2019 metais tyrimų bendrovė „Piper Jaffray“ apklausė 8000 paauglių (jų vidutinis amžius buvo 16 metų) iš 47 valstijų, ir išsiaiškino, kad maistui ir drabužiams jaunoji karta išleidžia 2600 JAV dolerių per metus. Sutapimas ar ne, bet tuo tarpu į jaunimą nukreiptai rinkodarai įmonės skiria net 1,6 bilijonų JAV dolerių. Nors reklama ir yra neatsiejama marketingo dalis, tačiau patikimi šaltiniai ir tyrimai rodo, kad prekybininkai, siekdami didesnių pardavimų, naudoja gerai apgalvotus triukus. Jie susiję su vertybių formavimu, jaunuolių silpnybėmis, jų savijauta. Savo produktų populiarinimui pardavėjai pasitelkia ne tik žiniasklaidą, emociškai jautrius filmukus ar įžymybes. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad „Starbucks“, tam, kad nereikėtų mokėti papildomai už šios kavinės reklamą, baristos sąmoningai suklysta rašydami pirkėjų vardus ant jų užsakymų? Toliau pateikiame ir daugiau manipuliacijų nukreiptų į paauglius.
expatliving.sg nuotr.
Manipuliacinės prekybininkų gudrybės paremtos jausminiais momentais
Visgi, labai svarbu suprasti, kada prekes siūlančios įmonės bando paveikti jauno žmogaus protą sau tinkama linkme, kad tik sulauktų daugiau pirkėjų. Egzistuoja keletas prekybinių triukų, kurie yra labai veiksmingi ir tikrai atkreipia vartotojų dėmesį:
1) „Aww“ momentas. Turbūt esate pastebėję, kad ypač reklaminiuose filmukuose, yra nuolat naudojamos „saldžios“ situacijos, kai rodoma prekė suvienija žmones ir jie tampa geriausiais bičiuliais ar net įsimylėjėliais. Tikriausiai dabar galvojate: „o tai kas čia tokio?“ Na, tokios emociškai malonios reklaminės situacijos yra vienas veiksmingiausių būdų sudominti žmones ir priversti juos pirkti. Pirkėjai, sėdėdami savo minkštame krėsle ir žiūrėdami šiuos filmukus, dažnai pasijaučia labai laimingi, kad jų vertybės visiškai sutampa su vaizduojamomis, ir kartais net to nepastebėdami, pradeda mąstyti apie to gaminio pirkimą. Ir labai dažnai jauni žmonės patiki tokiomis reklamomis, nes jose tiesiog neįžvelgia nieko blogo.
atreveteconelmarketing.es nuotr.
2) Prekių dydis. Puikus pavyzdys ̶ bulvių traškučių pakuotės. Šiuos užkandžius mėgstantys jaunuoliai neretai būna pasipiktinę, kodėl pakuotės tokios didelės, o bulvių traškučių kiekis jose minimalus? Taip yra dėl to, kad matydami mažas ir dideles pakuotes mes vis dėlto renkamės dideles, nors ir už didesnę kainą. Juk labiau apsimoka. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į užrašytą svorį, nes kartais turinio svoris abiejose būna beveik vienodas, o kaina akivaizdžiai skiriasi.
americanupbeat.com nuotr.
3) Muzika parduotuvėse. Ar kada susimąstėte, kodėl prekybos centruose ir kitose prekiavimo įstaigose, yra leidžiama jaunimo mylima muzika? Atsakymas į šį klausimą ̶ manoma, kad muzika naudojama tam, kad pirkėjai, girdėdami pamėgtas dainas, parduotuvėse praleis daugiau laiko ir žinoma daugiau pirks. Taigi, kai kitą kartą eisite į prekybos įstaigas, gerai pagalvokite, ar tikrai tiek daug laiko apsipirkinėtumėte, jei ten būtų visiška tyla.
pinterest.com nuotr.
4) Įžymybių faktorius. Populiarūs žmonės, reklamuojantys gaminius, yra prekybininkų „koziris“. Tuo norima parodyti, kad tokia garsi įžymybė naudoja tam tikrą gaminį, ir jei žmogus nori „neatsilikti nuo mados“, jis taip pat privalo įsigyti tą produktą. Toks reklaminis žaidimas ypač veikia paauglius. Jie neabejotinai nusipirks daiktus, kurie yra „ant bangos“, ir dar jei juos naudoja ir jų mylimiausios žvaigždutės.
knoxandjamie.com nuotr.
