Atvykus į Zarasų r. Antalieptės miestelyje esantį „Inovatorių slėnį”, jame pasitinka paukščių čiulbėjimas, varlių kurkimas ir bendrakūrybos bei bendradarbiavimo erdvės. Jos skirtos tiek laisvai samdomiems darbuotojams, ieškantiems darbo vietos pakeitimo alternatyvų, tiek verslo bendruomenėms, norinčioms organizuoti kelių dienų ar mėnesio trukmės konferencijas, dirbtuves, mokymus, stovyklas. Nors dar prieš keletą metų čia pūpsojo niūrūs pastatai išdaužytais langais ir kiauromis sienomis – dabar į čia įrengtas jaukias bendradarbiavimo erdves plūsta ne tik lietuviai, bet ir bendrystei prijaučiantys užsieniečiai. Kaip ir kodėl viskas pasikeitė?
Prieš 6-is metus čia tūnojo apleisti, savivaldybėms ir vyskupijoms priklausantys pastatai išdaužtais langais. Pastatuose ūžė vėjas, nešiojo šiukšles. Atrodė taip, tarsi čia gyventų vaiduokliai. Net ir jiems čia buvo nejauku plevesuoti, nes slėnio likimas jau sklandė ore – kaimelyje gyventojų mažėja ir čia liks tik griuvėsiai.
Tačiau atsitiko priešingai.
2015 metais „Nacionalinio socialinės integracijos instituto” komanda realizavo idėją ir čia įkūrė „Inovatorių slėnį”, norėdami atverti duris kūrybos ir darbo erdvei gamtoje. Pagrindiniai jų tikslai – socialinio verslo ir socialinių inovacijų plėtra.
Slėnio vadovas Vytautas atvirauja, kad nors Antalieptės kaimelį supa įdomi istorija, tačiau čia buvo, kone, daugiausiai apleistų pastatų visame Aukštaitijos regione. Tad vieta pasirinkta dėl kelių priežasčių: istorijos, kraštovaizdžio, gamtos ir gyventojų istorijų, idėjininkų šaknų (kai kurie kilę iš šio krašto) ir plėtros galimybių.
Prireikė kelių metų, kol per įvairius finansavimus ir projektus susikooperavę idėjininkai apleistą slėnį transformavo į vietą, kurioje jau galima atvykti apsistoti. Žinoma, prikėlimo procesas vyksta iki pat šiol, kiekvienas kampelis renovuojamas, perkuriamas, atnaujinamas. Planuose numatyta seną klėtį paversti kino teatru, pastatyti naują sporto salę, turėti nuosavą sodą ir daržą, apleistuose aviliuose apgyvendinti bites, atnaujinti sugriuvusį stadioną.
Galbūt, šiais metais vienuolyno erdvėse duris atvers kavinukė, taip pat atsiras info centras atvykstantiems.
Pro darbo vitrininius langus atsiveria žmonių istorijos
„Inovatorių slėnio” vieta turi išskirtinę istoriją – ji prasideda tada, kai dabartinėje Antalieptėje įsikūrė sėlių gentys. Kartu į šias žemes kėlėsi ir vienuoliai – miestelyje, kuriame didžioji gyventojų dalis buvo žydai, XVI a. ėmė keltis Basieji Karmelitai. Vis dar yra daugybė neatsakytų klausimų apie pirmuosius Antalieptėje gyvenusius vienuolius. Pasitraukti jiems teko po 1831-ųjų metų sukilimo, kai į vienuolyną buvo perkeltas Daugpilio tvirtovės karinis dalinys, o prie centrinių vienuolyno rūmų pastatytas karceris.
XIX amžiaus pabaigoje, vienuolyną apleidus kariškiams, jis perėjo į stačiatikių vienuolių rankas, kurie čia šeimininkavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Karui prasidėjus, vienuolyne apsigyveno vokiečių kariai. Šį laikotarpį primena vienuolyno centriniame pastate antrame aukšte karininko išpiešti kambariai.
Pasibaigus karui vienuolynas atiteko moterų Širdiečių ordinui. Būtent tada šalia išdygo daug pagalbinių pastatų, pradėtas plėtoti švietimas, manufaktūros, vasaromis vykdavo didžiuliai suvažiavimai, stovyklos. Antrojo pasaulinio karo metais pradėjo veikti Žemės ūkio technikumas.
Sovietmečiu nukentėjo kai kurie istorinę vertę turintys Antalieptės pastatai, tačiau miestelyje išliko nemažai autentiškų objektų: galima pamatyti kabantį tiltą per Šventąją, buvusį bravorą, Tiškevičių vandens malūną, kalnų tipo hidroelektrinę.
Atvira erdvė gamtoje, kur susitinka istorija, kultūra, technologijos ir žmonės tam, kad gimtų socialinės inovacijos keičiančios pasaulį
„Kaip pagrindinį Inovatorių slėnio atributą pasirinkome bites. Bičių avilys mums simbolizuoja tvarką, bendradarbiavimą ir harmoniją į kurią lygiuojamės Inovatorių slėnyje.
Mūsų vertybės – empatija, bendruomeniškumas, ryšys su gamta.
