Scroll to top

Savanorystė paauglei padėjo perlipti savo ego ir suprasti karjeros kelią


Sandra Galdikaite - 2020 04 26 - 0 comments

Iki karantino šešiolikmetė Goda Bendzelauskaitė visą laisvą laiką skirdavo savanorystei. Nors savanoriauja tik 2 metus, bet jau turi kuo pasidalinti. Mergina sako, kad tada net nebuvo minčių, jog laisvalaiko “prastūmimas” nuves link tokių pokyčių. Dabar ji jau aiškiai žino, kuo nori būti ir kuo užsiims, kai baigs mokyklą.

Goda Bendzelauskaitė

14 metų pravažiuodavo pro tą vietą ir nieko nežinojo

Baigus muzikos mokyklą veikli mergina pradėjo ieškoti kito užsiėmimo laisvo laiko užpildymui. 

„Kai septynis metus tenka turėti intensyvų rėžimą, bandant derint veiklas keliose mokyklose, neįsivaizduoji, kad vieną dieną viskas gali pasikeisti. Teko ieškotis naujos veiklos. Daug ką bandžiau. Bet vieną dieną anglų kalbos mokytoja supažindino su Lentvario jaunimo centru.

Juokinga tai, kad aš apie tą centrą kitame miesto gale nieko nežinojau, nors ir kasdien pravažiuodavau pro šalį. Tada nuėjau ir pasilikau keliems metams.

Lentvario jaunimo centro nuotr.

Lentvario jaunimo centre vedžiau pirmuosius renginius, buvo pirmoji komandinė refleksija, mano pirmieji mokymai, pirmoji iniciatyva, pirmieji mainų rašymai ir šiaip, atsiskleidė begalė visokių “oho” suvokimų. Žinoma, visko buvo, norėjosi ir išeiti…

Goda atsitūpusi, ketvirta nuo dešinės | Lentvario jaunimo centro nuotr.

Viskas dėl to, kad savanorystės pradžioje, teko susidurti su vidiniais konfliktais. Keitėsi suvokimas apie aplinkinius ir save, todėl, žinoma, buvo sunku. Sunkiausia buvo išmokti mokytis, išlįsti iš komforto zonos ir nebijoti klysti. Visgi džiaugiuosi, nes jaučiu, kad nuo to laiko gerokai pasikeičiau – pamilau darbą komandoje, išryškėjo lyderiškos savybės, pasidariau drąsesnė, ryžtingesnė, empatiškesnė. Išmokau komandiškumo, įgavau skaitmeninių įgūdžių dirbant su įvairiomis programomis, išmokau reflektuoti.

Goda kairėje | Lentvario jaunimo centro nuotr.

Konfliktai su kitais savanoriais virto ilgesio ašaromis

Visą Godos savanorystė kelią Lentvaryje lydėjo mentorė Brigita. Po kurio laiko ji išvyko į Vilnių ir sostinėje formavo naują savanorių komandą atviram jaunimo centrui „Žalianamis.

Natūraliai su jos “migravimu” į Žalianamį iš Lentvario “atmigravau” ir aš. Pradžia buvo sunki. Na nes ten buvo visai kita “teritorija”, su visai kitokiais žmonėmis. Buvo nesutarimų, konfliktų. Kai susiduria keli asmenys su aiškiomis lyderio savybėmis – prasideda šioks toks konkuravimas. Bet praėjo pirmoji banga, begalė renginių, išvykų ir dabar verkti galėčiau, kaip pasiilgau visų tų žmonių ir pradžioje net nepagalvočiau, kad galėčiau taip suartėti. 

Atviro jaunimo centro “Žaliakalnis” nuotr.

Kartais tiesiog reikia laiko, kartais – perlipti per savo ego, gal nuoširdaus pokalbio ar neformalaus pasibuvimo, arba visko kartu. Dabar prisiminti tas situacijas nesijuokiant negaliu. Su tomis panelėmis labai gerai bendraujame ir jas labai myliu.“

Atviras jaunimo centro “Žalianamis” erdvė | “Žalianamis” nuotr.

Jau žino savo profesinį pašaukimą

„Žinau, kad noriu dirbti su jaunimu ir jaunimui. Suprantu, kad tai yra labai didelė atsakomybė. Čia reikia padėti jaunam žmogui (kaip man pačiai dabar) save surasti, išdrįsti, mokytis ir tobulėti. Tačiau taip pat neįsivaizduoju, kas gali būt geriau nei aktyvus jaunimas, kuris užsidegęs ir motyvuotas nuversti kalnus, kuris yra žingeidus ir yra pasiruošęs iššūkiams – tas mane ir traukia.“

Tapo ambasadorė “Vilnius – besimokantis miestas” platformoje

Tai platforma, kurioje suteikiama galimybė mokytis per įvairias veiklas Vilniuje. Dar be to – gali gauti savo įgūdžius ir pasiekimus patvirtinantį skaitmeninį ženkliuką ir rinkti jų portfolio. Platforma atėjo, vėlgi, su Brigita, kuri yra “Vilnius city of learning” koordinatorė. Žalianamy buvau savanorių komandoje, dirbančioje su platforma. Na, o dabar esu viena iš jos ambasadorių.

Goda

Mūsų komanda naujai „iškepta“, tačiau man visada labai smagu stebėti pradžią. Na, nes, kaip jau teko suprasti, eiga – labai nenuspėjama. O šiaip su platforma dirbau ir Žalianamy, ir projektuose ir kitur, bet vis vien labai malonu taip atstovauti oficialiai.

Palinkėjimas žmonėms

Mergina net ir karantino metu tęsia savanoriškas veiklas. O po pokalbio apie jos savanorišką veiklą mergina pasidalino įkvėpimu kitiems:

Jaučiu, kad karantinas yra nuostabi proga atrasti laiko tam, kam niekad nebuvo, tad tą ir linkiu padaryti.

 

Norėtumėte papasakoti savo istoriją? Rašykite el. paštu info@9zuikiai.lt

„9 zuikiai – turinys sąmoningam verslui ir paaugliams. Su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą. 

Jeigu norėtum prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, tau įdomu straipsnių rašymas – mes labai džiaugtumėmės, būdami tavo mentoriais. Pasidalinsime patirtimi: kaip ieškoti istorijų, jas aprašyti, kaip organizuoti interviu ir iš jo parašyti įdomų straipsnį. Žinoma, tavo kūriniais pasidalinsime ir šiame puslapyje.

Milžiniškas AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“

– Sandra G., „9 zuikiai“ įkūrėja | kūrybininkė | žurnalistė