„Vaikai turi teisę ir galimybę būti tokiais, kokiais nori. Šeimoje, turi jaustis pagarbus santykis, priimamas žmogaus skirtingumas. Niekas su jais negali elgtis netinkamai. Niekas negali diskriminuoti dėl jų įsitikinimų (Vaikų teisių konvencija). Elgesys, kai iš tavęs tyčiojasi, nepriima yra patyčios ir psichologinis smurtas.“ – primena psichologė Vaida Gabė. Pirmoji straipsnių ciklo dalis „Kaip elgtis paaugliams, kai jie nori gyventi tvariau, bet tėvai nepalaiko?“ iššaukė nemažą sambrūzdį tarp tėvų ir jaunimo, kai joje pasidalinome paauglių laiškais dėl nepriėmimo bei specialistų įžvalgomis.
Šioje dalyje tęsiame temą apie tai, kokios yra paauglių tėvų tvarios elgsenos nepriėmimo priežastys, kaip atskirti psichologinį smurtą bei kaip vaikai savo elgesiu daro įtaką tėvams.
Paaugliai jaučia, kad yra nepriimami šeimoje, dėl to, kad nori eiti tvarumo link. Taip yra dėl kelių priežasčių.
Psichologė Vaida Gabė sako, kad kai vaikų – tėvų santykiai yra įtempti, tėvai nepriima vaiko nuomonės ne tik aplinkosauginiais, bet ir kitais klausimais.
„Svarbu yra ir tai, kad gamtai draugišką elgesį lemia skirtingų veiksnių sąveika, tad tėvų priešinimąsi vaikų aplinkai draugiško elgesio idėjoms galima paaiškinti ir tiesiog per gamtai draugiško elgesio formavimosi supratimą bendrai.
Gali būti, kad tėvams nerūpi aplinkosauginiai klausimai (gal turi nuomonę, kad tai natūraliai vykstantys procesai gamtoje, gal mano, kad labiausiai planetai kenkia pramonės, o individualus elgesys turi labai mažą indėlį) ir jie mano, kad gamtai draugiškas elgesys (rūšiavimas, daugkartinių maišelių naudojimas ir kt.) neturi prasmės – tą savo laiškuose mini ir paaugliai (kad tėvams aplinkosauga nerūpi).
Bandant suprasti, kodėl žmonės elgiasi gamtai draugiškai arba ne, svarbu yra įvertinti ir įpročių galią – ypač sunku keisti įpročius jei jie yra paremti neigiamomis nuostatomis ekologinės krizės ir klimato kaitos atžvilgiu.
Taip pat svarbu paminėti, kad gamtai draugiškas elgesys ne tik reikalauja keisti įpročius, bet dažnai reikalauja papildomų pastangų ir, žmonėms dažnai atrodo, išlaidų (angl. „costly behavior“). Pavyzdžiui, rūšiuojama pakuotes reikia išplauti, konteineriai rūšiuojamoms atliekoms yra toliau nuo namų, ekologiški produktai kainuoja daugiau – turbūt gali būti žymiai daugiau argumentų ar paaiškinimų, kodėl rinktis gamtai draugiškas elgesio alternatyvas gali būti nepatrauklu/nepatogu.“
Tėvų žinios apie klimato kaitą ir ekologinę krizę yra pamatas vertybėms
Aplinkos psichologijos mokslininkė Audra Balundė sako, kad pirmoje dalyje aptartos auklėjimo praktikos nėra vienintelis veiksnys, kuris nulemia tėvų reakcijas. „Labai svarbu ir tai, kokios tėvų nuostatos klimato kaitos ir ekologinės krizės klausimais ir kiek jiems iš tiesų rūpi aplinkosaugos klausimai ir gamtos išsaugojimas. O tai, ar tėvams rūpi aplinkosauga, gali nulemti patys įvairiausi veiksniai. Kiek tėvai yra susipažinę ir kiek domisi aplinkosaugos problemomis. Kokius dalykus jie vertina gyvenime.
Pavyzdžiui, tėvai turintys stiprias aplinkosaugines vertybes ne tik kad priims naujas vaikų idėjas tuo klausimu, bet ir patys aktyviai skatina savo vaikus tausoti gamtą pačiais įvairiausiais būdais. Tuo tarpu tie tėvai, kurie turi stipresnius egoistinius motyvus, t.y. jiems labiau rūpi materialinė ir asmeninė bei šeimos gerovė, jie tikriausiai gali matyti aplinkosaugines veiklas kaip nepraktiškas ir nereikalingas. Kita vertus, tėvai su stipriomis altruistinėmis vertybėmis, gali nerimauti, kad tam tikros aplinkos tausojimo praktikos, tokios kaip vegetarizmas ar veganizmas, pakenks sveikatai.“
Svarbu patiems paaugliams atpažinti psichologinį smurtą
„Kaip jau minėta anksčiau, gali būti, kad bendravimas šeimoje nėra draugiškas ir palaikantis, kad tėvai bendraudami su vaikais ir/ar tarpusavyje yra nepagarbūs, grubūs – čia norisi paminėti smurto sąvoką. Šiuo metu tikrai daug kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, jo žalą, tačiau kyla klausimų, ar turime pakankamai žinių, kad galėtumėm smurtą atpažinti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad lengviausiai žmonės supranta, kas yra fizinis smurtas, t.y. mušimas, spardymas, stumdymas ar panašus elgesys, kuriuo sukeliamas fizinis skausmas ir turbūt nedaug yra prieštaraujančių, kad fizinės bausmės yra ne auklėjimo priemonė, o smurtas.
Sunkiau sekasi atpažinti psichologinį smurtą – būtent pašaipos, patyčios, kandžios pastabos, menkinimas dėl žmogaus įsitikinimų ir panašus elgesys yra priskiriamas psichologiniam smurtui. Skaitant paauglių laiškus kyla minčių apie šeimose galimai vaikų patiriamą būtent psichologinį smurtą – galima nepritarti kito žmogaus (net ir savo vaiko) pasirinkimams, nuostatoms, įsitikinimams, tačiau labai svarbu yra tai, kaip tas prieštaravimas yra išsakomas – ar gerbiant kitą, ar jį menkinant ir pažeminant. Svarbi žinia vaikams turėtų būti ta, kad niekas, net jų tėvai (galbūt ypač jų tėvai) neturi teisės su jais elgtis netinkamai, t.y. smurtauti prieš juos.“ – Vaida Gabė.
Užsienyje yra daug palaikančių tėvų, galbūt ateis laikas ir mums?
Audra Balundė apgailestauja, kad palaikančių pavyzdžių šių jaunuolių laiškuose nematome, bet yra tėvų, kurie iš tiesų labai palaiko savo vaikų aplinkosaugines veiklas ir skatina juos tausoti gamtą. „Savo rate asmeniškai tokių žmonių pažįstu ir manau, kad yra labai svarbu apie tai kalbėti tam, kad tie jaunuoliai, kurie nesulaukia palaikymo iš savo artimųjų, žinotų, kad yra ir kitokių atvejų, yra ir palaikančių tėvų yra palaikančių suaugusiųjų, kuriems rūpi žemės ateitis ir jie deda pastangas. BBC inicijuota apklausa parodė, kad 81 proc. paauglių mano, jog jų tėvams aplinkosaugos klausimai yra svarbūs. Nors savijautos čia ir dabar tas žinojimas gal nepagerina, bet jis aiškiai parodo, kad yra ir kitokių tėvų reakcijų. Ir kad tai, ko šie jauni žmonės siekia iš tiesų yra ne tik kad normalu, bet ir sveikintina. Aš labai didžiuojuosi šiais jaunais žmonėmis!“
Vaikai tėvus veikia daugiau nei jie gali numanyti
Apie šį tėvų palaikymą aplinkos psichologijos mokslininkė Audra Balundė prabilo ne šiaip sau. Psichologė Vaida Gabė papildo Audrą ir sako, kad labai svarbu kalbėti ne tik apie tėvų poveikį vaikams, bet ir atvirkščiai – vaikų poveikį tėvams. Taip, taip, tai net moksliškai įrodyta ir galima teigti, kad jeigu tėvams trūksta žinių, edukacijos aplinkosauginėmis, klimato kaitos temomis – mokytojai gali būti jų pačių vaikai. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kiek tėvai tai priims ir ar savo vaikams jaučia pagarbą.
