Pasaulyje išplitęs ir jau Lietuvoje partizaniškai besiburiantis klimato aktyvistų judėjimas “Išnykimo sukilimas” (ang. Extinction Rebellion) teigia, kad laiko numalšinti klimato krizę kiekvieną dieną lieka vis mažiau. Judėjime esantys mokslininkai prašo: metas pabusti!
Politikai ir juos cituojanti žiniasklaida dažnai pateikia, kad grynąjį nulį (balanso būsena, kai CO2 sugeriama tiek, kiek ir išskiriama) turime pasiekti iki 2050 m. Tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui didėjant kiekvienais metais, mes nebegalime vadovautis 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytomis gairėmis. Kol Lietuvos žiniasklaida ir politikai tyli, „Extinction Rebellion Lietuva“ judėjimo nariai paaiškina, remdamiesi moksliniais pasaulio duomenimis, kas vyksta iš tiesų ir ko reikia imtis nedelsiant.
Extinction Rebellion – judėjimas veikti klimato ir ekologinių ekstremalių situacijų atvejais
Pradėkime nuo to, kad extinction Rebellion (liet. Sukilimas prieš išnykimą) yra decentralizuotas, tarptautinis ir politiškai nepriklausomas judėjimas, kuris veikia nesmurtinio pilietinio nepaklusnumo principu ir siekia įtikinti valdančiąsias institucijas teisingai ir greitai veikti klimato ir ekologinių ekstremalių situacijų atvejais. Šiandien XR judėjimas yra 77 šalyse ir jis tik auga! Labai svarbu paminėti, kad judėjime veikia mokslininkai, klimato kaitos specialistai, psichologai, biologai, chemikai bei kiti sąmoningai ir adekvačiai mąstantys specialistai. Neturintys jokio komercinio intereso, dažnai net rizikuojantys savo laisvės teise už tiesos sakymą be jokių užuolankų.
Extinction Rebellion nuotr.
Užsienyje nemažai šio judėjimo aktyvistų yra suimami. Užvedamos administracinės (ar net baudžiamosios) bylos dėl taikių (tačiau valdininkams dažnai nepatogių) meninių akcijų, reikalaujant sakyti tiesą bei imtis veiksmu, taip pat už klimato krizės faktų tiesą. Kai kurie mokslininkai (ir kt. judėjimo aktyvistai) net nuteisiami laisvės atėmimui.
Extinction Rebellion nuotr.
Lietuvoje besiburiančio XR nariai sako: „Mums nebaisu net būti suimtiems. Nes jeigu nesiimsime sprendimų dėl klimato krizės dabar, nebebus jokios ateities: nei laisvėje, nei už grotų. Tad verčiau rizikuosime kalbant tiesą ir sieksime taikiomis (nesmurtinėmis) meninėmis akcijomis atkreipti dėmesį, nei nieko nedarysime ir tiesiog patys save susinakinsime.
Visos vartojimo, gamtos naikinimo, linijinės ekonomikos, vandenų ir oro taršos pasekmės susiveda į vieną globalinę išlikimo problemą: globalinis klimato šilimas. Jis iš tiesų šyla tokiu dideliu greičiu, kad jau reikia kalbėti ne apie tai, kaip jį išspręsti, bet kaip jį pristabdyti nedelsiant!
Mokslininkai nedaugžodžiauja: klimatas šyla greičiau nei žmonija sugeba imtis veiksmų. Ne dešimtmečiais, bet mėnesiais.“
Extinction Rebellion nuotr.
Pagrindinis tikslas – daryti viską, kad globalinė atšilimo temperatūra neviršytų 2°C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės įsibėgėjimo.
Judėjimo atstovai teigia, kad privalu siekti, jog temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės įsibėgėjimo.
„Tam, kad tai pasiektume, jau 2016 metais turėjome pradėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų dujų kiekį 5% kasmet ir grynąjį nulį pasiekti 2045 m. Jei tai būtume pradėję daryti 2020 metais, tai būtume turėję pradėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apie 8% kasmet ir grynąjį nulį pasiekti 2040 m. Kuo vėliau pradėsime, tuo sparčiau turėsime suveržti savo diržus – kasmet išskirti ženkliai mažesnį kiekį CO2 ir anksčiau pasiekti nulinę CO2 emisiją. Tačiau net ir tuomet, jei sugebėsime įgyvendinti šį planą, turėsime tik 50% šansą išlaikyti klimatą šaltesnį nei 2°C.
Extinction Rebellion nuotr.
Remiantis vėliausiais mokslo duomenimis, išlaikyti 50% šansą išvengti gąsdinančio ateities scenarijaus tampa vis sunkiau. BioScience leidinyje 2021.07.28 paskelbtos studijos duomenimis, šiemet išskirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra rekordinis. Išvada ta, kad valdančiosios institucijos nesugeba tinkamai malšinti klimato krizės ir apsaugoti savo piliečių nuo didžiulės grėsmės.“
Dauguma galvoja „ai, yra dar to laiko“. Deja laiko nėra.
Aktyvistai prašo nebebūti abejingiems, nes Lietuvos keliami planai mus sparčiai veda į 2°C atšilimo ateities scenarijų.
„Jau ryškiai matome klimato kaitos padarinius, kurių neįmanoma paneigti – potvyniai, viską niokojantys gaisrai, uraganai, sausros. Ir ne kažkur kituose žemynuose, o čia pat pas mus, Lietuvoje. Matome nuo vandens ir maisto stygiaus didėjančius pabėgėlių srautus. Net Amazonė, anksčiau sugerdavusi didžiąją dalį planetos CO2, dėl masyvių kirtimų ir gaisrų bei miškus pakeičiančios pramoninės žemdirbystės, šiemet pati ėmė išskirti daugiau šiltnamio dujų, negu sugeria.
Extinction Rebellion Lietuva nuotr.
Nereikia net Amazonės. Čia pat pas mus, dėl didelės taršos ir kertamų medžių (tame tarpe ir miestuose) temperatūros pokyčiai jaučiami net be jokio klimatologo mokslinio laipsnio: karštos vasaros bei šiltos žiemos.
Orai ir klimatas Lietuvoje nuotr.
Mums ir ateities kartoms reikia daugiau nei 50% šanso išlikti. Pagal Mercarot Instituto Berlyne duomenimis atsižvelgdami į vis didėjantį CO2 kiekį atmosferoje mums liko tik 6 metai CO2 rezervo. Taip pat turime atsižvelgti į šių biologinių procesų sudėtingumą – net ir menkiausias klimato atšilimas gali iššaukti dar didesnius neigiamus pokyčius – grįžtamąjį ryšį ir lūžio taškus (angl. feedback loops, tipping points). Šie procesai drastiškai pakeistų pasaulio klimatą ir jų niekaip negalėtume sustabdyti. Todėl, privalome viso to išvengti, mažindami CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kuo įmanoma greičiau.“ – prašo Extinction Rebellion Lietuva aktyvistai.
Extinction Rebellion Lietuva nuotr.
„Tai galime sustabdyti keliais būdais“
„Išnykimo Sukilimas“ su dešimtimis tūkstančių klimato kaitos aktyvistų tiki, kad tai yra įmanoma. Tačiau svarbu suvokti, kad asmeninių pokyčių, kaip mityba ar transportas, neužtenka. Reikalingi drastiški sisteminiai pokyčiai, kuriuos įgyvendinti turi valdančiosios institucijos, pramonės, ūkio, energetikos ir kiti sektoriai.
„Turime visiškai nustoti naudoti iškastinį kurą, sparčiai investuoti į atsinaujinančią energetiką, apsaugoti esamus miškus bei atstatyti vietovių biologinę įvairovę.
Extinction Rebellion nuotr.
Tam, kad tai pasiektume – mes privalome pasitelkti bendruomeniškumą ir organizuotai reikalauti, kad mūsų ateitis būtų apsaugota.
Skelbiame maištą už išlikimą pasitelkdami laiko išbandytą būdą – nesmurtinį pilietinį nepaklusnumą.
Šis metodas yra tyčinis įstatymų nesilaikymas, pagrįstas nesmurtinėmis ir neagresyviomis taktikomis. Pilietinis nepaklusnumas sėkmingai atkreipia žiniasklaidos, valdančiųjų institucijų ir piliečių dėmesį, padeda skleisti teisingą informaciją apie judėjimą sukėlusias priežastis. Studijos teigia, kad pilietinio nepaklusnumo akcijos kitose pasaulio šalyse, įtraukusios 3,5% populiacijos, buvo sėkmingos siekiant užsibrėžtų sisteminių pokyčių.
Extinction Rebellion Lietuva nuotr.
Pavyzdžiui 1928 m. Sufražisčių judėjimas už moterų teisę balsuoti Didžiojoje Britanijoje. Druskos maršas Indijoje, vedamas Mahatma Gandžio (1930 m.) Daugiau realių pavyzdžių galima rasti ČIA.
Extinction Rebellion Lietuva nuotr.
Pilietinis nepaklusnumas yra ne vienintelis būdas. Taip pat turime sekti keturis žingsnius:
- Domėtis mūsų valdančiųjų institucijų veikla dėl klimato kaitos malšinimo ir reikalauti, kad bendruomenės būtų įtrauktos į sprendimo priėmimo procesus.
- Balsuoti! Klimato kaitos malšinimas turi tapti numeris vienas kriterijumi renkantis už ką balsuoti kituose seimo, prezidento rinkimuose.Taip pat svarbu prisiminti, kad rinkos ekonomikoje galima “balsuoti pinigais” – mažinti vartojimą, rinktis prekes iš klimatui draugiškų gamintojų, rinktis tas finansines institucijas (bankus, fondus), kurios neskatina iškastinio kuro plėtros, ir net priešingai – investuoja į klimatui draugiškus projektus.
- Jungtis į bendruomenes, kurios kovoja už klimato ir ekologinių krizių malšinimą. Tai gali būti kova dėl medžių jūsų rajone ar aktyvistinis judėjimas, kaip Extinction Rebellion ar Fridays for Future.
- Neprarasti vilties. Turime tikėti, kad šviesus ateities scenarijus mus vis dar įmanomas. Užsispyręs pozityvumas yra pati efektyviausia varomoji jėga.“
Extinction Rebellion Lietuva nuotr.
Vilties yra, svarbu nepasiduoti žaliajam smegenų plovimui
Pasaulis bunda, įmonės ir pasaulio šalys įsipareigoja savo sistemose eiti link nulinės CO2 emisijos, klimato ir teisingumo judėjimai žaibo greičiu plinta visame pasaulyje, jau už kelių mėnesių organizuojama didžiausia pasaulinė klimato konferencija COP26. Taip pat dauguma žmonių, neseniai 26 šalyse vykdytoje apklausoje nurodo, kad klimato kaita yra didelė grėsmė jų šaliai. O taip pat šiandieninės technologijos įgalina ženkliai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį suteikdamos galimybę ir toliau gyventi patogiai. Šie pokyčiai ir procesai iš pirmo žvilgsnio atrodo pozityviai, tačiau tikroji tiesa labai dažnai slepiama pasitelkiant jau žinomą greenwashing taktiką (liet. „žaliasis smegenų plovimas“).
Extinction Rebellion Lietuva nuotr.
„Dar galime sukurti geresnę ateitį. Bet tik tuo atveju, jei nedelsdami ir aktyviai demonstruosime, kad nesutinkame su šiandienine padėtimi. 5 metai šiame žaibiškai besikeičiančiame pasaulyje yra ilgas laiko tarpas, kurį galime išnaudoti kovojant su didžiausia iki šiol mus užklupusia krize. Tačiau ilgiau delsti negalime. Lietuva, nors ir maža valstybė, visoms pasaulio šalims gali ir turi rodyti pavyzdį. Pozityvūs veiksmai ir idėjos veikia kaip sniego ridenimo efektas – žaibo greičiu plinta aplink, o betarpiškai kasdienybėje matant skaudžius krizės padarinius, tai sklinda dar sparčiau.
Metas pabusti ir veikti dabar!“ – kviečia „Extinction Rebellion Lietuva“ judėjimo aktyvistai.
Kaip prisijungti prie Išnykimo Sukilimo, skaityti čia
