Jaunimas veikia
Lietuvos jaunimas ėmėsi veiksmų: „aplinkosauginis švietimas privalo atsirasti mokyklose“!

Prieš metus Europos šalių moksleiviai ir studentai patys savanoriškai inicijavo ir pradėjo kuruoti projektą, kuriuo siekiama, kad aplinkosauginis švietimas atsirastų visose mokyklose bei kitose švietimo įstaigose.

Lietuvą atstovaujanti vienuoliktokė Ūla sako, kad kartu su kitų šalių atstovais paruošti reikalavimai buvo perduoti kiekvienos šalies sprendimų priėmėjams. Lietuvoje mes juos siuntėme Prezidentui, Ministrei Pirmininkei ir Švietimo ministerijai. Visai neseniai, spalį apie juos, kaip deklaracijos dalį, sužinojo ir Aplinkos ministerija. 

Ūla Balaševičiūtė

Kai kurios įstaigos sureagavo ir davė atsakymą dėl sprendimų: priimti reikalavimus ar ne.

Projektas atsirado lenkų Johnny Dąbrowski ir Maria Budzowska dėka, kurie karantino metu sukūrė apklausą apie klimato švietimą ir ją išsiuntinėjo visiems Europos aktyvistams. Gauti rezultatai buvo nuviliantys. Daugumoje mokyklų, universitetų, kuriuose mokosi patys aktyvistai – aplinkosauginis švietimas yra labai minimalus arba visiškai neegzistuojantis.

1-asis reikalavimas

Johnny ir Maria taip pat atkreipė dėmesį į pandemijos komunikacijos ir viešosios informacijos akcijas: informacija apie pandemiją buvo ruošiama remiantis mokslu, vis kalbama apie tai, kokia yra dabartinė situacija. Tokia argumentuota informacija ir visuomenės sąmoningumas gali padėti išspręsti pačią pandemiją. 

2-asis reikalavimas

Jeigu informacija apie vieną krizę yra tokia svarbi, tai kodėl moksleiviai negauna informacijos apie dar didesnę, egzistencinę – klimato krizę? 

Tokios lenkų įžvalgos paskatino inicijuoti patį projektą, į kurį jie pirmiausiai pradėjo jungti lenkų aktyvistus, o vėliau ir visos Europos. Aš ir kita lietuvė – Gabija į projektą įsitraukėme iškart, kai tik gavome informaciją. – pasakoja Šakiuose gyvenanti Ūla Balaševičiūtė.

Gabija siunčia laišką

FFF Climate Education – Fridays for Future aktyvistų inicijuotas ir kuruojamas projektas, skirtas tam, kad aplinkosauginis švietimas atsirastų mokyklose bei kitose švietimo įstaigose. 

Norint pasiekti šį tikslą, spaudžiame politikus, švietimo ir aplinkos ministerijas bei stengiamės kalbėti, užmegzti kontaktą ir su kitomis organizacijomis, kampanijomis ar grupėmis, kurioms tai pat svarbus klimato švietimas. FFF Climate Education jungia Europos šalių aktyvistus, bet pamažu stengiamės įtraukti žmonių ir iš kitų žemynų. Vasarą ir rudenį projekte jau dirbo aktyvistės iš Ugandos ir Indijos.

3-sis reikalavimas

Pats reikalavimų formavimas prasidėjo nuo visų Europos aktyvistų idėjų, minčių ir įžvalgų apie mūsų švietimo viziją. Šalių atstovai susijungdavome kiekvieną savaitę ir intensyviai dirbdavo po kelias valandas.

Po to pagrindinį darbą su reikalavimais perėmė viena iš projekto darbo grupių, kurioje apie 2 mėn. reikalavimai buvo taisomi, papildomi, perrašomi. 2021 m. kovo mėn. jau turėjome pirmuosius 6 reikalavimus, kuriuos oficialiai ir paleidome į pasaulį. 

4-asis reikalavimas

2021 m. balandžio mėn. Lietuvoje juos išsiuntėme prezidentui, ministrei pirmininkei ir Švietimo ministerijai. Visai neseniai, spalį apie juos, kaip deklaracijos dalį, sužinojo ir Aplinkos ministerija.

COP26 metu prisidėjo dar 2 reikalavimai, dabar jų iš viso yra 8.

5-asis reikalavimas

Kai kurios Lietuvos valdžios institucijos sureagavo į Ūlos ir Gabijos siųstą kreipimąsi

Iš ministrės pirmininkės pusės: dalyvavome nuotoliniame susitikime su jos patarėjais. Jie mums išreiškė palaikymą. Mums rekomendavo pačioms parašyti pasiūlymus bendrajai ugdymo programai. Kalbėta buvo ir apie neformaliojo švietimo svarbą ir kaip jį galime sieti su aplinkosauginiu švietimu.

6-asis reikalavimas

Iš prezidento pusės: turėjome nuotolinį susitikimą su jo patarėjais. Nors ir pats susitikimas vyko keletas mėnesių prieš COP26, bet jau jo metu mes sakėme, kad tikimės prezidento kalboje išgirsti apie aplinkosauginio švietimo svarbą. To, deja, mes taip ir neišgirdome, švietimo tematika eilinį kartą buvo nepaliesta. Prezidento patarėjai taip pat mums rekomendavo susiekti ir dirbti kartu su organizacijomis, kurios irgi siekia to pačio tikslo. Tą mes sėkmingai darome bendradarbiaudami ir palaikydami kontaktą su UNESCO komisija Lietuvoje.

Iš Švietimo ministerijos pusės: sulaukėme laiško, kuriame jie mums atsakė, kad aplinkosauginis švietimas jau yra. Kaip įrodymą, jie mums pateikė keletą programų, kuriose dalyvauja Lietuva ir kvietė siekti kontakto ir bendradarbiauti. Atsakėme į laišką siūlydami susitikimo laiką, bet jo taip ir nesulaukėme. Taip pat, verta paminėti, jog nors ir Lietuva yra daugybės programų dalis, bet tikro aplinkosauginio švietimo mokyklose vis dar neturime.

7-asis reikalavimas

Iš Aplinkos ministerijos pusės: turėjome nuotolinį susitikimą tiek su pačiu ministru, tiek su jo patarėjais. Ministras pripažino, jog šviesti visuomenę yra labai svarbu ir pakankamai greitai atsijungė nuo susitikimo. Pokalbį tęsėme su jo patarėjais, kurie negalėjo garantuoti ar ministras galės pasirašyti klimato švietimo deklaraciją, ją ketinome pristatyti pačio COP metu. Vienintelis dalykas, kuris bent šiek tiek nudžiugino buvo faktas, jog jie palaiko ir gali mums padėti su 6-uoju reikalavimu, kuris kalba apie švietimo įstaigų statybas / renovacijas ir kaip jos turėtų būti be emisijų. Gale jie mums rekomendavo bendradarbiauti su švietimo ministerija, kurie gali pagelbėti mums labiau nei aplinkos ministerija.

Kitų šalių jaunimas dalinasi gavę kitokius atsakus nei Lietuvoje

Belgija:

 Jų aplinkos ministras palaikė gautus reikalavimus.

Belgijos atstovas

Suomija: 

Švietimo ministras palaikė reikalavimus, taip pat jiems didelį įspūdį paliko ir pačių jaunų žmonių suformuoti reikalavimai.

Suomijos atstovų susitikimas

Lenkija: 

Aktyvistai gyvai susitiko su pačiu švietimo ministru ir viceministrais. Aptarta, kad klimato švietimas, galimai, gali tapti realybe 2023m. Jie turbūt yra ta šalis, kuri labiausiai pažengė su visu klimato švietimo įdiegimu.

Lenkų susitikimas su šalies švietimo ministru ir vice-premjeru

Kai kuriose šalys dar iki šiol nesulaukė atsakymų arba nepranešė kitų šalių projekto nariams, koks tas atsakymas yra.

Buvusio Lenkijos aplinkos ir klimato ministro bei švietimo ministro laiško pasirašymas

Gavus atsakymus iš Lietuvos valdančiųjų – jaučiu nusivylimą

Labai daug biurokratijos, kuri yra neišvengiama politiniuose procesuose. Ne viską yra įmanoma pasiekti taip greitai kaip norėtųsi, todėl laukia labai ilgas darbas šiais klausimais. Pagrindiniai veiksmai, kurių tiek aš, tiek Gabija ruošiamės imtis yra bendradarbiavimas su Lietuvos moksleivių sąjunga, mokytojų sąjungomis ir kitomis organizacijomis, kampanijomis, iniciatyvomis, kurios siekia to pačio tikslo. Norime pastatyti klimato švietimo judėjimą iš apačios ir spaust politikus su didesne žmonių mase, ne tik iš dviejų aktyvisčių pusės.“ – su viltimi sako Ūla.

 

Jeigu norėtumėte, kad pravestumėme edukacines, žaismingos ir įtraukiančios klimato švietimo paskaitos ar tvarumo dirbtuvių jūsų mokykloje (organizacijoje) parašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt. 

Norite pasidalinti savo istorija ar ieškai su tvarumu susijusios veiklos? Rašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt