„9 zuikiai” (dėl komandoje esančių žurnalistų) vis daugiau susilaukia laiškų su pagalbos prašymu paviešinti patyčių atvejus mokyklose. Pasak tėvų, mokyklose į juos nekreipiamas dėmesys arba reaguojama neadekvačiai. Deja, norint apie juos pasikalbėti mokyklose, ne vieną kartą buvome išvyti.
Pagrindinis tėvų ir paauglių keliamas klausimas: ar ugdymo įstaigoms yra nurodytas oficialus reglamentas su punktais, kaip pedagogai ir darbuotojai turi elgtis ir reaguoti pastebėjus patyčių atvejus mokinių tarpe. Susisiekus su Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo pateikta išsami informacija. Pasirodo, joje įtrauktos net rekomendacijos apie patyčias internete.
Atsiųsta atmintinė sudaryta iš 23 puslapių. 2019 m. ŠMSM yra parengusi Reagavimo į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje atmintinę. Tenka pripažinti, kad parašyta tikrai suprantamai ir aiškiai. Ją sudaro:
- REAGAVIMAS Į PATYČIAS AR KITOKĮ SMURTINĮ ELGESĮ MOKYKLOJE
- REAGAVIMAS Į PATYČIAS / SMURTĄ INTERNETINĖJE ERDVĖJE
- PATYČIŲ AR KITOKIO SMURTINIO ELGESIO ATPAŽINIMAS IR PREVENCINIAI VEIKSMAI
- SVARBU ŽINOTI.
Šįkart dalinamės 2-uoju punktu.
MOKYKLOS DARBUOTOJŲ veiksmai, reaguojant į patyčias, kitokį smurtinį elgesį internetinėje erdvėje
1. Pranešimas kompetentingoms institucijoms. Sužinoję apie viešą patyčių ar kitokio smurtinio atvejo internetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę, garso ar rašytinę informaciją, atvejį, praneškite Ryšių reguliavimo tarnybai pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Grėsmės vaikui, jo sveikatai įvertinimas. Jei grasinama ar persekiojama, kreipkitės į policiją bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.
3. Informacijos surinkimas. Išsiaiškinkite, kas skriaudžia, kokiu būdu, kiek mokinių įsitraukę, kiek laiko patyčios tęsiasi. Kuo daugiau turėsite informacijos apie situaciją, tuo aiškesnis bus veiksmų planas.
4. Įrodymų išsaugojimas. Svarbu išsaugoti vykstančių elektroninių patyčių įrodymus (pavyzdžiui, skriaudėjo žinutę, laišką, informaciją „Patyčių dėžutėje“), geriausiai turėti ir elektroninę, ir spausdintą įrodymų kopijas. Siekiant nustatyti skriaudėjo tapatybę, galima pasitelkti į pagalbą interneto teikėją ar mobiliojo ryšio operatorių, taip pat galima kreiptis į policiją.
5. Pranešimas visų įsitraukusių į patyčias vaikų tėvams. Informuokite apie konkrečią situaciją (kas įvyko, kaip vaikai įsitraukė ir pan.). Svarbu, kad šie veiksmai nebūtų inicijuoti nukentėjusiam vaikui nežinant. Jeigu apie patyčias sužinote ne iš nukentėjusio vaiko ar jo tėvų, galite patys pradėti kalbėtis su nuskriaustuoju ir siūlyti pagalbą.
6. Emocinės ar psichologinės pagalbos suteikimas elektronines patyčias patyrusiam mokiniui.
– pasiūlykite kreiptis pagalbos į mokykloje dirbantį psichologą, paskambinti emocinę paramą teikiančioms tarnyboms (Vaikų liniją, Jaunimo liniją, Pagalbos vaikams liniją)
– pasikalbėkite su skriaudėjo tėvais ir paprašykite, kad stebėtų savo vaiko elgesį tiek namuose, tiek elektroninėje erdvėje, taikytų naudojimosi kompiuteriu ir kitomis informacinėmis priemonėmis apribojimus.
