„Rašau balandžio 20 dieną. Lietuvoje nuo šiandien karantinas sušvelnėjo. Dabar lygis yra geltonas, antras (lengvesnis nei pirmas). Sekanti jau būtų – žalia karantino zona, su daugiau, bet ne visiška laisve. Labai daug žmonių karantiną priėmė kaip gerą progą tobulėti. Džiaugiuosi už juos, deja man tai nepavyksta. 

Socialiniai tinklai mirga: karantinas – tai proga mokytis, kepti pyragus, daug skaityti, sportuoti, suartėti su gamta, apgalvoti savo gyvenimą? Nebūtinai! Aš mokiausi iki karantino, ir tik dėl karantino sustojo mano mokslai. Per plauką vos spėjau tapti jogos mokytoja vaikams ir… Ir prasidėjo karantinas. Taip pat mokiausi būti jogos instruktore suaugusiems – mokslai sustojo.  Mokiausi masažų – mokslai sustojo. O virtualios jogos instruktorės pamokos ar masažistės kursai – tikrai ne man. Tose srityse turi būti tiesioginis kontaktas su žmogumi, jo kūnu. Tad mokslų teks palaukti. 

Kristina prieš karantiną

Taip pat nepradėjau ir kepti pyragų – aš juos jau kepiau. Skaniai ir sveikai gaminti nesimokiau – tai dariau ir iki šiol. Neatsirado laiko skaityti. Kas nori skaityti, visada suras laiko. Dabar skaitau tikrai mažiau nei anksčiau, nes aš paprasčiausiai negaliu susikaupti, atsipalaiduoti. 

Iki viruso pradžios dirbau su vaikais – literatūriniai būreliai vaikams atskirai. Jų metu mes skaitydavome, diskutuodavome, rašydavome istorijas. Birželio mėnesį turėjome išleisti knygelę su vaikų parašytomis istorijomis. Nieko, kitais metais išleisime. Taip pat rankdarbių ir virtuvės būreliai vaikams. Kaip jau supratote –  šiuo metu aš nedirbu.

Kad truputį būtų aiškiau, galiu išduoti – gyvenu Ispanijoje, turistiniame miestelyje Almerijos apskrityje.

Prezidentas kovo 12 (buvo ketvirtadienis) dieną pranešė, kad nuo pirmadienio – kovo 16 dienos šalyje prasidės karantinas. Taip, lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje. Bet! Sąlygos ne tos pačios (normalu!). Ispanijoje daugiau užsikrėtusiųjų, daugiau mirčių. Mūsų karantino lygis yra raudonas, ką reiškia – visiškas karantinas. Visiškas karantinas! Suprantate? Mums net prie balkonų turėklų neleidžia prieiti.

Papasakosiu, smulkiau.

Gyvename bute. Pro langą nuolat matome patruliuojančią policiją, karius.

Vox nuotr.

Mums leidžiama išeiti po 1 žmogų iš namų su kaukėmis arba į parduotuvę, arba į vaistinę. Tik 1 suaugęs gali išeiti pavedžioti šunį 5 minutėms aplink namą. Bet ne visi gi turi šunis. Mes negalime išeiti pasivaikščioti ar pasportuoti 2 km spinduliu nuo mūsų namų kaip Airijoje. Mums draudžiama naudotis bendromis patalpomis su kaimynais (kiemeliais, terasomis). 

Laimė ta, kad prieš porą dienų šalyje buvo priminta: mes vis tik galime būti savo privačiuose balkonuose nesisveriant per turėklus. Čia tam, kad neapkosėtume žemiau gyvenančių kaimynų, ar nežinia iš kur atsiradusių praeivių. 

Žinote? Mano dukra nebuvo lauke nuo pat kovo 12 dienos. Esame bute jau daugiau nei mėnesį, su galimybe įžengti iki pusės balkono. Taip įkvepiame gryno oro.

Kristinos dukra gamtoje prieš karantiną

Aš tiesiog pavydžiu žiūrėdama žmonių istorijas Instagram’e. Jie važiuoja 50 ir daugiau kilometrų iki miško. Ir taip atranda naują ryšį su gamta. Mano bėda tame, kad man to ryšio atrasti nereikia, man reikia jį susigrąžinti. 

