Jeigu turite verslą ir sukate galvą dėl jo žinomumo didinimo pirmiausiai turėtume susidėlioti taškus apie prekinio ženklo reikšmę. Apie tai ankstesniame straipsnyje jau kalbėjo „9 zuikiai” brando kūrybos vadovė Lina Mass. Po straipsnio spaudoje nepasipils tūkstančiai klientų, neišpopuliarėsite per vieną dieną ir netapsite pasaulio verslininkais. Tačiau tikri verslininkai žino, kad jeigu neesi spaudoje – esi niekas. Todėl į buvimą žiniasklaidoje investuoja nemažus pinigus ir daug laiko. Kaip tai padaryti? Apie tai ir noriu pakalbėti.

Patekti į žiniasklaidą galima 3 pagrindiniais būdais

1. PIRKTI STRAIPSNIUS. Kaip tai vyksta? Tiesiog susisiekiate su portalo reklamos skyriumi, pasakote kiek straipsnių ir kokiam laikotarpiui norite pirkti – jie atsiunčiau, kainas, sutartį ir terminus. O tada jums belieka bendradarbiauti ir suteikti medžiagą rašančiam žurnalistui, arba tai padaryti pačiam. Jeigu savo versle turite gerai rašantį žmogų – paskirkite jam užduotį paruošti straipsni. Didžiuosiuose Lietuvos portaluose vien straipsnio talpinimo kaina prasideda nuo 500 eur + jo parašymas nuo 250 eur. Jeigu patys sugebate spaudai paruošti tinkamo formato straipsnį – privalumas. Sutaupysite. Bet tam irgi reikia žurnalistinės patirties. Kitaip jo niekas neskaitys, o pinigai bus išmesti į balą. Net jeigu savo rašančio žmogaus ir neturite – tuo užsiima laisvai samdomi darbuotojai. Facebooke yra Freelancerių grupės, kuriose galite rasti laisvai samdomų žurnalistų. Tik būkite atidūs, pasirinkdami žmogų – nes nuo jo požiūrio labai priklausys straipsnio turinys.

2. DIRBTI SU VIEŠINIMO REKLAMOS AGENTŪROMIS. Tai įmonės, kurios dirba su verslo klientais. Iš jų surenka įvairiapusišką informaciją ir ruošia pranešimus spaudai. Jūs mokate reklamos agentūrai mėnesinį mokestį, jie už tam tikrą mokestį parašo straipsnius ir juos „nemokamai” bando „prastumti” į portalus.

Pliusai: kainos atžvilgiu tai lyg ir pigesnis variantas, nei bendrauti tiesiogiai su portalu, nes jie be jokio gėdos jausmo siunčia straipsnius visiems portalams iš eilės, tikėdamiesi, kad kažkas įsikels. Minusai: pasitaiko, kad taip niekas ir neįsikelia. Jūs mokate reklamos agentūrai milžiniškus pinigus, o straipsnį vangiai įsikelia vietinės reikšmės rajono portalėlis. Beje, tas irgi nėra blogai.

3. DIRBTI SU FREELANCERIAIS. Dažniausiai tai laisvai samdomi žurnalistai, kurie skirs individualų dėmesį, kuriant straipsnio turinį, ir parašius straipsnį išsiuntinės portalams. Rašymo kainos svyruoja: 50 – 250 eur. Pastarasis veiksmas irgi negarantuoja fakto, kad straipsniai atsidurs portaluose. Nes freelanceriai juos taip pat išsiuntinėja portalams nemokamai. Su tikimybe: galbūt pasiims, galbūt ne. Pliusai: ypatingas/individualus dėmesys, koncentruotas ir nuoširdus straipsnio turinys. Minusai: nėra garantijos nei kokiuose portaluose bus paimti publikuoti straipsniai, nei kiek atsiras tokių portalų.

Taigi 2 ir 3 variantas, tikėtina pigesnis, tačiau labiau link VABANK pusės. 1-asis garantuoja viską – tiek parašytą straipsnį, tiek jo įsikėlimą, tačiau brangesnis. Rinktis jums.

Efektyviausi straipsniai: patarimai ir žmonių istorijos

Ir dar – absoliučios NAUJIENOS. Iš esmės, visada reikia pagalvoti ir apsukti karuselę į kitą pusę:

„jeigu aš būčiau šios straipsnio skaitytojas ar aš skaityčiau jį dėl to, kad tai iš tiesų įdomu ir nauja?”.

Patarimai turi būti niekur negirdėti arba aptariami kitu kampu, kokiu niekas dar neaptarė. Nes žmonės dabar mato milžinišką informacijos srautą ir juos nustebinti sunku. Tad nustebinkite savo unikaliais patarimais, pridėdami ką tik išėjusius mokslinius tyrimus. Sėkmė, praktiškai, garantuota.

Beje, jeigu jūs, kaip tam tikros srities specialistas duodate patarimus, tie patarimai kartas nuo karto vis atsiduria žiniasklaidoje – žmonių akyse formuojamas jūsų, kaip eksperto, įvaizdis. O kas nenorėtų kreiptis į ekspertą?

