Parfumerijos kultūros edukatorė Edita Vigelytė jau nuo pat mažų dienų ypač kreipė dėmesį į kvapus. Jautrumas kvapams ją atvedė iki dabartinės veiklos – parfumerijos vartojimo kultūros švietimo. Lietuvoje ir kitose šalyse paskaitas dėstanti Edita pastebi, kad tiek darbinėse, tiek viešose erdvėse vyrauja kvapų „terorizmas“. Dėl to labai svarbu šviesti visuomenę apie kvapų kultūrą, nes parfumerijos perteklius erdvėse fiziologiškai veikia aplinkinius žmones. „Aplinkoje yra tiek daug perteklinio odoravimo, kad žmonių nosys tampa vis mažiau jautrios.“ – sako Edita.
„Dirbu su parfumerijos distribucija ir galiu pasakyti, kad perteklinis kvėpinimasis ir patalpų kvapai šiais laikais yra vienas labiausiai trikdančių dirgiklių. Parfumerijos vartojimo kultūros paskaitas Lietuvoje vedu labai plačiai, įvairiais formatais, po kelias dešimtis kiekvienais metais. Tad galiu pasidalinti dažniausiai pasitaikančiomis situacijomis.
Nuolat sulaukiu klausimų, istorijų apie tai, kad uždarose patalpose žmonės susiduria su didžiulėmis kvepalų atakomis. Pavyzdžiui, kai agresyviai prisikvėpinęs kolega trukdo kitų kolegų produktyvumui. Taip nutinka ekstremaliai ir ryškiai kvėpinantis, renkantis į darbą tuos kvepalus, kurie yra nenaudotini darbo aplinkoje. Žmonės dalinasi, kad tokie atvejai darbe trukdo bendrauti, susikaupti ir išlikti produktyviems.
Ir čia matau dar vieną problemą – parfumerijos dėvėjimo kultūros Lietuvoje yra labai mažai arba tai suvokiama netinkamai. Pasiūla bėga pirma vartojimo kultūros“, – kvėpinimosi įpročius darbe įvardina Edita.
Viešbučių kultūra, norint nustebinti kvapais
Viešbučiai teikia laikinos asmeninės erdvės nuomos paslaugą. Tad savaime suprantama, kad klientai per tą trumpą laiką nori privačios asmeninės erdvės su kuo mažiau dirgiklių. Edita Vigelytė atkreipė dėmesį, kad tokias paslaugas siūlantys verslai turėtų apmąstyti ribą tarp noro nustebinti ir fiziologinio poveikio klientams.
„Keliaujant atkreipiau dėmesį, kad atvykus į bet kokios klasės viešbutį man norisi atlapoti langus. Nes viešbučiai stengiasi nustebinti svečią ir kambariai būna prikvėpinti, pavyzdžiui, kvepiančiomis lazdelėmis, per kondicionavimo sistemą ar į rozetę įkištu automatiniu kvapikliu. Taip pat praėjusiais metais buvo bent keli atvejai, kai patalynė buvo išskalbta intensyviais kvapiaisias skalbikliais. Tam, kad galėčiau miegoti ir nebūti dirginama tų kvapų, turėjau nurengti pagalvės užvalkalą.
Žinau net konkrečius žmones, kurie iš anksto skambina į viešbučius ir prašo, kad prieš atvykimą išvėdintų jų kambarį ir būtų išnešti visi kvapikliai.“
Parfumerijos „dėvėjimas“ yra statuso pabrėžimas
Edita sako, kad viskas gerai, jeigu žmogus savo statusui ar asmenybės pabrėžimui pasirenka parfumeriją. Tačiau tam turi būti laikas, vieta ir kaip tai daroma. Jai kelia didelę nuostabą, kai žmonės, pavyzdžiui, eidami į teatrą prisikvėpina tiek, kad sukelia nepatogumų šalia sėdintiems žmonėms.
„Savo vedamose parfumerijos kultūros edukacijose pateikiu paprastus pavyzdžius:
‚Susirenkame teatre žiūrėti spektaklio ir staiga norėdami atkreipti dėmesį į save, mes pradedame rėkti! „Aaa!“ Tada žmonės, galimai, reaguotų neigiamai: „Ko tu čia šauki?“ Pernelyg gausus kvėpinimasis veikia analogiškai.’
Kai kurios mano klientės prisipažino, kad nustojo eiti į teatrus, nes joms sunku išbūti spektakliuose vien dėl aplink pernelyg prisikvėpinusių žmonių.
Suprantu, kad žmonės tikrai nori parodyti save iš geriausios pusės. Bet kadangi jie, galimai, ne itin žino, kaip tai daryti, tuomet suklysta ir parodo save kaip vulgarų, neišmanantį, nemandagų, netašytą asmenį. Visiškai patys to nenorėdami. Nė vienas iš jų nepasakys, kad kvėpinosi taip dėl to, jog sėdintys šalią jų uždustų. Greičiausiai tikslas yra kitas – susikurti šventę sau: gerai atrodyti, kvepėti, pritraukti dėmesį.“ – svarsto parfumerijos kultūros edukatorė Edita Vigelytė.
Kai kurių šalių teatruose ši problema sprendžiama kuriant fragrance-free (liet. erdvė be kvepalų) zonas. Šis poreikis atsirado dėl žmonių nusiskundimų. Brangiai susimokėję už bilietą, kai kurie žiūrovai negalėdavo žiūrėti spektaklio iki galo, nes greta sėdėdavo per daug prisikvėpinę asmenys.
Parfumerija žmones lydi apie 4000 tūkstančius metų
Edita pabrėžia, kad jei parfumerija egzistuoja jau kelis tūkstančius metų, reiškia, kad žmonėms tai yra reikalinga. Šių dienų parfumerijos vartojimo praktikoje ji įvardija dvi pagrindines problemas: nekultūringą kvėpinimąsi ir perteklinį erdvių odoravimą.
„Gausa ir konteksto nesuvokimas yra didžiausia vartojimo problema.” – sako Edita.
„Pavyzdžiui, pastatų vestibiuliuose, SPA, viešbučiuose ir pan. galima sukurti papildomą kvapo pojūtį. Tiesiog dabar dažnai pasirenkami labai vienodi, banalūs, ryškūs ir lipnūs kvapai, transliuojami labai gausiai. Blogiausia yra tai, kad vaikomasi madų ir norima pigiai bei greitai išsisukti. Nors iš tiesų kiekviena patalpa, pagal savo paskirtį gali turėti subtilų kvapą, kurį tereikia šiek tiek pabrėžti ir individualizuoti.”
„Aplinkoje yra tiek daug perteklinio odoravimo, kad mūsų nosys tampa vis mažiau jautrios.“
Parfumerijos kultūros edukatorė atkreipia dėmesį, kad dėl perteklinių kvapų iš aplinkos žmonės pradeda nebejausti arba tiesiog nesuvokia, kad yra per daug pasikvėpinę. Kai uoslės nervai yra nuolat dirginami, jie į tai reaguoja laikina anosmija – tam tikrų kvapiųjų medžiagų neužuodimu. Taip įvyksta todėl, kad nosies nervai labiausiai dirginančius elementus fiksuoja kaip alergeną. Tada nosis išburksta, pradedama čiaudėti, galima ir alerginė sloga.
Dar viena dažnai pasitaikanti reakcija – galvos skausmas. Pradeda pulsuoti smilkiniai arba skaudėti kakta. Tai vyksta dėl pernelyg didelės parfumerinių molekulių koncentracijos, ypač kai šios molekulės yra stambios ir lipnios. O jų daugiausia yra marketingo peršamuose „prestižo klasės“ kvepaluose, kurie ilgai išsilaiko ir palieka šleifą.
Ryte žmogaus olfaktorinė ir visa hormoninė sistema yra itin jautri. Todėl Edita rekomenduoja atkreipti dėmesį ne tik į kvėpinimosi kultūrą, bet ir dienos metą, kada tai daroma.
Žmonių lūpose – marketingo frazės
„Dauguma žmonių mano edukacijose sutinka su subtilaus kvėpinimosi kultūra. Taip pat yra ir su tuo nesutinkančių. Atkreipiau dėmesį, kad tokie žmonės dažniausiai kalba ne savo, o marketingo frazėmis. Pavyzdžiui: ‚Aš tada jaučiuosi tokia pasitikinti savimi moteris‘, ‚Prabangus kvapas man suteikia pasitikėjimo savimi, moteriškumo‘, ‚Šleifas mane padaro išraiškinga‘, ‚Kuo daugiau kvėpinuosi, tuo daugiau aš pasitikiu savimi‘ ir pan.
Nesinori griauti tų žmonių susikurtų iliuzijų. Tiesiog susimąstau, kad čia tikrai kalba ne pats žmogus, o į jo galvą nugulusios šabloninės marketingo frazės. Juk šias aksiomas sugalvojo ne pats pirkėjas, o parfumerinis marketingas tai įskiepijo į gyvenimą.“ – užkulisiais dalijasi Edita Vigelytė.
5-ių metų eigoje numatoma, kad parfumerija iš pertekliaus (stambumo, užėmimo daug vietos mūsų erdvėje) taps labai intymi, santūri ir elegantiška.
„Kartais girdžiu besipiktinančius žmonės, kai iš kitų gauna pastabas dėl jų perteklinio odoravimosi. Tačiau tai nėra aplinkinių pramanas ar pavydas, kad jie negali nusipirkti tokių kvepalų. Pastabas žmonės sako tada, kai jau yra gerokai peržengtos ribos ir aplinkinius tai dirgina.
Kvepalų šleifas ir brovimasis su stambiomis kvapų molekulėmis į kitų asmeninę erdvę yra fiziologinis poveikis kitam žmogui. Ne tik emocinis, bet ir akivaizdus, fiziologiškai pamatuojamas poveikis. Jeigu lipame žmogui ant kojos, mes negalime sakyti: ‚Kas tau nepatinka, aš gi lipu tau ant kojos, ko tu čia nepatenkintas?‘ Netinkamas savęs ar patalpų odoravimas yra toks pat paveikus fiziologiškai. Tarsi kažkas svetimas kabinėtųsi prie mūsų, lįstų į akis.
Tad kvepėti tyliai, intymiai, subtiliai bus prestižas, o „vilkti“ šleifą paskui save bus pripažinta vulgaru, kaip iš tiesų ir yra.“ – tendencijomis dalinasi Edita Vigelytė.
Straipsnio autorė Sandra Galdikaitė
Jeigu informaciją norite gauti asmeniškai, prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
O jei esate sveikatos specialistas, mokslininkas, biologas, fizikas, chemikas, urbanistas ir pan., kuris tyrinėja sensorines temas ir norėtumėte pasidalinti savo žiniomis, susisiekite info@9zuikiai.lt
