Ar esate kada nuoširdžiai įsigilinę į savoką „mūsų valiuta ne pinigai, o laikas” ir atsakę sau: kas yra mano laiko vagys ir kodėl aš jų neeliminuoju? Kodėl jie mano gyvenime, jeigu jie išnaudoja mano minutes, bet aš nieko už tai negaunu? Ir mes kalbame ne būtinai apie finansinę, bet apie dvasinę ar socialinę naudą.  Verslininkas ir mentorius Mindaugas Daraškevičius uždavė man klausimą: ar žinai kiek žmonių su tavimi bendrauja vien dėl naudos jiems patiems, bet be naudos tau pačiai?”. Nutilau ir susimąsčiau. Atsakyti sunku. Mindaugui uždaviau daug klausimų, kaip su tuo tvarkytis, o atsakymais dalinuosi su jumis.

Mindaugas Daraškevičius

Mindaugas pradėjo nuo sąvokos, kad pirmiausiai reikėtų suvokti, kas yra socialinis kapitalas. Žinoma, skamba kaip mažai vartojamas ir nesuprantamas terminas. Tad kartu į jį įsigilinsime.

Žodis „kapitalas” siejamas su finansinių išteklių visuma. Tačiau jeigu dar pažvelgus į kitas šias žodžio reikšmes, lietuvių žodyne yra papildomos grafos:

kapitalas (zodynas.lt informacija)
1. kieno nors turimų gamybos priemonių ir išteklių visuma.
2. marksizmo teorijoje – vertė, duodanti jos savininkui (kapitalistui) pridedamąją vertę, išnaudojant samdomuosius
darbininkus: Pagrindinis, apyvartinis k. Pramoninis, prekybinis k.
3. turtas, vertybė: Visų vertingiausias k. yra žmonės.
4. didelė pinigų suma, pinigai.

Toliau nagrinėsime trečiąją reikšmę.

Mindaugai, kas yra socialinis kapitalas?

„Paprastai tariant, tai jums pažįstami žmonės – sukaupti žmogiškieji ryšiai, kurie padeda, arba pakenkia siekti užsibrėžtų tikslų. Tai visi visi žmonės, su kuriais jūs palaikote ryšius arba jie palaiko su jumis.

Socialinio kapitalo samprata nėra nauja. Tačiau ilgus metus, ši samprata buvo mažai analizuojamas. Pastaruoju metu, augant susidomėjimui bendravimu, bendradarbiavimu, socialine partneryste, socialinio kapitalo tyrinėjimai įgijo naujas prasmes, na o socialinis kapitalas imtas analizuoti sociologų, ekonomistų, politikų, kitų socialinių mokslų atstovų. Pirmasis socialinio kapitalo sąvoką panaudojo L. J. Hanifan 1916 m. . Jis nagrinėjo bendruomenės dalyvavimo reikšmę švietimo sistemoje. Tyrinėjo nuo ko priklauso mokinių mokymosi rezultatai.

Tyrimų metu, buvo pastebėta, kad tose mokyklose, kuriose glaudžiai bendradarbiauja mokinių tėvai ir mokytojai, mokiniai mokosi geriau, nei tose mokyklose, kuriose tokio bendradarbiavimo nėra, arba jis labai fragmentiškas. L. J. Hanifan bendradarbiavimo ryšius tarp mokytojų ir mokinių tėvų pavadino „klijais“, socialiniu kapitalu.”

Kuo jis žmogui naudingas?

„Kuo socialinis kapitalas įvairesnis, tuo didesnės galimybės praplėsti savo galimybių ribas. Pavyzdžiui, jei jūs esate programuotojas, didelė tikimybė, kad jūsų aplinkos rate bus panašių požiūrių arba pomėgių žmonės, bet nebus tų kurie neatitinka jūsų požiūrių krypčių. O kodėl jų nėra? Nes jų kitokia nuomonė?

Bet pažvelkite ir iš kitos pusės: žmonės galėtų praturtintų jūsų pasaulėžiūrą būdami kitokie nei jūs. Taip pat, kuo jūsų socialinis kapitalas platesnis ir gausesnis , tuo greičiau jūs sprendžiate įvairiausias problemas. Taip pat galite sutaupyti daug laiko. O jis juk ir yra pagrindinis šių dienų resursas. Informacija yra brangi – paieška atima daug laiko bei reikalauja pastangų. Tačiau socialinėje sąveikoje ji gali tapti lengvai pasiekiama ir paskleidžiama, tai sumažina jos įgijimo kaštus.”

Mindaugas Daraškevičius

Bet ar iš tiesų socialinis kapitalas visada turi tik naudos? Kuo žalingas platus ir siauras pažinčių ratas?

„Socialinis kapitalas ne tik palengvina tam tikrą veiklą, bet ir suvaržo. Kuo daugiau žmonių jus pažįsta, tuo labiau matomos jūsų klaidos. Turite būti atsakingesnis ir sąžiningesnis prieš kitus, kiekviena jūsų klaida tampa matoma kaip po padidinamuoju stiklu.

Priešingai būna turint skurdų socialinį kapitalą. Galite jaustis ramiau, apgaudinėti, meluoti, išdavinėti ir apie tai sužinos labai mažai žmonių, tad jų blogi poelgiai yra mažiau matomi.

Aš asmeniškai apie žmogaus patikimumą visų pirma sprendžiu atsižvelgdamas į jo socialinio kapitalo dydį. Bendraujant su tokiais žmonėmis gali būti ramesnis, kad tavęs nepaliks pliką ir basą.”

Mindaugas Daraškevičius

Socialinį kapitalą, galima „susikrauti” įvairiais būdais, pažinčių kanalais. Vienos pažintys naudingos dvasiniam tobulėjimui, kitos verslo vystymui. Kai bendravome, paminėjote 3-jų priežasčių bazes, kam žmonės naudoja savo socialinį kapitalą. Kokios jos?