„Šeima yra pirmoji ir viena svarbiausių socialinių grupių, kuriai žmogus priklauso. Šeimoje formuojasi vertybės ir įsitikinimai, mes mokomės bendrauti ir įgyjame kitų svarbių įgūdžių, reikalingų sėkmingai funkcionuoti visuomenėje. Visuomenė taip pat priskiria šeimai pirminio vaikų auginimo, auklėjimo ir mokymo (gyvenimiškų įgūdžių prasme) funkcijas, tad nestebina tai, kad daugiausia dėmesio ir yra skiriama tam, kaip tam tikras tėvų elgesys ar savybės (pvz. tėvystės stiliai) siejasi su tam tikru jų vaikų elgesiu ar savybėmis.
Tačiau tikrai negalime teigti, kad tik tėvai turi įtaką ir poveikį vaikams – tik gimęs kūdikis pakeičia savo tėvų įprastą gyvenimą, jauni tėvai yra priversti keisti ne tik rutiną, bet ir mokytis naujų įgūdžių – jie pereina į visiškai kitą gyvenimo etapą. Tai akivaizdžiai yra būdas, kuriuo vaikai, patys to nesuvokdami daro įtaką tėvams.
Kitas būdas, kaip vaikai daro įtaką yra jau labiau sąmoningas – visų pirma tą galime pamatyti parduotuvėse ar pramogų vietose: vaikai kažko nori ir prašo tėvų (tėvai turi kažką su tuo daryti). Čia taip truputį juokais… Jei rimtai – būtent vartotojų elgsenos tyrimuose yra skiriamas nemažas dėmesys vaikų poveikiui tėvams, tam yra net terminas angl. pester power, kuris turi tam tikrą neigiamą atspalvį (kaip vaikai „išprašo“ tėvų norimų daiktų).“
Mokslas įrodė, kad paaugliai veikia tėvus gamtai draugiškesniems pasirinkimams
„Tačiau jau yra atkreiptas dėmesys į tai, kad tas vaikų poveikis gali būti labai teigiamas – tuo remiasi socialinės kampanijos (pvz. pakviesk tėtį ar mamą pasitikrinti sveikatą, dalyvauti kokioje vėžio prevencijos programoje, arba dabartinėje situacijoje – jaunoji karta kviečiama raginti vyresniuosius skiepytis). Taip yra ir su gamtai draugišku elgesiu – mokslinėje literatūroje yra įrodymų, kad gaudami žinių apie gamtai draugišką elgesį, vaikai dalijasi jomis namuose ir tai keičia namiškių elgesį. Duomenų apie turime ir iš Lietuvoje atlikto tyrimo.
Prof. R. Žukauskienės vadovaujamų mokslininkų komanda ištyrusi 508 namų ūkius, kuriuose gyvena bent vienas paauglys nuo 13 iki 17 m., atrado, kad gamtai draugiško elgesio formavime vaikų – tėvų sąveika yra abipusė.
T.y. ne tik tėvai įtakoja paauglių gamtai draugiškus pasirinkimus, bet ir paaugliai turi įtakos tėvų gamtai draugiškiems pasirinkimams – Vaida Gabė.