Tai atsispindi ir veiklose, kurias įgyvendiname – atvirai diskutuojame žmogaus teisių, socialinės atskirties, socialinių inovacijų, jaunų žmonių švietimo bei ekologijos temomis, rengiame vietos ir tarptautinius mokymus, projektus, kurie įneštų teigiamo pasikeitimo būtent šiose srityse.
„Inovatorių slėnis” yra atviras bendradarbiavimui – čia galima rengti savo mokymus, seminarus ar kitus renginius. Atvažiuoti su grupe ar vienas, dirbti, kurti ar ilsėtis. Mes taip pat mielai į savo būrį priimame savanorius, idėjininkus ir visus, norinčius prisijungti prie mūsų veiklos geromis emocijomis ir darbais. Bendraukime, kurkime naujoves, palaikykime vieni kitus!” – kviečia slėnio kūrėjai.
Laboratorija „Medus” – co-living ir co-working erdvė darbostogoms, o šalia kuriamos dirbtuvės DIY entuziastams
Anksčiau šiame pastate buvo bravoras. Jo istoriją liudija po pastatu išlikęs arkinis tunelis, kuriuo į bravorą tekėdavo šaltinių vanduo.
Šis pastatas yra tobulai pritaikyta co-living’ui ir co-working’ui. Kiekviena darbo vieta yra jaukiai chaosiška – jautiesi namie, kur popieriai, laidai ar ant stalo besipuikuojanti gėlė papildo vieni kitus.
Erdvėje yra 2 salės seminarams ir mokymams. Techninės galimybės: flipchart lenta, interaktyvus ekranas, kolonėlės, stalai, kėdės, sėdmaišiai.
„Meduje“ yra 36 miegamos vietos, įrengtos skandinaviško stiliaus kambariuose (po 2-6 vietas). Mokymų formatui gali talpinti 40 žmonių. Pirmame aukšte yra virtuvė ir valgomasis – čia maistą galima ruošti patiems arba slėnio bitelės tai gali padaryti už jus.
Virtuvėje šefė Meilė naudoja iš aplinkinių ūkininkų gautus produktus, gamina burnoje tirpstantį maistą tiek visavalgiams, tiek veganams. Visi paragavę vienareikšmiškai pripažįsta, kad skonis vertas restorano vardo.
Šalia darbo su kompiuterio – aktyvi veikla gamtoje ir savanorystėje
Inovatorių slėnyje nuolat veikia „Pasidaryk pats” dirbtuvės su reikiamais įrankiais bei staklėmis žmonėms, kurie norėtų susimeistrauti sau medžio, plastiko ar metalo dirbinį. Jeigu trūksta įgūdžių ar moralinės pagalbos – visada gali padėti DIY meistras Dominykas.
Apsistojus darbostogams slėnio kūrėjai siūlo ne tik darbo stalą su vaizdu į gamtą bet ir pažintinius pasivaikščiojimo takus, lankytinas vietas, gamtos erdves harmoningam judesiui, sportui, jogai ar ramiam knygos skaitymui namelyje ant medžio.
O norint išsikrauti fiziškai – čia apstu ir savanorystės darbų, talkų. Jų noriai imasi, praktiškai, kiekvienas čia atvykęs.
„Erdvė čia yra kuriama visų, kurie čia atvyksta, bendrystėje. Žmonės susipažįsta vieni su kitais per praktinius užsiėmimus. O sugrįžus žmonės prisimena, kad: va, čia mano dažytos grindys, o čia mano sukasta lysvė, o čia aš kabinau užuolaidas ir pan. Atvykę čia apsistoti ilgesniam laikui užmezga draugystes, darbo partnerystes. Net yra susiporavusių ir susituokusių.” – džiaugiasi slėnio vadovas Vytautas.
Iš Italijos čia atvykusi archeologė Estera planavo vizituoti tik mėnesį, tačiau praėjo metai ir ji iki pat šiol – čia. Jau mokosi lietuvių kalbą ir žada čia pasilikti ilgam.
O nuo sausio mėnesio čia iš Vilniaus darbo aplinką pakeitusi Miglė iš „Urban Earth Lovers” sako, kad viena jos mėgstamiausių vietų – kupolas. „Nors ankstyvą pavasarį lauke vėsoka, tačiau čia išsinešu darbo įrankius ir besimėgaudama gaudau saulės spindulius. Net darbo procesas kitoks, kai tokie vaizdais ir gamtos garsai aplinkui”. – pasakoja Miglė.
Sąlygos apsistojimui čia – lyg namuose
Atvykimą galima susiplanuoti nuo vienos nakvynės iki… neriboto laiko. Nakvynės kaina nuo 15 eur asmeniui.
Yra ir bendruomeniški, ir privatūs kambariai, kuriuose visą apdailą, lovas ir kitus atributus kūrė vietos bendruomenė. Taip pat čia yra ir jaukios stilistikos vonios kambariai.
Jeigu nėra noro gaminti virtuvėlėje, galima iš anksto užsisakyti maitinimą (nuo 12 eur už dieną žmogui).
Kažkadaise čia liūdėjo vėjas, vienas pats besiblaškydamas tarp apleistų sienų. O dabar jis kedena kiekvieno atvykstančiojo plaukus. Sklinda kalbos, atvykus čia kartą, norisi sugrįžti dar ir dar…