„Šios tinklaveikos rūšys labai skirtingos, jas vienija tik viena – bendravimas su kitais žmonėmis. Turint skirtingus tikslus, naudojama skirtinga tinklaveikos rūšis. Trumpai apie pagrindinius tinklaveikų bruožus:

– INTERAKTYVI (internetas, radijas, televizija) TINKLAVEIKA (virtualių ryšių kūrimas su tikslingais veiksmais)

• Daugiau yra mažiau – kuo daugiau sekėjų, tuo lengviau pasiekti savo tikslus.
• Strategija paremta vartotojų elgsenos analize – kas aktualu šią minutę, tuom paremta strategija ir naudojiesi
• Darbas su kitų žmonių pomėgiais ir interesais (kas patinka žmonėms , tokias strategijas ir naudoji jiems pritraukti į savo ratą)
• Tikslingai siekti, kad žmonės domėtųsi jūsų veikla ir jus sektų

– SOCIALINĖ TINKLAVEIKA

• Sielos draugų gausa
• Bendrų interesų paieška
• Partnerio(ės) paieška
• Atsipalaidavimo, neįpareigojančių pašnekesių poreikis
• Noras išsikalbėti
• Neformalus bendravimas

– VERSLO RYŠIŲ PLĖTROS TINKLAVEIKA

• Tikslinių klientų paieška
• Strategija paremta verslo plėtra
• Tikslinių verslo partnerių paieška
• Matomumo ir patikimumo didinimas
• Būti matomam, kad sutapatintų su problemos sprendimu
• Pastovi ryšių plėtros augimo strategija

O kaip suprasti, kokie žmonės kokiam tikslui gali padėti?

„Pagrindinis mano patarimas tiems, kurie vis dėl to nutarė gilintis į socialinio kapitalo naudą ir nori pradėti kurti strategijas: pradėkite keisti įpročius. Sekti bendravimą su žmonėmis iš aplinkos, stebėti jų elgseną bendraujat su jumis, kada jie kreipiasi į jus pagalbos, tik tada kai skauda jiems ar paskambina ir tada, kai žino kad ir jus kamuoja negandos. Socialinio kapitalo plėtros strategijos yra sudėtingas procesas, kuriam reikia tinkamai pasiruošti, o pats didžiausias iššūkis – žinoti, ko norite ir labai konkrečiai bei aiškiai tai aprašyti.”

M. Daraškevičius | G. Jauniškis nuotr.

Tai kas, visgi, yra „laiko vagis”?

„Tai žmonės , kurie vagia iš mūsų patį brangiausią resursą – laiką, nesukuria mums pridėtinės vertės. O ir mes negalėdami jų ko nors išmokyti tiesiog tuščiai leidžiame vienas kito laiką. Juos identifikuoti savame socialinio kapitalo sraute galima tik nuosekliai stebint ir analizuojant savo bendravimą su kitais. Pavyzdžiui užsivedant ir pradedant pildyti bendravimo dienoraštį jūs galite lengvai identifikuoti tokius laiko vagis.”

Tarkime, kad jau suvokiau, kas yra mano „laiko vagis”. O kaip etiškai jį eliminuoti? Ypač jeigu tai žmogus artimoje aplinkoje?

„Etiškiausias būdas yra pasyvus ignoravimas. Retinti telefono ragelio pakėlimą, trumpinti pokalbius, vengti bendravimo. Taip jie pajaučia, kad darotės pasyvūs jų atžvilgiu ir jie patys pasirenka susirasti naują auką. Na žinoma yra ir išimčių. Kartais mums patiems reikia žmonių su kuriais norisi pasikalbėti  „apie nieką”, čia jau mūsų visų pasirinkimas.”

Minėjote, kad norint pasiekti naudingą žmogaus kontaktą, kartais reikia  pereiti jungiančiųjų pažinčių grandinę. Kaip prieiti savo nustatyto tikslo kontaktus?

Kontaktų aplinkos, įtakojančios tikslą

„Iš tiesų tai, gana sudėtingas procesas, kurį dažniausiai aiškinu su vaizdine ir žodine analize. Atvejai taikomi konkrečiai žmonėms, ir tai dažnai trunka kelias valandas, norint perteikti pagrindinę esmę.

Balandžio pabaigoje planuoju live video sesiją, kuri bus transliuojama mano profilyje ČIA. Aiškinsiu apie šios pažinčių grandinės seką. Tai bus įvadinė sesija.

Vienas iš sunkiausių klausimų mums patiems: kaip sau atsakyti, kiek kainuoja mano laikas (valanda)?

Yra du būdai:

1. Paprastas, bet netikslus.
2. Sudėtingas, bet padeda išsiaškinti, koks iš tikrųjų turėtų būti jūsų valandinis uždarbis.

Paprastas –  tai jūsų gaunamų pajamų per mėnesį išdalinimas į darbines valandas. Gausite, kažkokią sumą x. Šis skaičiavimas atspindės ne kiek iš tikrųjų kainuoja jūsų laikas, o kiek jį įvertino kiti.

Sudėtingesnis būdas susideda iš jūsų savivertės, gaunamų pajamų, bei norimų gauti realių pajamų santykio. Jis dalinamas iš jūsų galimybių per dieną skirti laiko savo tikslams pasiekti. Labai painu, bet verta skirti bent pusdienį pasigilinti į savo valandinį įkainį. Tik taip žinosime, ko esame verti.”

„9 zuikiai – turinys sąmoningam verslui ir paaugliams. Su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą.

Esu labai dėkinga, kad skaitote. Jeigu manote, kad „9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .” – Sandra G., „9 zuikiai” įkūrėja