Birželio 13 dieną Kaune esančiame Draugystės parke įvyko „SkirtBike Kaunas“ festivalis, kuriame sudalyvavo ir 9zuikiai komanda. Mes parengėme edukaciją, kurios metu dalyviai galėjo įveikti piktąjį valdovą Atliekamortą, tinkamai išrūšiavę plastiko pakuotes į perdirbamas ir neperdirbamas. Visgi, ši užduotis žmonėms sukėlė nemažai keblumų, nes dauguma net nekreipė dėmesio į pakuočių žymėjimą, kuris ir buvo tasai šiaudas už kurio reikėjo griebtis norint įveikti šį iššūkį. Dar vėliau paaiškėjo, kad didelė dalis praeivių net nežinojo apie tuos paslaptingus simbolius ant pakuočių, juos pastebėdavo, tačiau pernelyg sau galvos nesukdavo. Taigi, padedant jaunajai mokslininkei Rasai Tumaševičiūtei,  parengėme edukacinį straipsnį, kuris ne tik supažindins su plastiko pakuočių simbolių reikšmėmis, bet ir atskleis keletą tamsių perdibimo  užkulisių, kurie būna paslėpti po tamsiu apgaulės šydu.

„SkirtBike Kaunas“ akimirkos

Tai kaip atpažinti, plastikinė pakuotė bus perdirbta ar ne?

Tai išsiaiškinti galima iš pakuotės žymėjimo. Dažnai pakuotės gale, šalia brūkšninio kodo ir panašiose vietose galima pastebėti mažą trikampį su skaičiumi viduryje. Tai ir yra sutartinis simbolis, kuriuo žymima perdirbama ir neperdirbama pakuotė. Taigi, dabar puikus metas išsiaiškinti, ką gi reiškia tie paslaptingi skaičiukai.

„SkirtBike Kaunas“ akimirkos

Numeris vienas (PET) – dažniausiai šiuo žymėjimu yra ženklinami gazuotų gėrimų buteliai ir šaldytų paruoštų patiekalų pakuotės. Polietileno tereftalatas (PET) yra perdirbamas, tačiau tai labai minkštas plastikas, todėl perdirbimo metu stipriai degraduoja. Taip pat, svarbu akcentuoti tai, kad nuo šios rūšies plastiko labai lengvai atplyšta smulkios dalelės vadinamos mikroplastiku. Taigi, jei geriamasis vanduo yra plastikiniame butelyje, labai didelė tikimybė, kad mūsų organizmas gaus ne tik daug mineralų ir kitų svarbių gyvybinėms funkcijoms medžiagų, bet ir nemažą dozę mikroplastiko. Beje, šios medžiagos poveikis žmogui vis dar yra didžiulė paslaptis, nes tyrimai pradėti tik 2017 metais.  Tačiau tikrai žinoma, kad mikroplastiko poveikis nėra teigiamas sveikatai.

pngwing.com nuotrauka

Numeris  du (HDPE) – tai yra didelio tankio polietilenas, labai kietas plastikas, kuris plačiai naudojamas pieno ir skalbimo priemonių talpos gamyboje. Nors šis plastikas yra perdirbamas, deja Lietuvoje dar nėra tokios gamyklos, kuri galėtų HDPE paversti galutiniu produktu. Iš HDPE yra labai paprasta pagaminti naują šampūno buteliuką, tačiau ar tuo kažkas užsiima, Lietuvoje yra ganėtinai komplikuotas klausimas.

lt.wikipedia.org nuotrauka

 Beje, Vilniuje yra tokia Sandėlių gatvė, kurioje buriasi visi įmanomi atliekų perdirbėjai. Tačiau, geriausiu atveju jie perplauna tas atliekas, jas susmulkina ir padaro granules, kurios dažnu atveju būna vežamos nežinia kur. Yra žinoma, kad kai kurios įmonės visomis tomis susmulkintomis atliekomis atsikrato šokiruojančiu būdu – susmulkindami ir tiesiog jas išpildami į vandens telkinius ir sukurdami mikroplastikų problemą juose. Pasakysime jums paslaptį, kad Aplinkos apsaugos agentūra suteikia tam tikrus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (TIPK‘us), kuriuose būna nurodyta, kokį kiekį atliekų įmonė gali pašalinti. Ir žinote ką, labai didelei daliai įmonių, esančių Sandėlių gatvėje, yra leidžiama atsikratyti net 80% atliekų, kurias jie lyg ir turėtų perdirbti.

Numeris trys (PVC) – šios rūšies plastikas nėra perdirbamas. Dažniausiai jis naudojamas norint  pagaminti vamzdžius, kartais net vaikiškus žaislus. Kažkada gūdžiais laikais iš šios medžiagos buvo gaminami ir jogurtų dangteliai, tačiau paaiškėjus, kad ji į maisto produktus išskiria nuodingus organizmui chloro jonus, maisto produktams PVC tapo nebenaudojamas.

fairobserver.com nuotrauka

Numeris keturi (LDPE) – tai yra mažo tankio polietilenas, kuris pasižymi itin didelio minkštumo savybe. Iš šios rūšies plastiko būna gaminami šiukšlių maišai, vaisių ir daržovių pakuotės. Lietuvoje mes turime vieną didžiausių LDPE perdirbimo gamyklų visoje Europos Sąjungoje, taigi didelė šios plastiko rūšies dalis iš kitų šalių atkeliauja tiesiai į Lietuvą. Tačiau, mūsų šalyje LDPE srautas nėra švarus. Dalis pakuočių būna priimamos kaip  LDPE, nors iš tikrųjų tai būna polimerų mišiniai.

euroextrusions.com nuotrauka

 Iš tiesų, Lietuvoje pakuotės yra skirstomos pagal vyraujančią medžiagą. Tai reiškia, kad pakuotės pagrindinė medžiaga bus ta, kurios yra daugiausia. Tai yra labai didelė neteisybė ir melas sau, nes grynasis monomeras būna grynas tik tada, kai jis sudaro 90 ar 95% kitų monomerų. Visais kitais atvejais tai tampa pačia didžiausia nesąmone iš kurios neįmanoma nieko pagaminti.