Kodėl įdomu žmonių istorijos? Juk žmonėms visada norisi lįsti į kitų gyvenimus. Tačiau jeigu žmogus savo istoriją straipsniui pasakoja nuoširdžiai, su visais nuopoliais, nesėkmėmis ir pakilimas, pasakoja dėl ko tai daro – mes visada norime pasidžiaugti ir tikėti gerumu.

Istorijos pasakojimo vingiai turi būti su pakilimais ir nuopoliais, tarsi širdies pulsas.

5-ios taktikos, kurios padės sėkmingai patekti į žiniasklaidą.

• Nebijokite pasakoti žmonių istorijas: personalo, klientų, gamintojų. Atverkite užkulisius. Jeigu jų neslėpsite – žmonės pasitikės.
• Palaikykite gerus santykius su žurnalistais. Nesvarbu kokiu būdu patenkate į žiniasklaidą, tačiau draugiški ryšiai visada bus į naudą. Juos megzdami nesitikėkite, kad jie nemokamai „prakišinės” jus į žiniasklaidą. Dirbtinumas greitai išaiškinamas. Tačiau jeigu turėsite žurnalisto palaikymą, straipsnio turinys bus nuoširdesnis.

Interviu filmavimas / Kalbina žurnalistė Sandra Galdikaitė

• Informuokite žurnalistus apie tai, ką veikiate. Skelbkite turinį ir ant savo socialinių tinklų sienų. Jeigu turite žurnalistų savo draugų sąraše, tai jau jums į naudą. Žurnalistai seka viską, kas vyksta aplinkui. Ir pastebėjus kažką, net ant Facebook sienos, įdomaus – jie susisieks. Tokių atvejų labai daug.
• Nedelskite atsakyti į žurnalisto žinutes, skambučius. Ilgas atsakymo laukimas yra vienas iš dalykų, kurie sumažina žurnalisto ūpą jums sukurti nuoširdų turinį. Jeigu gaunate klausimus ar siūlomas susitikimas – tai turi įvykti dienos, dviejų dienų bėgyje. Net ir tada, kai už straipsnį mokate pinigus.

Žmogiškumas, o ne pinigai valdo turinio kokybę.

• Mokėkite už straipsnius. Žiniasklaidoje galioja taisyklė: mokūs klientai visada gauna BONUSUS.  Žiniasklaida gyvuoja iš komercinių klientų, visi gauna atlyginimus iš mokių klientų „suneštų” pinigų. Tad jeigu jūs finansiškai vertinsite žurnalistų darbą – jie tikrai jums PADOVANOS NEMOKAMŲ STRAIPSNIŲ.

Žiniasklaidoje galioja taisyklė: mokūs klientai visada gauna BONUSUS.

Patarimai, kaip užmegzti ryšius su žurnalistu:

Visuomenėje jau seniai įsitvirtinusi nuomonė, kad žurnalistai yra įkyruoliai ir nemalonūs žmonės. Tačiau, patikėkite, jie rašo tai, ką jūs patys daugiausiai ir skaitote. Kuo didesnis skaitomumas – tuo daugiau tokių temų vis matysite žiniasklaidoje.

Žurnalistas yra toks pats ŽMOGUS, kaip ir tu.

Žurnalistė Sandra Galdikaitė kalba su paaugliais apie filmavimus

– Pakvieskite nemokamai išbandyti jūsų paslaugą, produktą. Nieko nepirškite ir nedarykite dirbtinumo. Nieko nesitikėkite, atvirai paklauskite patarimo: ką darote ne taip ir kur reikėtų patobulėti. Neprovokuokite. Paklauskite 2 atvirų klausimų: 1. Kas NEPATIKO? 2. Kas patiko?

– Pakomentuokite ankstesnius žurnalisto straipsnius, darbus. Taip jis jausis pamalonintas ir žino, kad į jį kreipiamasi dėl to kaip jis rašo, o ne dėl to kad jies tiesiog žurnalistas.

– Jeigu turite išskirtinę istoriją, įvykį – informuokite žurnalistą asmeniškai. Nepirškite, tiesiog papasakokite idėją. Galbūt žurnalistą ji sudomins ir užsimanys apie tai parašyti. Unikalios istorijos visada domina žurnalistus vardan gero turinio eteryje.

– Savo naujieną susiekite su vertingu šaltiniu, statistika ar tyrimais, kurie padidina jūsų pranešimo vertę.

– Į mokamus renginius kvieskite nemokamai. Suteikite privilegijuoto svečio teises. Jeigu renginys bus pasisekęs – galbūt apie tai bus gerų santykių pradžia.

TAIP. IR STRAIPSNIUOSE PASITAIKO RAŠYBOS, GRAMATIKOS, SKYRYBOS KLAIDŲ. TOL, KOL STRAIPSNIUS RAŠYS ŽMONĖS, O NE ROBOTAI – KLAIDŲ BUS. O KAIP Į JAS REAGUOTI – RENKATĖS JŪS.