Prekinių ženklų naudojami manipuliacijos paaugliais metodai
Kodėl kai kuriems jaunuoliams yra taip svarbu dėvėti žinomų prekinių ženklų drabužius, aksesuarus ir naudoti kitus tokio pobūdžio daiktus? Į šį klausimą sutiko atsakyti keletas Lietuvos paauglių. Penkiolikmetė Viktorija mano, kad: „manau, kad paaugliams svarbu dėvėti žinomus drabužius, nes jie bijo išsiskirti, atrodyti kitaip nei bendraamžiai.“ O 14-os metų Goda sako, kad „žinomi drabužiai yra ne tik gražūs ir madingi. Jie suteikia ir prabangos jausmą. Man nesvarbu, kokio prekinio ženklo yra mano džinsai ar megztinis, tačiau labai atkreipiu dėmesį į batų firmą. Mano manymu, dėvėdamas žinomus drabužius ir aksesuarus jautiesi labai cool ir visų pastebėtas.“ Šešiolikmečio Neilo nuomonė sutampa su Godos, nes jis taip pat mano, kad vardiniai rūbai ir daiktai ̶ tai geros finansinės padėties ir prabangos požymis.
hypebae.com nuotr.
Tačiau ar žinojote, kad kai kurie jaunimo labai pamėgti prekiniai ženklai naudoja įvairias manipuliacines gudrybes, kad tik pritrauktų kuo daugiau pirkėjų? Štai keletas tokių pavyzdžių:
1) Starbucks ̶ klaidingai rašomi pirkėjų vardai. Laikui bėgant, vis daugiau žmonių pradėjo stebėtis, kodėl „Starbucks“ kavinėje, ant lankytojų gėrimų puodelių, vardai, turintys identifikuoti pirkėją, būna užrašyti klaidingai? Ir tai nėra tik vienetiniai atvejai, kai padavėja netyčia suklysta. Tokios gramatinės klaidos užrašant kliento vardą yra daromos nuolatos. Dėl šios priežasties, labai daug žmonių ėmė manyti, kad tai yra kur kas daugiau nei prasta padavėjų rašyba. Tarkime, asmuo apsilanko „Starbucks“. Jis užsisako savo mylimą frappuccino, ir štai, sulaukęs gėrimo, pamato, kad vardas yra blogai užrašytas. Klientas, žinoma, nufotografuoja savo puodelį ant kurio puikuojasi ne tik gramatiškai sudarkytas vardas, bet ir šios kavinės logotipas, ir įkelia nuotrauką į socialinius tinklus. O tai yra ideali ir nemokama reklama. Ir internete galima rasti tūkstančius tokių nuotraukų. O ir žmonių į šią kavinę traukia vis daugiau ir daugiau bei iš įvairių pasaulio kampelių.
quora.com nuotr.
2) Nike ̶ trūkumo efektas (eng. scarcity effect). Šis prekinis ženklas jau daugelį metų yra vienas iš paauglių mėgstmiausių. O taip pat yra žinoma, kad „Nike“ yra populiaresnis net už tokius prekybos milžinus kaip „Adidas“ ir „Vans“. Trūkumo efektas yra „Nike“ marketingo strategija. Tai reiškia, kad produktų kiekis ir jų pardavimo laikas būną tyčia limituojamas, kad žmonės nedvejodami juos įsigytų. Tai yra tikras psichologinis žaidimas, nes juk žmonės nenori praleisti pasitaikiusių galimybių, o jei vis dėlto jų netenka, jaučiasi siaubingai.
weheartit.com nuotr.
3) McDonalds ̶ spalvos. Turbūt vargiai būtų galima surasti paauglį, kuriam nepatinka greitas maistas. Tačiau ir nesunku pastebėti, kad dauguma greitojo maisto užkandinių, savo logotipams iš visos spalvų gamos pasirenka būtent raudoną ir geltoną. Ne išimtis ir McDonalds.Yra moksliškai įrodyta, kad raudona spalva sukelia alkį, nes ji pritraukia dėmesį ir pagreitina kraujotaką. O kai padidėja virškinimo sistemos kraujotaka, tada pagreitėja ir žmogaus medžiagų apykaita, todėl jis ir pasijaučia labai alkanas. Geltona spalva žmogui reiškia laimę, pozityvumą. Todėl šis spalvų derinys yra tiesiog tobulas maitinimo įstaigoms.
3rdsense.com nuotr.
Socialiniai tinklai ir žiniasklaida jaunimui duoda ir teigiamos įtakos
Jaunimo pamėgti facebook, instagram, snapchat ir kiti informacijos šaltiniai turi ne tik minusų, bet ir pliusų. Yra tiesa, kad kokybiškas socialinių medijų turinys gali padėti paaugliams ugdyti save, bręsti kaip asmenybėms ir puoselėti būtinus charakterio bruožus XXI amžiaus žmogui:
- Pilietiškumas. Žiniasklaida paaugliams padeda įsitraukti į savo bendruomenę ir skatina labiau domėtis politika bei visuomenės problemomis, tokiomis kaip klimato atšilimas, rasizmas ir t.t. Ir tikrai galima drąsiai sakyti, kad šiomis dienomis pasaulyje gyvena daugybė pilietiškų, dvasiškai stiprių ir patriotiškų jaunų žmonių, kurie stengiasi judėti į priekį ir kurti gražesnį rytojų. Kaip septyniolikos metų aktyvistė Greta Thunberg tarė: „ Mes, jauni žmonės, parodėme pasauliui, kad esame vieningi ir nesustabdomi.“
pinterest.com nuotr.