Jokiu būdu nesiskundžiu ir nesmerkiu politikų dėl tokių griežtų sąlygų, atvirkščiai – esu labai dėkinga, juk tai tik mūsų pačių labui. Bet tikrai negaliu šaudyti fejerverkais ir džiaugtis nauju laisvu laiku. Mes laiko turėjom ir iki karantino.

MES TROKŠTAME LAISVĖS. 

Iki šiol niekada nesikreipiau į psichologą. Bet šiuo metu jaučiu, kad man reikia specialisto pagalbos. Parašiau mūsų miestelio savivaldybei. Jie man atsiuntė psichologinės pagalbos, dėl COVID-19 norintiems žmonėms, telefono numerį.  Kolkas neskambinau. 

Kristina karantine

Pradėti sportuoti karantino dėka? Aš negaliu pradėti sportuoti namie, aš iki jo sportavau kiekvieną dieną, kartais du kartus į dieną. 

Suartėti su gamta taip pat nereikėjo. Aš su ja labai artimai bendravau ir be karantino. Sekmadieniais vykdavome į pasivaikščiojimus kalnais po 12-15 kilometrų. Taip pat prie jūros – tokia buvo mano kasdienybė iki JO. Karantinas man nedavė gamtos – karantinas ją iš manęs atėmė. Ir man tikrai nereikia apgalvoti, ko aš noriu iš gyvenimo – mano gyvenimas buvo idealus iki šiol.

Kristina su šeima prieš karantiną

Aš tiesiog laukiu nesulaukiu, kada viskas grįš į savo vėžias. Kada aš vėl sportuosiu, kada aš vėl skaitysiu, kada aš vėl turėsiu ryšį su gamta. Matau jūrą pro langą, bet ji užtverta. Jaučiuosi kaip paukštelis narvelyje. Niekada nesiskundžiu, bet ši situacija yra stipresnė už mane. Ir galbūt sunku įsivaizduoti mano padėtį, bet kartais yra gerai nesijausti gerai.

Kristina B. karnatino metu, Ispanijoje

Beje! Prieš porą valandų sužinojau, kad nors ir karantinas pas mus pratęsiamas iki gegužės 9 d. imtinai – nuo balandžio 27 d. mes pereisime į geltonąją, pirmo lygio karantino zoną. O tai reiškia, kad po truputį bus galima vaikams išeiti į lauką. Taip dabar, ar bent jau iki vakar, buvo Prancūzijoje. Planuojama valandai išleisti pasivaikščioti ar pasportuoti kažkur netoli savo namų vaikus. Tai būtų 1 vaikas iki 12 metų su 2 tėvais, arba 2 vaikai iki 12 metų su 1 iš tėvų.

Tad dar 7 dienos ir, galbūt, jau galėsime įkvėpti pilnus plaučius nors ir ribotos laisvės oro.

Ačiū visiems gydytojams ir medicinos darbuotojams, kurie stovi pirmoj linijoj priešais virusą, rizikuoja savo ir savo šeimų gyvybėmis. Ačiū policijai ir kariuomenei (iki šiol nebuvau jų tiek mačiusi), ačiū parduotuvių darbuotojams ir taksistams, ačiū stiuardesėms ir oro uostų darbuotojams, kurie dar ilgą laiką nuo viruso pradžios dirbo be visiškai jokių apsisaugojimo priemonių, ir didelis ačiū mokytojams, jums mano pagarba. Žinoma, visų nesuminėsiu, bet esu labai dėkinga kiekvienam žmogui, kurio dėka aš ir mano šeima esame gyvi ir saugūs.

Ačiū! Viskas bus gerai,

Kristina“

Norėtumėte papasakoti savo istoriją? Rašykite el. paštu info@9zuikiai.lt

„9 zuikiai – turinys sąmoningam verslui ir paaugliams. Su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą. 

Jeigu norėtum prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, tau įdomu straipsnių rašymas – mes labai džiaugtumėmės, būdami tavo mentoriais. Pasidalinsime patirtimi: kaip ieškoti istorijų, jas aprašyti, kaip organizuoti interviu ir iš jo parašyti įdomų straipsnį. Žinoma, tavo kūriniais pasidalinsime ir šiame puslapyje.

Milžiniškas AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“

– Sandra G., „9 zuikiai“ įkūrėja | kūrybininkė | žurnalistė