Numeris penki (PP) – tai yra kone dažniausiai pasitaikantis pakuočių žymuo.  Nors Lietuvoje nėra pramoninio dydžio šio plastiko perdirbimo gamyklų, tačiau jis gali būti perdirbtas kitose šalyse. PP yra labai kokybiškas, iš jo būtų galima pagaminti net puikiausią vazoną. Šio plastiko savybės yra labai geros, jis neišskiria toksinių medžiagų į produktus, nes yra sąlyginai neutralus.

picpng.com nuotrauka

Numeris šeši (PS) – tai polistirenas, kuris būna neretai naudojamas gaminti putplasčio talpoms, skirtoms maistui, taip pat vienkartiniams indams. Šis plastikas nėra perdirbamas ir nuo š.m. liepos 3 dienos jis bus uždraustas, todėl šią dieną tikrai verta pasižymėti kalendoriuje. Nuo minėtos dienos, tiekimo į rinką draudimas įsigalios visoje Europos Sąjungoje. Taigi nuo liepos 3 d. galėsime užmiršti ausų krapštukus, vienkartinius stalo įrankius, šiaudelius, oro balionų lazdeles ir iš putplasčio pagamintą maisto tarą.

waste4change.com nuotrauka

Numeris septyni ( Others) – tai yra daugybės plastikų mišinys, kuris yra beprotiškai nekokybiškas ir taršus. Numeriu 7 žymimos pakuotės būna daugiasluoksnės, skirtos bulvių traškučiams ir labai dažnai – šaldytam arba pašildomam maistui supakuoti.  Nuo liepos 3 d. visoje ES uždraustas ir okso-degraduojantis plastikas, kuris suskyla į smulkesnes daleles, nepavirsta į CO2 ir vandenį, todėl yra labai kenksmingas aplinkai.

drinkpathwater.com nuotrauka

Ar žinojote, kad duonos gaminių pakuotėse yra naudojami tam tikri barjerai reikalingi produkto šviežumui išlaikyti. Jei barjeras yra mažesnis nei 5%, tokia pakuotė dažniausiai didelių problemų nekelia. Tačiau jei jis didesnis, tada tokios pakuotės perdirbti tiesiog neįmanoma, nes tarša būtų pernelyg didelė. Gamintojams tai tampa dideliu galvosūkiu, nes atsisakius šių pakuočių, produktų galiojimo laikas gali radikaliai keistis, iškiltų ekonominių keblumų.

Taigi, viską apibendrinant, jums tereikia įsiminti trečią, šeštą (nuo liepos 3 d. draudžiamas) ir septintą numerius, nes šiais skaičiais pažymėtos pakuotės būna gabenamos tiesiai į sąvartyną arba dūmų pavidalu iškeliauja pro kaminą.

Rasos Tumaševičiūtės sudaryta lentelė

Visa tiesa apie tetrapakus

Ketursienių pakų, geriau žinomų kaip tetrapakai, niekada nebus įmanoma pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Norint sukonstruoti  vieną tokią pakuotę,  teks nukirsti vieną medį, nes jų gamybai yra reikalingos visiškai šviežios medžiagos.  Ir tai yra labai didelė problema.

Iš tikrųjų, ketursienius pakus galima perdirbti atskiriant popierių, plastiką, metalą. Be to, tas popierius būna labai aukštos kokybės, todėl keliauja tiesiai į plaušinimą, o iš likusio plastiko ir metalo galima sukonstruoti naują gėrybę, pavyzdžiui, muilo dozatorių.

„SkirtBike Kaunas“ akimirkos

Labai apmaudu, bet Lietuvoje taip ir nebuvo pastatyta linija, skirta būtent šių pakuočių perdirbimui. Grigeo gamykla Vilniuje tam galėtų būti idealiai tinkama, užtektų tiesiog pastatyti papildomą liniją. Tačiau kol kas dėl to nieko nedaroma.

Tai ar yra prasmė rūšiuoti?

Tai turbūt yra vienas dažniausių žmonių užduodamų klausimų. Ir atsakymas į jį yra tik vienas – taip, rūšiuoti tikrai verta. Dažnai mes išmetame šiukšles nepagalvodami, kas su jomis vyksta toliau. Pavyzdžiui, nors skamba neįtikėtinai, tačiau ar žinojote, kad tas atliekas savomis rankomis atrūšiuoja žmonės? Taip, dvi žmogaus rankos prieš dešimtis tūkstančių dvokiančių šiukšlių. Ir nors tai prieštarauja žmogaus teisėms ir yra labai nehumaniška, tačiau tenka pripažinti, kad tokia yra realybė.

Rūšiuodami, mes ne tik gerokai palengviname tiems žmonėms darbą, bet ir kuriame geresnį rytojų pirmiausia sau, o tada kitoms kartoms.

„SkirtBike Kaunas“ akimirkos

Rūšiuoti verta, nes jausmas, kad kažką padarei dėl pasaulio ir vilties žybsnis, kad ateitis bus gražesnė, yra neįkainojamas. Tikrai verta pasistengti, nes vasarinę pievą turi puošti gėlės, o ne vakarykščių ledų ar bulvių traškučių pakuotės.

Norite pasidalinti savo istorija ar ieškai su tvarumu susijusios veiklos? Rašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt