Taip yra
Kodėl man sunku mažiau „vartoti“? Štai, ką pakeičiau

Kol pasaulis kalba apie zero waste, galiu pripažinti, kad man šis dalykas yra raketų mokslas. Ir viduje turiu mintį, kad (bent man) – tai neįmanoma. Pasimetu, kai žiūriu į maisto atliekas. Akimirką suku galvą, ką su jomis daryti, o po kurio laiko vis tiek išmetu. Sunku apsipirkti taip, kad po kelių sekundžių pakuotė neatsidurtų šiukšliadėžėje. Susidėvi daiktas, drabužis ar tiesiog reikia technikos – prisipažinsiu, pagailiu laiko jo sutvarkymui arba tiesiog neieškau, kas tai padarytų. Aš niekada neturėsiu 0 atliekų. Bet yra pokyčių. Dėl jų gyvenimo kokybė nepasikeitė, tačiau šiukšlių kiekis sumažėjo. Dalinuosi, pasikeitimas, kuriuos gali pritaikyti kiekvienas.

Akimirka iš 2018 m. solo kelionės | Juta, JAV

Dar prieš kelis metus po įtemptos darbo savaitės  “apdovanodavau” nuvykdama į kokią nors prekybos vietą ir kažką sau nusipirkdama. Atrodė, kad jeigu jau dirbu po 12 – 14 val. per parą, tai esu verta sau kažką nusipirkti (rūbą, kosmetiką, daiktą ir t.t.).  Dažniausiai tai būdavo “pirkimas”, vardan “pirkimo”. Dabar net pagalvoju, kad, galbūt, net turėjau priklausomybę pirkimui. Tiesiog neišeidavo ramiai praeiti pro bet kokias prekybos vietas nieko nenusipirkus, net turgelį ar išparduotuvę.

Dabar galiu ramiau vaikščioti pro blizgančias vitrinas, pardavėjus-šauklius, internetines reklamas. Manęs tie pasiūlymai ir akcijos nejaudina.

pexels nuotr.

Kas privertė susimąstyti? Tiesą pasakius, nebuvo kažkokio kritinio taško. Tačiau, manau, kad įpročiai keitėsi palaipsniui. Keliaujant vis daugiau ir daugiau pamatau tvaraus “vartojimo” įkvėpimų, keičiasi mintys. Taip pat tam įtakos turėjo ir profesinis pokytis, kai nuo samdomo darbo TV prodiuserinėje įmonėje perėjau prie laisvai samdomo. Tada sumažėjo pajamos, todėl savaime reikėjo pradėti galvoti apie mažesnes išlaidas.

Akimirka iš filmavimų 2018 metais

Perbėgus per kasdienybę, pastebėjau savo “vartojimo” pokyčius. 9 dalykai, kas pasikeitė:

1. Išmokau pagaminti maistą, kad ir iš “kirvio koto”

Nuo 17 m. iki maždaug 21-erių metų dirbau virėja įvairiuose restoranuose ir kavinės. Norėjosi užsidirbti. Geriausia pamoka buvo iš vieno Japonijos virtuvės šefo, Klaipėdoje. Jam pasiskundžiau, kad reikia kažką nusipirkti grįžtant iš darbo, nes šaldytuve nieko gero neturiu. O  jis man atsakė:

– Tu man išvardink, ką turi tame šaldytuve.

Pasakiau tik, gal, 4 ar 5  produktus. – ir jis ramiu balsu pradėjo pasakoti:

– Žiūrėk, iš šitų produktų galėčiau pagaminti bene, gal, kokius 4 skirtingus patiekalus. Tai pavyzdžiui gali būti…. – ir jis pradėjo vardinti. – Sandra, atsimink, geras virėjas yra tas, kuris nebėga į parduotuvę pritrūkus ingrediento, o tas, kuris patiekalą gali pagaminti kad ir iš “kirvio koto”.

Ir nuo tada aš palaipsniui metai iš metų bandydavau tą taisyklę pritaikyti. Pastebėjau, kad beveik nesinaudoju receptais, o improvizuoju iš to, ką turiu. Tai padeda mažiau švaistyti bei sutaupyti!

Morkų pyragas su kakaviniu kremu

2. Daugkartinio naudojimo puodelis

Jis pas mane atsirado prieš 2 metus. Anksčiau iš Circle-K, Vero Cafe ir pan. išsinešimui pirkdavau 2- 4 puodelius gėrimo per savaitę. Jeigu metuose yra 52 savaitės, tai reiškia, kad vieną daugkartinį puodelį iškeičiau į 104 – 208 vienkartinių puodelių per metus. O jeigu daugkartinį puodelį turiu jau 2 metus, reiškia sutaupiau nuo 208 iki 416 vienkartinių puodelių, kurie būtų išmesti į aplinką (nekalbant apie gamybos resursus). 

Varšuvos kavinėje pila kavą į mano daugkartinį puodelį

3. Dėvėtos technikos pirkimas

Dar kokie 4 – 5 atgal aš vis dar galvojau, kad kažkieno jau naudotos technikos pirkimas yra nepatikima ir “ne lygis”. Bet tas nuolatinis bėgimas paskui technologijas mane tiesiog išvargino. Leki iškišęs liežuvį, dirbi, kad užsidirbti ir nusipirkti kažką, kad tik pasigirtum: “va, turiu naujausio modelio Sony”.  Pavargau rungtyniauti su technologijomis, kai sužinojau, kad telefonų gamintojai deda specialius “čipukus”, kurie po 2 metų tiesiog “deaktyvuoja” telefono parametrus, “blukina” fotoaparato spalvas ir kokybę. Lentynose guli gal 2 ar 3 telefonai. Jie buvo keisti tiesiog vien tik dėl to, kad jie “pasenę”. 

„SOME SHOTS” nuotr.

Sausio mėn. įsigijau kompaktišką, naudotą kelioninį kompiuteriuką, su garantija. Kolegos pamatę, sakė: 

– oo, koks geras, kiek mokėjai?

– 160 eur.

– 160 eur už šita kompiuterį??? Ir dar su garantija? Niekada nepagalvojau, kad dėvėtose technikos parduotuves tokių dar galima rasti.

4. Atliekų rūšiavimas

Prisipažinsiu, labai ilgai tam ruošiau mintis. Daug kartų galvodavau, tik niekaip neįgyvendindavau. Mintis užtvirtino vaizdai, kuriuos pamačiau, kai filmavome muzikinius klipus atliekų rūšiavimo įmonėje. Savomis akimis išvydau viso darbo užkulisius. Ir jau kitą dieną pasidariau “home made” talpas plastikui, stiklui, popieriui ir mišrioms atliekoms. Beje, jeigu kas nors įbruka pirkinių maišelius – paskui juos panaudoju kaip šiukšlių maišus. O produktų pakuotes stengiuosi „įdarbinti” tol, kol visiškai susidėvi. Pavyzdžiui dėžutes nuo pirkinių panaudojų siuntų ar dovanų supakavimui.

Filmavimo užkulisiai atliekų tvarkymo įmonėje

5. Rūbų pirkimas tik tada, kai visiškai, visiškai susinešioja

Tik keli metai atgal, palaipsniui į galvelę atėjo suvokimas, kad nebūtinai 7 dienas per savaitę turiu dėvėti skirtingas rūbų eilutes. Ir nieko tokio tą patį rūbą dėvėti kitą dieną. Liko mažiau rūbų, daugiau vietos, mažiau pirkimų, mažiau galvos sukimo, tiesiog daugiau skalbimo. Nebėra gėda pasakyti, kad pirkau iš “second-hand”, “bagažinių turgaus” ar rūbų mainytuvių. Tokiose vietose randu daug daugiau unikalumo, jaučiuosi geriau neprisidėdama prie “naujų” daiktų poreikio, jaučiuosi ne ką mažesne saviverte ar stiliumi nei su naujais rūbais.

Restauruoti batai, Second-hand rankinė

6. “Ačiū ne, nereikia maišelio”

Prisipažinsiu, problema yra “kiek esu tinginys”. Pati tai pajaučiau savo kailiu. Pasiimti iš namų medžiaginį (ar net jau kelis kartus naudotą plastikinį maišelį) yra savotiškas “darbas”. Juokinga, kad jis trunka tik kelias sekundes. Bet tikrai, anksčiau man tai būdavo “tikras darbas”. Juk kam imti iš namų, jeigu galiu pasiimti naują, prie kasos. Dabar turiu savo mylimą lininį maišelį. Žinau, jo visus aspektus nuo a iki z (čia kai prisijaukini kažką sau mielo): kiek pirkinių sutalpintų, kokio svorio patogiausia bus nešti, kokio tūrio pirkinius bus galima sutalpinti.

Zero waste parduotuvėje (prieš karantiną)

7. Mažesnis vandens naudojimas

Pradėjau užsukinėti vandenį trindama galvą šampūnu, plaudama dantis, kempine šveisdama puodą ar lėkštę.

8. Pilstomos priemonės

Tik prieš gerus metus pradėjau domėtis “zero-waste” parduotuvėmis. Ten galima atsinešti savo, panaudotą buteliuką ir į jį įsipilti šampūno, plaukų balzamo, kūno želė, skalbiklio, rūbų skalbiklio, sveriamų bakalėjos produktų ir t.t. Paskaičiavau, kad per 4 paskutinius mėnesius vien higienos reikmenims būčiau pirkusi apie 16-ika naujų plastikinių buteliukų. Žinoma, panaudojus – juos būčiau išmetusi. O dabar pasibaigus priemonei tiesiog išplaunu buteliuką ir nuvykusi į zero-waste parduotuvę – užsipildau.

9. Batų restauravimas.

Tai vienas iš maloniausių mano atradimų. Taip, turiu šiokią tokią silpnybę batams. Tuo pačiu ir problemą, mano dydis – 41. Moterimas rasti tokio dydžio tinkamus batus yra didelis iššūkis. Viskas pasikeitė, kai atradau “Batų namus”. Pamačiau, kad jie gali pakeisti absoliučiai visą padą, restauruoti batą taip, kad jis iš pelenės pavirstų į princesę. 

Pavyzdys. “Humanoje” radau man tinkančius natūralios odos batus (12eur). Viršus buvo kaip naujas, o padai – visiškai susidėvėję. Nunešiau juos į “Batų namus”. Jie pakeitė padus į storesnius, stilingus ir pritaikė spalvą, keitimas kainavo 30 eur. Kai atvykau pasiimti – negalėjau atpažinti! Atrodė kaip vienetiniai batai, o gaminti naujų nereikėjo.

Apsiavusi restauruotus batus

Taip esu padariusi jau su 4-iomis batų poromis.

Beje, apie natūralią ir dirbtinę odą. Dirbtinės odos batai man susinešioja per vieną sezoną, kojos nekvėpuoja, nėra elastingi. 

Tegul mane apmėto akmenimis gyvūnų teisių šalininkai, tačiau manau, kad sąmoningas tikros odos avalynės naudojimas gali prisidėti prie tvaraus vartojimo. Juk seniausiems rastiems natūralios odos batams yra apie 5500 metų.

5500 metų senumo batai iš natūralios odos, rasti Armėnijoje

Tai įrodo šios odos ilgaamžiškumą. Tereikia tik išmokti ją prižiūrėti, o susidėvėjus restauruoti.

Pastebėjau, kad kūrybiškumas darbe, kasdienybėje, organizuojamose veiklose labiausiai atsiveria tada, kai iškeliu klausimą: “o ką, galiu padaryti su tuo, kas JAU YRA?”

 

Norėtumėte papasakoti savo istoriją? Rašykite el. paštu info@9zuikiai.lt

„9 zuikiai – turinys sąmoningam verslui ir paaugliams. Su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą. 

Jeigu norėtum prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, tau įdomu straipsnių rašymas – mes labai džiaugtumėmės, būdami tavo mentoriais. Pasidalinsime patirtimi: kaip ieškoti istorijų, jas aprašyti, kaip organizuoti interviu ir iš jo parašyti įdomų straipsnį. Žinoma, tavo kūriniais pasidalinsime ir šiame puslapyje.

Milžiniškas AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“

– Sandra G., „9 zuikiai“ įkūrėja | kūrybininkė | žurnalistė