- Sveika gyvensena. Internete jaunimas gali matyti puikius sveiko gyvenimo būdo pavyzdžius. Ir jau dabar vis daugiau paauglių domisi joga, kuri gerina ne tik jų fizinę, bet ir psichinę sveikatą.
flexhk.com nuotr.
- Tapatybė. Suprasti paaugliams, kas jie iš tikrųjų esą gali būti beprotiškai sudėtinga. Bręstančiam jaunam žmogui gali kilti įvairiausių abejonių dėl seksualinės orientacijos, kuo jie bus suaugę ir t.t. Tačiau geros kokybės žiniasklaida, televizijos laidos ir filmai iš tikrųjų jaunimui gali truputį padėti pažinti save, įkvėpti drąsos būti savimi ir toleruoti kitus.
bestlifeonline.com nuotr.
Žalingos reklamos pasekmės jaunimo sveikatai
Kad ir kokia nekalta iš pirmo žvilgsnio atrodo toji reklama, jaunam žmogui ji gali būti net labai pavojinga. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų žiniasklaidoje, kai nesveiko maisto valgymas, narkotikų, alkoholio vartojimas bei rūkymas jaunam žmogui gali būti vaizduojamas kaip normalus ir įprastas reiškinys.
Taip pat, mados ir grožio industrijų kuriamose reklamose jau tapo gan įprasta matyti idealizuojamą itin liekną moters ir raumeningą bei tvirtą vyro kūno sudėjimą. Prekybininkai, siekdami pelno, bando manipuliuoti jauno žmogaus protu, ir jam nežinant, skleidžia idėją, kad tik nusipirkęs jų prekę paauglys bus laimingas, o jo išvaizda neturės jokių trūkumų. Šio prekybinio triuko rezultatas ̶ paaugliai pradeda liguistai nerimauti dėl „netobulos“ savo kūno išvaizdos ir ne tik perka reklamuojamus daiktus, bet dar ir neretai ryžtasi išbandyti pavojingas dietas ir kitus sveikatai žalingus svorio koregavimo metodus, kad tik atrodytų „kaip tie žmonės iš reklamos“.
rebloggy.com nuotr.
O 15 ̶ 24 metų amžiaus moterų mirtingumas nuo nervinės anoreksijos yra 12 kartų didesnis nei mirštamumas dėl visų kitų priežasčių. Valgymo sutrikimus paaugliai apibūdina kaip nekontroliuojamą košmarą ir dėl to jaučia didžiulę gėdą ir kaltę. Be to yra klaidinga manyti, kad šios ligos yra paplitusios tik tarp jaunų mergaičių ir merginų. Yra žinoma, kad maždaug 25% asmenų, kovojančių su anoreksija, yra vyriškos lyties jaunuoliai.
Viešos kalbėtojos, aktyvistės, pripažintos dėl savo tiriamųjų darbų, susijusių su moters įvaizdžiu komercijoje ir alkoholio bei tabako reklamavimu Jean Kilbourne teigimu:
„Tai nėra tiesiog, kad mes matome šiuos vaizdus vieną, du ar net šimtus kartų. Jie ilgam pasilieka su mumis ir mes sąmoningai juos apdorojame.
Jean Kilbourne | womenwordswisdom.com nuotr.
Dėl pelno, mums sukuriama aplinka, kuri apsupa nesveikais vaizdais ir nuolat aukoja mūsų sveikatą ir gerą savijautą. Skelbimai parduoda kur kas daugiau nei produktus. Jie parduoda vertybes, idėjas, meilės ir sėkmės supratimą. Ir svarbiausia ̶ normalumo suvokimą. Mums nurodo kas esame ir kokie turėtume būti.“
O jeigu tau 13 – 18 m., nesi abejingas šiems faktas, gali išgyventi savaitę be nuolatinio “scroll’inimo” telefone? Tau nesvetimi žodžiai “rūšiavimas”, “zero waste”? Prisijunk prie mūsų! “Ką gebu – tą kuriu” paauglių savaitienės jau spalio 24-31 dienomis. Daugiau čia: https://bit.ly/SavaitienėJaunimui
„9 zuikiai – turinys ir komunikacijos pagalba tvariam verslui bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m.
Jeigu norėtumėte prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, įdomu straipsnių rašymas, video ir turinio kūrimas – parašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt
AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs labai mums padėsite, paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“