Pasaulinės psichologų bendruomenės pozicija: padėti žmonėms prisitaikyti prie iššūkių, kurie atkeliauja kartu su klimato kaita ir ekologine krizes
„Amerikos psichologų asociacija, viena garsiausių ir įtakingiausių psichologų bendruomenių pasaulyje, yra aiškiai išsakiusi savo poziciją klimato kaitos klausimais. Ir pozicija yra tokia, kad psichologijos mokslas siekia prisidėti prie klimato kaitos ir ekologinės krizės švelninimo bei kuria priemones, kurios padėtų žmonėms prisitaikyti prie iššūkių, kurie atkeliauja kartu su klimato kaita ir ekologine krizes. Mokslininkai taip pat vienareikšmiškai pripažįsta, kad aplinkos tausojimas prasideda mūsų namuose, kartu su artimais žmonėmis. Aplinkos psichologijos mokslininkai tyrinėja ir tėvų-vaikų problematiką aplinką tausojančio elgesio srityje. Tyrimuose siekiama suprasti, kaip tėvai veikia vaikų aplinkosaugines nuostatas ir elgesį.
Pavyzdžiui, Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad tose šeimose kur vyrauja autonomija ir palaikymu grįstas auklėjimo stilius, o taip pat yra stiprios socialinės normos, kad gamtą reikia tausoti, vaikai turėjo stipresnę motyvaciją aplinkosauginei elgsenai. Šie rezultatai iš tiesų nestebina, ir intuityviai suprantama, kad tėvai formuoja vaikų pasaulėžiūrą ir elgesį. Tačiau sąlyginai neseniai prasidėję tyrimai apie vaikų įtaką tėvams rodo, kad vaikai taip pat veikia tėvų aplinkosaugines nuostatas ir elgesį. Taip gali nutikti, kai, pavyzdžiui, vaikai dalyvauja edukacinėse veiklose, kurių metu mokosi naujų įgūdžių ir aplinkosauginių praktikų, kurias vėliau perduoda savo tėvams.
Šiais metais prestižiniame aplinkos psichologijos mokslo žurnale Journal of Environmental Psychology ypatingai daug dėmesio skiriama jaunų žmonių įsitraukimui į aplinkosaugines veiklas ir aplinkosauginį aktyvizmą. Mokslininkai tyrinėja įvairius reiškinius susijusius su Fridays for Future judėjimu ir klimato maršais.
Vienas tyrimų atskleidė labai įdomų faktą, kad po masinių renginių, tokių kaip klimato maršai ar demonstracijos, internete smarkiai išauga susidomėjimas klimato kaitos temomis.
Ir tas poveikis būna ženkliai stipresnis nei tokių politinių renginių kaip Jungtinių Tautų Klimato Kaitos konferencija. Šie atradimai iš tiesų labai svarbūs, nes parodo, kad jaunų žmonių pastangos nėra tuščios. Klimato kaitos aktyvistų renginiai didina visuomenės susidomėjimą aplinkosaugos temomis, ir atitinkamai didėja tikimybė, kad daugiau žmonių įsitrauks į aplinkosaugos problemų sprendimą.
Jei grįšime konkrečiai prie šeimoje paauglių patiriamo nepriėmimo dėl to, kad jie įsitraukia į aplinkosaugines veiklas, tokių tyrimų rasti nepavyko. Tačiau galime paspekuliuoti, remiantis žiniomis iš tėvų-paauglių santykių tyrimų. Didelė dalis atsakymų apie nepriėmimą iš tiesų slypi tėvystės praktikose. Kiek vaikas ir jo pasaulio matymas yra gerbiamas? Ar šeimoje diskutuojama ir tariamasi dėl vaikui svarbių klausimų su pačiu vaiku ar sprendimus priima tėvai? Ar santykis grįstas pagarba ar akcentuojama tėvų viršenybė?“ – Audra Balundė Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkė ir doktorantė Mykolo Romerio universitete bei doktorantė Groningeno universitete Nyderlanduose.
Temos tęsinis 3-ioje dalyje – netrukus.