– apsaugokite patyčias patiriantį vaiką nuo galimo skriaudėjų keršto. Kartu su nuskriaustuoju apgalvokite jo saugumo planą, t. y. kaip jis galėtų išvengti patyčių (pavyzdžiui, blokuoti siuntėjus, keisti privatumo nuostatas), kam turėtų nedelsdamas pranešti, jei patyčios pasikartos.
MOKINIO veiksmai, patiriant patyčias ar kitokį smurtinį elgesį internetinėje erdvėje.
1. Neatsakinėti į jokius bandymus susisiekti (pavyzdžiui: žinutes, skambučius, el. laiškus), kuriais siekiama trukdyti ar reikalaujama atkreipti dėmesį.
2. Neištrinti žinučių. Jeigu žinutėmis siekiama pasityčioti, įbauginti, užpulti, būtina išsaugoti jas ir pateikti vėliau kaip įrodymus.
3. Blokuoti siuntėją. Galima užblokuoti telefono numerį, iš kurio gaunamos nemalonios žinutės ar sulaukiama skambučių. Interneto svetainėse, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, taip pat galima užblokuoti tave įžeidinėjantį asmenį, pakeitus privatumo nuostatas.
4. Pranešti apie netinkamą elgesį žmonėms ar organizacijoms, kurios gali padėti. Galima pranešti į „Patyčių dėžutę“ (jei mokykla turi įsidiegusi), kreiptis į svetainės administratorių arba karštąją liniją (www.draugiskasinternetas.lt). Jeigu norima gauti atsakymą iš karštosios linijos darbuotojų, reikia nurodyti savo kontaktus. Patiriant elektronines patyčias reikėtų kreiptis ir į policiją bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 arba el. paštu info@policija.lt.
5. Neteikti asmeninės informacijos svetimiems / nepažįstamiems: elektroninio pašto adreso, telefono numerio, namų adreso, tėvų kontaktų.
6. Neperžiūrinėti, nepersiuntinėti kitiems pastebėtos įžeidžiančios informacijos, iš karto informuoti suaugusįjį.
7. Vengti elektroninės erdvės vietų, kuriose gali lankytis skriaudėjai. Pavyzdžiui, jeigu priekabiaujama žaidžiant internetinį žaidimą, pabandyti rasti kitą vietą ar būdą, kaip galima žaisti šį žaidimą.
8. Pasikalbėti apie tai su tėvais, kitais žmonėmis, kuriais pasitikima. Pokalbis su tėvais, draugais, mokytojais ir kitais žmonėmis – puikus būdas pradėti spręsti problemą.
9. Užstoti nuskriaustąjį – parašyk palaikantį komentarą, kaip atsaką į įžeidimus
Patarimai TĖVAMS, siekiant, kad vaikas išliktų saugus internetinėje erdvėje.
1. Susipažinkite su socialiniais tinklais, kuriuos naudoja Jūsų vaikas, peržiūrėkite jų registracijos ir saugumo nustatymus. Susipažinkite su pagrindinėmis socialinio tinklo funkcijomis.
2. Įsigilinę į socialinę platformą, pakalbėkite su vaiku, ką jis labiausiai mėgsta joje veikti, ar daug draugų ten turi, ar visus iš jų pažįsta.
3. Paaiškinkite, kodėl reikia naudoti saugumo nustatymus.
4. Susipažinkite su specialia edukacine programa jaunimui – „Saugumas man patinka!” (www.saugumaspatinka.lt). Programa siekiama suteikti jaunimui daugiau žinių apie saugumą elektroninėje erdvėje, paskatinti juos aktyviai prisidėti prie patyčių ir smurto tarp jaunimo mažinimo. Suaugusiems programa suteikia žinių, kaip padėti jaunimui apsisaugoti elektroninėje erdvėje.
Papildomai: daugiau informacijos ir patarimų mokytojams, mokiniams, tėvams apie saugumą internetinėje erdvėje galima rasti: