Scroll to top

Dvyliktokė policijos rėmėja: mano darbo diena prasideda 6 val. ryto


Evelina Gudukaitė - 2020 07 07 - 0 comments

Alytiškė abiturientė Roberta Naujalytė daugiau nei metus yra savanorė jaunųjų policijos rėmėjų (JPR) organizacijoje. Nors ši veikla  užima daug laiko ir tenka susidurti su sudėtingomis situacijomis, tačiau mergina jaučiasi savoje vietoje ir net galvoja apie policijos pareigūnės profesiją. Roberta atvirai papasakojo, kokia yra policijos rėmėjo kasdienybė, kokių  pokyčių jai suteikė ši savanorystė, ir vieną netikėtą nutikimą, kai teko atpažinti ieškomo žmogaus tapatybę.

Roberta Naujalytė | asmeninio arch. nuotr.

Roberta, kaip atrodo jaunojo policijos rėmėjo diena? Ką tau reikia daryti?

„Viena iš veiklų – dalyvavimas renginiuose, kuriuose pareigūnai pristato savo profesiją. Dažniausiai apie renginį mums praneša prieš mėnesį arba prieš 2-3 savaites, kad galėtumėme viską susiplanuoti. Visi susirenkame vyriausiame policijos komisariate ir su pareigūne aptariame būsimą renginį: kaip viskas vyks, kiek laiko užtruks ir pan. Tada, renginio dieną, einame į sutartą vietą, kur vyks renginys.

Pavyzdžiui, Alytuje, renginiai vyksta Rotušės aikštėje, įvairiose mokyklose ir t.t. Atvykę į renginio vietą, pasiruošiame savo „būstą“: pasistatome palapinę, išskleidžiame Lietuvos policijos plakatus, paruošiame staliukus, išdėstome lankstinukus ir laukiame svečių. Mes, jaunieji policijos rėmėjai, padedame bendruomenės pareigūnams. Mums reikia įkurti vietą, kur vaikai galėtų, pavyzdžiui, piešti, kad nenuobodžiautų. O senjorams arba jaunesnio amžiaus žmonėms daliname lankstinukus, bendraujame su jais, atsakinėjame į rūpimus klausimus ir įspėjame apie pavojus. Būna žmonių, kurie domisi, kaip tapti jaunuoju policijos rėmėju, taigi tokiems žmonėms papasakojame apie savo veiklą ir padedame apsispręsti ar tapti mūsų komandos nariu.“

Roberta matuojasi pareigūno liemenę

Kaip atradai šią savanorystę?

„Viskas atsitiko gana netikėtai. Draugė savanoriavo šioje organizacijoje jau ilgą laiką ir ruošėsi dalyvauti teisinių žinių konkurse „Temidė“. Šį konkursą sudaro įvairūs teisiniai klausimai iš baudžiamojo kodekso, konstitucijos ir t.t. Iki renginio likus keletai dienų, draugė man pasiguodė, kad konkurse turėjęs dalyvauti jos komandos narys susirgo ir kuo skubiau reikia kito žmogaus. Tad tą sekundę tiesiog paklausė, galbūt norėčiau aš dalyvauti. Sutikau be jokios abejonės!

Prieš einant į konkursą labai nerimavau, nes kiti dalyviai buvo JPR savanoriai ir turėjo teisinių žinių. O aš nesijaučiau labai pasiruošusi. Tačiau konkurse sekėsi labai gerai ir laimėjome antrą vietą. Po to renginio, prie manęs priėjo viena iš organizatorių ir pasiūlė tapti jaunąja policijos rėmėja. Aš pagalvojau, kodėl gi ne?“

JPR savanoriai padeda maltiečiams Simne. Roberta antra iš kairės

Kaip jauteisi pirmomis savanorystės jaunųjų policijos rėmėjų (JPR) komandoje dienomis?

„Iš pradžių galvojau, kad savanorystė JPR bus kaip naujas užsiėmimas, kad laiko neleisti namie, o dalyvauti renginiuose, kitaip sakant „pasižmonėti“. Bet palaipsniui, pradėjau į visa tai žiūrėti rimčiau ir kurti tolimesnius ateities planus susijusius su darbu policijoje.

Pirmomis dienomis labai jaudinausi, nežinojau kaip ką reikės daryti ir buvau labai pasimetusi. Vis dėlto buvau naujas žmogus kolektyve. Nepaisant to, jaučiausi šiek tiek drąsiau, nes anksčiau buvau susipažinusi su  keleta JPR narių „Temidės“ konkurse.

Pamenu savo pirmąjį renginį, kuriame dalyvavau. Tai buvo šeimos diena. Viskas vyko Alytaus jaunimo parke, kuriame rinkosi daugybė šeimų su vaikučiais. Mes rūpinomės mažais vaikais, kvietėme žmones pasižymėti į policijos automobilį savo dviračius, nes kaip tik tuo metu vyko akcija, kurios metu žmonės tai galėjo padaryti. Taip pat bendravome su renginio dalyviais ir dalijome lankstinukus. Buvo tikrai daug streso. Galvojau „ar čia tą gerai padariau, ar čia šitą gerai padariau “, tačiau kiti savanoriai manęs dėl to nesmerkė, o draugiškai padėjo, kai nesisekė.“

Pyragų diena. Roberta viduryje

Savanoriaudama supratai, kad nori rinktis policijos pareigūno profesiją. Kodėl taip nusprendei?

„Pamačiau pareigūnų darbą iš arti. Mane labai sudomino jų vertybės, atsakomybė ir didelis atsidavimas žmonėms. Tai mane sužavėjo ir pamaniau, kad ir aš turiu šių savybių bei noriu padėti žmonėms. Jaučiu, kad būdama policijos pareigūne, galėsiu suteikti žmonėms pagalbos ranką, kai jiems jos labiausiai reikės.“

Vagysčių prevencijos diena. Roberta kairėje

Esi abiturientė, spaudžia egzaminai. Kaip viską suspėji?

„Tiesa, kad kartais atrodo neįmanoma visko suspėti. Tačiau reikia išmokti planuoti laiką ir tada viskas palaipsniui pavyksta. Iš pradžių tikrai galvojau, kad gal nereikia man daug veiklų, nes kaip aš viską suspėsiu? Bet supratau vieną dalyką. Kai turiu daug veiklos, viską suspėju geriau, nes išmokstu planuoti savo dieną. Mano darbo diena prasideda 6 valandą ryto. Mintyse pergalvoju, ką turėsiu nuveikti ir stengiuosi numatyti, kiek laiko užtruksiu. Pavyzdžiui, aš ne tik mokausi, savanoriauju, bet ir lankau šokius, taigi suplanuoju kiekvieną laiko atkarpą, kad spėčiau visur.“

Nuotrauka po įprastos savanoriavimo dienos

Kokie buvo įsimintiniausi įvykiai savanoriaujant?

„Kai tapau JPR organizacijos savanore, pradėjau atidžiau pastebėti nusikaltimus. Taip aš  padėjau atpažinti ieškomo asmens tapatybę ir surasti ieškomą žmogų. Visa tai įvyko netikėtai, nes tą asmenį aš buvau mačiusi anksčiau ir žinojau jo tapatybę. Vieną dieną, naršydama socialiniuose tinkluose, o tiksliau, mūsų miesto puslapyje, pamačiau, kad tas pats asmuo yra ieškomas, nes nesusimokėjo už savo prekes ir pasišalino iš parduotuvės. Aš susisiekiau su pareigūne, viską paaiškinau, suteikiau detalią informaciją, kuri galėtų padėti. Policijos pareigūnė, su kuria kalbėjau, viską perdavė savo kolegoms, kurie yra už tai atsakingi. Mano suteikta informacija pasitvirtino. Tai buvo tas asmuo, kurio policija ir ieškojo.“

JPR savanoriai padeda maltiečiams Simne. Roberta antra iš dešinės

Kokius jauti savo, kaip asmenybės pokyčius, kai pradėjai savanoriauti JPR?

„Žinote, labai pasikeičiau. Pradėjau nebemėgti greičio kelyje, nes supratau, kaip tai yra pavojinga. Tapau drausmingesnė. Taip pat anksčiau neatkreipiau didelio dėmesio į policijos pareigūnų darbą ir su kokiomis grėsmėmis jie gali susidurti. Tačiau tapusi savanore ir pamačiusi, kokia pavojinga ši profesija yra – pradėjau  labiau vertinti jų veiklą ir net suvokiau, kad tai yra toks darbas, kuriame ir matau save ateityje.“

Roberta Naujalytė | asmeninio arch. nuotr.

Ką palinkėtum žmonėms?

„Noriu visiems palinkėti atrasti save ir nebijoti suklysti, nes iš klaidų galima labai gerai pasimokyti. Sėkmės!“

 

Savanorystė  ir profesijos „pasimatavimas“ – efektyviausias būdas suprasti, kokia profesiją paaugliui labiausiai tinka. O tie, kurie domisi video kūrimu, žiniasklaida, komunikacija, viešu kalbėjimu, rašymu, organizavimu viešaisiais ryšiais – gali profesiją pasimatuoti „9 zuikiai“ organizuojamoje video kūrimo stovykloje liepos 20 – 28 d. Daugiau: https://bit.ly/StovyklaPaaugliams

„9 zuikiai – turinys ir komunikacijos pagalba tvariam verslui bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. 

Jeigu norėtumėte prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, įdomu straipsnių rašymas, video ir  turinio kūrimas – parašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt 

AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs labai mums padėsite, paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“

– Sandra G., „9 zuikiai“ įkūrėja | kūrybininkė | žurnalistė