Ši moteris yra prekinio ženklo „Longevous“ įkūrėja, turinti 30 metų patirtį siuvimo pramonės srityje. Trys skirtingų kartų atstovės susibūrė į vieną komandą labai kilniam tikslui. Šios moterys siekia edukuoti ir šviesti žmones apie tai, kaip jie gali atpažinti kokybiškus bei ilgaamžius drabužius. Taip pat, svarbu akcentuoti, kad „Longevous“ gaminiams pasiūti yra naudojami tik pertekliniai audiniai. Kitu atveju, nepanaudotos medžiagos būtų užkasamos sąvartynuose arba tiesiog sudeginamos. Rima labai atvirai papasakojo apie savo gaminamą produkciją, taip pat pasidalino greitosios mados užkulisiais, kurie lieka nutylėti. Be to, moteris atskleidė savo požiūrį į poliesterio ir natūralių pluoštų naudojimą, dėl kurio nesutaria net mokslininkai.
Per 30 metų Rima savo akimis stebėjo mados greitėjimą ir vis didėjantį švaistymą
„Prieš metus laiko, kartu su kitomis komandos narėmis pajutome, kad norime pasitarnauti pasauliui. Taigi, taip ir gimė šis prekinis ženklas, kuris yra orientuotas į tvarią madą ir edukaciją.
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
Per 30 metų laikotarpį, aš pati savo akimis mačiau, kaip mados industrijoje viskas kinta, greitėja, kaip visko daugėja. Supratau, kad mada virto ne kuriančia, o žalojančia gamtą jėga. Mūsų pagrindinė idėja yra šviesti žmones apie tikrąją produkto kokybę, taigi iš to išsivystė ir kolekcija. Mes norime parodyti ir kartu suteikti moterims galimybę įsigyti itin kokybiškai pagamintus rūbus, kad jos pajaustų skirtumą.“
„Kažkada masinės aprangos gamybos intencija buvo gera“
„Mano mama, savo laiku, dirbo Alytaus medvilnės kombinate, kuriame buvo gaminami medvilnės audiniai, skirti patalynei ir drabužiams. Tai buvo vienas didžiausių Baltijos regione egzistavusių fabrikų. Tačiau, žlugus Sovietų Sąjungai, įmonė bankrutavo. Pamenu, kai buvau dar visai mažytė ir stebėdavau mamos veiklą. Tai turėjo labai daug įtakos mano tolimesniam keliui.
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
Per mano profesinę karjerą įvyko daug pasikeitimų. Stebėjau kaip visuomenėje atsirado skatinimas pirkti vis daugiau ir daugiau net to, kas nėra būtina. Kažkada prekiniai ženklai turėjo 2 sezonus. Apmaudu, bet dabar tokių sezonų suskaičiuojama net 52. Mados pramonė tapo toksiška.
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
Istoriškai masinės gamybos intencija buvo gera. Anksčiau, žmonės negalėdavo įpirkti brangių, kokybiškų drabužių. Taigi, masinė drabužių gamyba buvo sugalvota tam, kad net ir vidutines ar mažas pajamas turintys asmenys galėtų įsigyti stilingai atrodančius drabužius. Tačiau vėliau, viskas tapo nebekontroliuojama.“
Visa tiesa apie poliesterio naudojimą mados industrijoje
„Poliesteris nėra blogis. Jis tampa žalingas tik tada, kai yra išmetamas. Poliesteris natūraliems pluoštams suteikia patvarumo, lankstumo, taigi, gaminiai tampa ilgaamžiai. Žinoma, reikėtų pasidomėti, kur ši medžiaga buvo pagaminta, nes yra begalė jos rūšių. Dabar vis dažniau audinių gamybai naudojamas perdirbamas poliesteris. Sintetinės medžiagos šiais laikais yra labai ištobulintos, todėl, pavyzdžiui, sportinių drabužių gamybai natūralus pluoštas net nėra plačiai naudojamas.
Tiesa, tenka pastebėti, kad neretai žmonės yra susidarę nuomonę, jog medvilnė ir vilna yra labai gera gamtai, ekologiška, nes tai natūralus pluoštas. Tačiau reikėtų įsitikinti, kad audinys yra tikrai ekologiškas. Tai reiškia, derėtų pasidomėti, kaip ir kokius chemikalus naudojant, audinys buvo apdorotas.
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
Kaip manote, kodėl medvilniniai marškinėliai labai dažnai būna tokie pigūs? Atsakymas – jie auginami kraštuose, kuriuose sąlygos, galbūt, nėra prastos, bet laukai yra tręšiami nuodingais pesticidais ir kitais chemikalais, kad derlius būtų kuo gausesnis. Nes tokiu atveju, jeigu žaliavos išeiga didesnė, tada ir medvilnė tampa pigesnė. Apie pseudo ekologiškų audinių gamybą yra kuriami dokumentiniai filmai, kuriuose ūkininkai, auginantys medvilnę, pasakoja, kaip medvilnės auginimas atsiliepė jų sveikatai. Būtent dėl tų naudojamų chemikalų, kurie saugo laukus nuo vabzdžių, darbuotojams dažnai tenka išgirsti onkologinių ligų diagnozes. “
Jei drabužio kaina yra maža, labai tikėtina, kad už tai „sumokėjo“ gamta
„Europos Sąjungoje turime patvirtintus standartus, reikalavimus. Jų pagrindu įmonės siekia gauti sertifikatus, kurie patvirtina, kad tos įmonės produkcija atitinka EU reikalavimus.
