šie elementai? Iš žemės.
Tad, tolstant nuo ekosistemos ar gamtos suvokimo ir artinant save tik prie technologijų, darome sau meškos paslaugą. Kuo mažiau suvokiame ir komunikuojame su ekosistema, tuo daugiau esame priklausomi nuo žmonių, kurie tai išmano.
Komunikaciją su gamta įvardinčiau, kaip dialogų, bendradarbiavimų ir tinklų užmezgimą aukščiausio lygio konferencijoje. Lėtai būnant gamtoje, ją stebint, joje mokantis, įgalinant savo visus sensorinius gebėjimus, bendraujant, bandant suprasti ir užmegzti ryšį su kitomis gyvybėmis mes judiname patys savo molekulinę terpę.
Pavyzdžiui, miegas yra mums naudingas. Mes negalime pamiegoti už kitą asmenį. Bet jeigu patys būsime išsimiegoję ir emociškai raštingi, suvoksime, kad kolega yra itin irzlus, nes jau visą mėnesį per parą miega tik po 4-ias valandas.
Tas pats ir su mūsų asmeniu būviu gamtoje, ekosistemoje.
Pavyzdžiui, praktiškai tyrinėjant gamtą žmogus suvokia, kad jo smegenys yra sudarytos iš 75 % vandens, ir tuo tarpu gyvas medis yra sudarytas taip pat iš 75 % vandens. Žmoguje — H2O, medyje — H2O. Nėra jokios sudėtingos matematikos, bet jau yra racionalus paaiškinimas, kodėl „galvai ūžiant, einame į lauką pravėdinti galvą.” Kai suvokiame, kad su kažkuo turime daug bendro — atsiranda ir loginis paaiškinimas, ir emocinis ryšys.
Komunikuoju, domiuosi, bendrauju, užmezgu ryšį su ekosistema. Viso to pasekmė — ją suprantu. O kai suprantu, jau atsiranda kita pasekmė: veikiu taip, kad jau norisi kuo mažiau spjaudyti į tą šulinį, nes žinau kad rytoj pačiam teks iš jo gerti ir net su juo bendradarbiauti.
Benas Ąžuolas Šarka nuotr. „9 zuikiai” Pojūčių žygis Kauno Neries krantine
Be jokio sudėtingo popierizmo ar biurokratijos galite spiralinę komunikaciją naudoti net ir kasdienėse situacijose
Pavyzdžiui, kyla pyktis kalbant su kolega. Grįžtate namo ir jaučiate, kad „ant širdies guli” akmuo. Tą akmenį sekite tarsi tą siūlų kamuoliuką. Kur jis veda? Galbūt buvo peržengtos jūsų asmeninės ribos?
Einame į „mes” — galbūt tą suvoktą informaciją/jausmą norisi pasakyti susirinkimo metu? Išsakyti savo poreikius ir pasitarti, kiek jie yra įmanomi?
Einame į „žemė” — raskite atitikmenį, kokia gamtos stichija atspindi būtent tą akimirką jaustas pyktis? Prisiminkite momentą, kai jūs pats dalyvavote toje stichijoje (pvz. buvote stipriame lietuje). Kas tuo metu vyko gamtoje, kaip ji išgyveno tame stipriame lietuje, kas gamtoje vyko nustojus stipriai lyti? Kas po to lietaus pasikeitė? Koks buvo garsas, kvapas, vaizdas?
Tai tik vienas iš paprasčiausių pavyzdžių, kaip judėti spiralėje.
Vystant žiedinę veiklą yra daug „minkštosios” spiralinės komunikacijos, kuri nukreipta į save, į reflektyvų santykį su kitu ir ekosistema. Ji tampa varomoji jėga kelyje į regeneruojančią veiklą, perprantant, tai kokio pokyčio „portalas” yra jūsų produktas/paslauga?
Paprastai tariant, bendraukite su gamta, aiškiai komunikuokite ne tik su kitu, bet ir su savimi. Diekite tai darbinėje aplinkoje ir tvarumas bus jau kaip pasekmė.
Straipsnio autorė Sandra Galdikaitė
