Dar prieš 3 metus Tauragės r. esantis Eičių km. buvo vadinamas rajono „parašte“ ir pasmerktas išnykti. Nuolat mažėjo gyventojų skaičius, jaunimas ir jaunos šeimos išsikeldavo. Palaipsniui mažėjo, buvo uždarinėjamos darželio grupės, mokyklos klasės, o apie verslumą net jokios kalbos nebuvo, jaunimas išsivažinėjo. Tačiau, kai tik prasidėjo pokyčių iniciatyva iš pačių gyventojų – viskas su dideliu pagreičiu pradėjo keistis. Per 2,5 metų miestelyje nekilnojamo turto kainos pakilo 5 kartus, atsirado vaikų dienos centras, jaunimo laisvalaikio kambarys, gyventojai pradėjo teikti verslo ir socialines paslaugas, kurias perka net pati Tauragės r. savivaldybė. Eičių km. bendruomenė „Karšuva“ yra viso šio pokyčio iniciatorė. Apie tai, ko ji ėmėsi pasidalina žingsnis po žingsnio.
„Apie save daug nenoriu kalbėti, nes tai yra visos bendruomenės nuopelnas. Tiesiog 10 metų gyvenau Norvegijoje ir prieš 3 metus grįžau iš emigracijos, į Eičių kaimą, kur gyveno mano žmona. Čia sukūriau šeimą ir būnant tėvystės atostogose įsijungiau į bendruomenės (įkurtos 2003 m.) veiklą, bei jos narių buvau pasiūlytas ir išrinktas būti jos pirmininku. Nuo to ir prasidėjo didysis pokytis“ – prisimena Eičių km. bendruomenės „Karšuva“ narys Simas Gaidelionis.
Eičių kaimo istorijos byloja apie palankų kraštovaizdį darnioms bendruomenėms kurtis
„Kažkadaise kaimas buvo įkurtas dėl to, kad čia atsirado durpyno gamykla. Kalbama, kad gyvenvietė įkurta pradėjus eksploatuoti durpių klodus. Tad kaime buvo pastatyti keli daugiabučiai, skirti durpyno darbuotojams.
Sovietinės okupacijos metais kaimas buvo Valstybinio miškų fondo pagalbinė gyvenvietė. Tačiau, kai durpynas kraustėsi į kitą lokaciją, mažėjo darbo vietų, žmonės neteko darbų. Kai kurie pradėjo dažnai vartoti alkoholį, kaime nuolat lankydavosi policija. Apie 2000-sius metus Eičių kaimas buvo vadinamas socialiniu užkampiu rajone.
O dabar čia yra gražiai sutvarkyta aplinka, yra ikimokyklinukų grupė, įvairių veiklų jaunimui bei suaugusiems, kuriasi naujos darbo vietos. Pastebėjome, kad jeigu prieš kelis metus žmonės butus pardavinėjo po 3- 4 tūkstančius, dabar buto kaina pakilo iki 20 000 tūkst eurų.“
Ledlaužiu tapo paprastų, bet kaimui svarbių problemų sprendimų ieškojimas
Bendruomenės branduolys susitvarkė juridinį statusą ir įstatus taip, kad bendruomenė galėtų teikti paslaugas, išrašinėti sąskaitas ir patys sau kurti darbo vietas bei jas suteikti kitiems. Iniciatoriai pradėjo kviestis kaimo gyventojus į atvirus susirinkimus, diskusijas, ko nori gyventojai bei ko jiems trūksta. Nors iš pradžių didžioji dalis gyventojų į pokytį „iš apačios“ (iš pačių gyventojų, o ne valdžios) žiūrėjo skeptiškai, tačiau lūžis įvyko jau po kelių veiksmų.
„Mūsų kaimas yra ant rajono ir savivaldybės rubežiaus (ribos – aut. pastaba) žemės. Žiemą keliai pas mus būdavo valomi paskutiniai arba išvis nevalomi. Iš to kilo mintis, kad galbūt tai galime daryti patys. Parašėme į Tauragės r. VVG ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai su Tauragės r. savivaldybės prisidėjimu ir laimėjome finansavimą bendruomeninio verslo projektui. Už tuos pinigus įsigijome traktoriuką ir mikriuką (pavežėjimui).
Techniką pradėjome naudoti ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui pavasarį ir rudenį traktoriuku padedame gyventojams daržus išdirbti, na o kai ateina žiemą – nusivalome kelius.
Tuo viskas nesibaigė.
Tauragės r. savivaldybė teikė viešo pirkimo konkursą „Aplinkos tvarkymas Eičių kaime“. Mes teikėme paslaugų teikimo pasiūlymą ir jį laimėjome. Tad dabar oficialiai, pagal pateiktus įkainius teikiame ataskaitas ir gauname finansavimą už atliktas paslaugas.
Dabar mūsų bendruomenė jau turi savo įkainius šioms paslaugoms. Pvz. šiąnakt laukiama sniego. Tad iš anksto jau turime 2-3 užsakymus iš rajono įmonių, kurios prašo, kad iki 8 val. ryto nuvalytume jų aikšteles. Šią paslaugą gali užsisakyti ir žmonės. Jiems tereikia susisiekti ir su mumis susitarti dėl laiko. Atlikus paslaugą – išrašome sąskaitą ir su mumis atsiskaito. Taip susikuria darbo vietos, o ir bendruomenės, kaimo aplinka keičiasi. Dirbame ir su savivaldybę, ir su privačiomis įmonėmis, ir su kaimo ar miesto gyventojais, seniūnija bei visu rajonu.“
Verslumo projektas padeda kurti darnią aplinką
„Mes patys prisižiūrime visą kaimą, aplinkos tvarkymą. Laimėjus viešą konkursą perėmėme paslaugas iš seniūnijos. Tad dabar patys genime medžius, pjauname žolę, valome gatves, sniegą, grėbiame lapus.
Mes, kaip kaimo gyventojai, geriausiai žinome ir matome kada reikia šių paslaugų. Tad nėra nieko geriau, kai patys, ne tik iš idėjos, bet ir už atlygį galime sutelkti jėgas į darnesnės aplinkos vystymą, jos priežiūrą bei kaimelio prikėlimą naujam, šiuolaikiškam gyvenimui.“
Bendruomenė teikia ir pagalbos senjorams į namus paslaugas. Nuo pavežėjimo pas gydytojus iki vaistų ar maisto nupirkimo
„Bendradarbiaujame su socialinėmis darbuotojomis paslaugas teikiame savo kaimo ir visos seniūnijos gyventojams. Jeigu jos mato, kad kažkam reikia socialinės paslaugos – kreipiasi į mus. Pavyzdžiui prašo pavežėjimo paslaugos, sutvarkyti namus, apipirkti, nuvežti pas gydytojus, konkrečiu laiku nuvežti į operaciją ir t.t. Seniūnija šių paslaugų negali suteikti, o mūsų bendruomenė – gali. Tada gavę užklausą – deriname, kaip tą paslaugą galime įvykdyti. O tai atlikę bendruomenės nariai – gauna atlygį, pagal sutartą paslaugų teikimo tarifą.“
Teikia kultūros paslaugas kaimui bei savivaldybei
„Vieni iš pirmųjų, o gal net ir vieninteliai regione iš Tauragės r. savivaldybės pilotiniu projektu perimame kultūros ir bibliotekos teikiamas paslaugas Eičių kaime.
Įprastai už tai yra atsakingi Kultūros centruose ar bibliotekos įdarbinti žmonės, pagal valstybinę darbo vietos sutartį. O dabar tai perėmė ir vykdo mūsų bendruomenės nariai.
Pati bendruomenė nusprendžia kokių renginių ir kada reikia: idėjos ateina iš pačių žmonių, o ne kultūros darbuotojų ar valdžios nuleidžiamų progų. Už šias suteiktas paslaugas yra skiriamas finansavimas ir mes darome, veikiame patys.“
Steigia darbo vietas bendradarbiaudami su verslo įmonėmis
„Stengiamės plėsti bendruomenės ir kaimo gyventojų teikiamų paslaugų spektrą. Tad nuolat ieškome įmonių, verslų, kuriems reikia papildomos darbo jėgos. Juk kaime yra gyventojų, kurie turi tam tikrus įgūdžius. Tereikia atrasti, kam jie gali būti naudingi.
Po metus trukusių paieškų – pagaliau atsirado viena įmonė, kuri norėtų su mumis bendradarbiauti. Tai UAB „Elka Rainwear“ siuvykla Tauragėje. Kaip tik šiuo metu vykdome kelis bandomuosius užsakymus. Žingsnis po žingsnio, jie mums perleidžia tam tikrus, paprastus darbus. O mes bandome juos atlikti.
Pavyzdžiui, verti petnešas ir jas supakuoti. Tai atlieka mūsų kaime gyvenančios moterys, mamos ar ilgalaikiai bedarbiai. Jau kelis kartus parsivežėme bandomąsias „partijas“. Moterys susirenka vakarais ir darbuojasi. Tikimės, kad partnerystė plėsis.“
Bendruomenė yra tarsi daugiafunkcines paslaugas teikianti įmonė
„Mūsų bendruomenė yra tarsi įmonė, teikianti įvairias paslaugas: tiek pavienes, tiek nuolatines. Mes, kaip įmonė, kaime surandame žmogų, kuris gali įvykdyti paslaugos užklausą. Ją atlikus – teikiame ataskaitą bei sąskaitas. Kai užsakovas atsiskaito už paslaugos suteikimą – išmokame atlygį paslaugą atlikusiems žmonėms (pagal verslo liudijimo pažymą). Taip darome ir bendradarbiaujant su siuvimo įmone.
Pas Tauragės r. savivaldybės darbuotojus ateiname su tokiomis idėjomis, kad kartais jie patys nežino ką daryti ir kaip spręsti. Bet mes bandome parodyti, kad galime ir sugebame.
Mano žiniomis, kitiems metams pagal mūsų išbandytą paslaugų teikimo patirtį yra ruošiami projektiniai aprašai, kad tai galėtų įgyvendinti ir kitos rajono bendruomenės.“
Į bendruomenės susitikimus ateina apie 50 iš 350 kaimo gyventojų
„Dabar oficialiai bendruomenėje yra 5 darbo vietos. O retesniems ar pavieniams darbams yra nemažai prisijungiančių bendruomenės narių su verslo liudijimu.
Eičių kaime gyvena 350 žmonės. Paskutiniame bendruomenės susirinkime atėjo apie 55 gyventojai. Stengiamės daryti 1 – 2 susirinkimus per mėnesį, į kurį ateina visi bendruomenės nariai, jeigu tik gali. O kas ateiną į susirinkimą tą dieną – tie žmonės ir diskutuoja. Visi klausimai, pasiūlymai, problemos ir idėjos kalbamos labai atvirai.
Pavyzdžiui jeigu gauname kokio nors projekto galimybę, ją pagarsiname susirinkime: diskutuojame ar reikia. Tada pasiskirstome atsakomybėmis ir išsiskirstę pradedame dirbti.
Didžioji dalis, apie 40 proc. kaimo gyventojų yra senjorai. Taip pat yra darbingoji grupė, vaikai, jaunimas.
Jaunimo centrą lanko apie 15 jaunuolių nuo 14 iki 29 m. Didžiausia dalis yra mokyklinio amžiaus. 17 yra mažesnių vaikų, iki 13 metų – eina į mažąjį dienos centrą.“
Bando surasti verslumo idėjų ir jaunimui
„Pastebėjome, kad vyresniems jaunuoliams neįdomu žaisti su vaikų žaisliukais dienos centre. Todėl įrengėme laisvalaikio kambarį. Pastatėme stalo teniso stalą, biliardą, oro ritulio stalą, įrengėme sporto salę nenaudojamose mokyklos patalpose. Kai jaunimas pradėjo čia lankytis vis dažniau ir dažniau – susėdome pokalbiui. Kartu su jais svarstėme apie verslumo idėjas.
Vieną iš jų jau įgyvendinome: pasivaikščiojome per apleistus sodus kaime, prisirinkome obuolių, išspaudėme sulčių ir dabar, Kalėdiniu laikotarpiu, pardavinėsime. Bandome patys save išsilaikyti ir gautus pinigus investuoti į tolimesnę jaunimo užimtumo plėtrą.
Tauragės jaunimo erdvė mus dabar vadina vienais iš stipriausių bendruomenių rajone, kuri dirba su jaunimu. Lyderiaujame vaikų kiekiu ir veiklomis. Į vaikų dienos centro veiklas įtraukiame ir mamas. Jaunimo įtraukimas ir lankomumas yra beveik 100 proc.“
Bendruomenės progresas jaučiamas elgsenoje ir mąstysenoje
„Per pastaruosius dvejus metus net ir pradžioje buvę didžiausi skeptikai kaime pradeda tikėti ir norėti kažką daryti. Yra ne tik žodžiai, bet ir realios veiklos. Nors iš pradžių pakelti bendruomenę iš apačios buvo ne taip lengva.
Per bendruomenės susitikimus bandome vieni kitus motyvuoti, kad kaimo gyventojai patys pradėtų galvoti, reikštų iniciatyvas arba bent keltų diskusijas. Labai svarbu ne tik kalbėti, bet ir pasiskirstyti darbus. Dirbti turime visi, jeigu norime darnios bendruomenės aplink save.“
Atliekas mato ne tik kaip žaliavą, be ir nuotaikingą priemonę suburti bendruomenę
„Neseniai atsinaujinome bendruomenės baldų inventorių. Senose mokyklos patalpose radome apdulkėjusių ir nutrintų kėdžių. Tačiau jos dar puikiai funkcionavo. Tad ėmėmės tų kėdžių atnaujinimo patys: persidarėme šiuolaikiškai, taip kaip mums reikia. Prie to dirbo nemažai bendruomenės narių, tame tarpe ir jaunimas. Žinoma, savivaldybės galėjome prašyti naujų kėdžių. Tačiau bendruomenėje nusprendėme, kad inventorių norime susikurti tvariais būdais: nuo to, ką galime padaryti su jau turimomis žaliavomis iki visos bendruomenės draugiško ir smagaus įtraukimo.
Norisi gyventi sau mieloje aplinkoje. Pradėti pokytį nuo savęs, savo artimos aplinkos. Vietoj to, kad kažkuo būti nepatenkintam, burnoti ant kitų, laukti kol kažkas padarys – galima tiesiog imti ir pačiam veikti. Eini ir darai, dirbi, padedi.
Ne viskas pinigais matuojama. Galima pradėti mažais pokyčiais, nuo savęs, „iš apačios“, nuo savo bendruomenės.“