Tačiau trečiosiose šalyse niekas į tuos standartus nesutelkia daug dėmesio. Nebent tai būna užsakymai iš Europos šalių.
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
Taip pat reikėtų suprasti, kad jeigu drabužio kaina yra labai maža, tikriausiai kažkas jau už tai sumokėjo labai skaudžią kainą. Ir tai dažniausiai būna gamta, prastai apmokami darbuotojai ir jų sveikata.“
„Net ir visiškai nenaudojamų audinių laikymas kainuoja“
„Mūsų komandos tikslas – šviesti visuomenę ir rekomenduoti modelius pasirinkti ne super madingus, bet tuos, kurie yra daugiau ar mažiau klasikiniai. Tai reiškia, kad tokie modeliai tarnaus ne vienerius metus. Tokius drabužius galėsite ilgus metus dėvėti pačios, o gal net atiduosite juos savo dukrai ar anūkei.
Mes kėlėme sau klausimą, kaip galėtume sumažinti švaistymą gamybinėje dalyje ir iš likutinių kokybiškų audinių sukurti ilgaamžių rūbų kolekciją. Aš dirbu su prekiniais ženklais ir matau, kokie sprendimai daro įtaką žaliavų pertekliaus atsiradimui ir jų sunaikinimui.
Rima Salatkienė. Mark Cechanovičiaus nuotr.
Dažnai audinių gamybos technologiniai procesai turi tam tikrus apribojimus, dėl kurių neįmanoma pagaminti mažiau tam tikros rūšies audinio. Todėl jo išaudžiama daugiau nei yra tikrasis poreikis pagaminti užsakančio prekinio ženklo produkcijai. O likutiniai audiniai lieka sandėliuose. Neretai perteklinio kiekio įsigyjimą lemia tai, kad užsakant didesnį kiekį audinio, jo kaina gali būti gerokai mažesnė. Tarkime, jei gamintojas užsakinės 500 metrų audinio, kaina bus visai kita, nei užsakius 1000 metrų. Pavyzdžiui, tam tikrai produkcijai pagaminti yra reikalingi 700 metrų medžiagos, tačiau paaiškėja, kad gamintojas, pirkdamas 1000 metrų, sumokės tiek pat, kiek būtų išleidęs už 700 metrų. Taigi, gamintojas perka maksimalų kiekį, sunaudoja 700, o likusiais 300 tiesiog atsikrato.“
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
„Longevous“ savo produkciją gamina iš perteklinių žaliavų ir taip mėgina sumažinti švaistymą
„Mes surandame tokius perteklinius audinius ir panaudojame savo drabužių gamybai. Priedai ir aksesuarai taip pat būna pagaminti iš kažkada, dėl minimalių kiekių apribojimų, įsigytų žaliavų likučių. Nepaisant to, mums vis tiek rūpi, iš kur tie audiniai buvo pirkti, kas tiekėjas. Mes renkamės tik kokybiškus audinius ir tik tų tiekėjų, kurie užtikrina aukščiausius gamybos standartus ir jų produkcija atitinka EU keliamus reikalavimus.
Dizainerė, kilusi iš Danijos ir ten gyvenanti, labai palaikė mūsų idėją ir sutiko sukurti mums kolekciją. Mūsų ir dizainerės požiūris į tvarią madą visiškai sutapo. Jos užduotis – sukurti tokius modelius, kurie būtų klasikiniai ir derėtų prie daugelio drabužių, jau esančių spintoje.
Gabijos Labutytės (Gabijola photography) nuotr.
Savo produkcijos gamybai naudojame pačias pažangiausias siuvimo technologijas, taip vadinamą švarų apdirbimą, kuris gaminiui suteikia ilgaamžiškumo ir labai estetišką išvaizdą.“
Gaminiams naudojama tik Žemės spalvų paletė
„Savo gaminiams naudojame Žemės spalvas, kad siųstume žinutę, jog mums rūpi išsaugoti savo antruosius namus – gamtą. Mūsų spalvinė gama: ruda, pilkšva, juoda, pastelinės spalvos. Esant poreikiui, įdėsime ir raudoną klasikinę suknelę, tačiau to kol kas daryti neplanuojame. Prie Žemės spalvų yra labai lengva derinti kitus drabužius, taigi tokiu būdu skatiname saikingą vartojimą. Mūsų kolekcija yra sukurta kapsulės principu – visi rūbai dera tarpusavyje. Juk nereikia būtinai pirkti švarko ir sijono. Galima apsieiti tik su švarku ir prie jo priderinti raudoną ar pastelinę palaidinę. Toks rūbų derinys leis jums atrodyti nepriekaištingai.“
Norite pasidalinti savo istorija ar ieškai su tvarumu susijusios veiklos? Rašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt
