Jeigu pasaulyje nebūtų grybų ir grybienos šiandien pasaulyje nebūtų ir žmogaus, o Žemė atrodytų kaip iš fantastinio filmo. Panaudojant grybų super galias gali būti išspręstos net ir labai sudėtingos žmonijos problemos: nuo individualių sveikatos iki besiplečiančių miestų galvosūkių. Grybų pasaulio ekspertė Aurelija Plūke pasidalino apie 7 grybų super galias, kurios gali padėti spręsti jūsų kasdienes problemas. O viena iš jų – savybė, dėl kurios grybai pateko net į NASA eksperimentų akiratį.
Aurelija Plūkė
Grybų pagrindinė misija yra destrukcija: ardyti ir skaidyti. Jie maitinasi visomis organinėmis medžiagomis, ką matome aplinkui. Tam, kad jie galėtų pasimaitinti, jie turi tas medžiagas išskaidyti į mažesnes daleles, paprastesnes maistines medžiagas. Pavyzdžiui, jeigu tai yra mediena, tai ją turi išskaidyti į atskirus komponentus, molekules. Dėl to grybai yra tarsi mažos cheminės laboratorijos, kuriose yra sumaišomos vis skirtingos cheminės medžiagas, kurios ir padeda išardyti viską, kas yra iš gamtos. Kiekvienam išskaidymui grybai atranda tam tikrą enzimų mišinį, kuris skaido tas medžiagas. Jie beskaidydami organizmus, juos išrenka kaip kokią lego skulptūra į atskiras mažas kaladėles ir pasiima tik tas kaladėles, kurių jiems reikia. O likusias kaladėles palieka aplinkoje kitiems organizmas, kurie jomis maitinasi. Pavyzdžiui likusios kaladėlės grįžta atgal į dirvą, o iš jų išauga augalai. Tad norėdami pasimaitinti grybai turi sugalvoti kaip išskaidyti jiems reikiamas medžiagas. Ir jiems taip puikiai pavyksta!
Žmonės jau kuris laikas tyrinėja, kaip šis milijonus metų preciziškai veikiantis grybų intelektas gali būti panaudojamas skirtingiems žmonių iššūkiams spręsti.
Jei ne grybai, pasaulis būtų sumedėjęs
Medienoje yra viena iš struktūriškai sudėtingiausių medžiagų – lignino. Jo sudėtinės medžiagos yra stipriai tvirtai sukibusios ir niekas kitas nemoka jų išrinkti, išskyrus grybus.
Per milijonus metų grybai atrado tinkamus enzimus, kurie gali atpalaiduoti ir išrinkti medieną, tad ji tapo puikus maisto šaltinis, kurio niekas kitas nevalgo. Dėl šios priežasties medžiai ir supūva. Puvimo procesą galime pavadinti tuo etapu, kai juose įsikuria grybai ir ten įsirengia medžiagų išrinkinėjimo (išskaidymo) laboratoriją, kurioje išrinktas kaladėles pasidalins visi, kam jų reikia aplinkui. Laimi visi!
Grybai gali medyje įsirengti jo išrinkimo laboratoriją, nes jie vieninteliai turi medyje esančio lignino atpalaidavimo raktą. Jeigu grybai neturėtų šio rakto, tai medžiai nepūtų, jie tiesiog gulėtų nukritę.
Pasaulio evoliucijos eigoje yra buvęs toks laikotarpis, kai grybai dar neskaidė medienos. Sumedėję augalai tiesiog augo, virto ir nesupuvę grimzdo į pelkes ir josežsikonservavo. Dėl to dabar Žemėje yra sluoksniai su šia nugrimzdusia ir užsikonservavusia mediena, o ji yra virtusi anglimi arba naftos produktais.
Enzimai – skalbimo palengvinimas
Kaip jau supratome viena iš grybų super galių yra enzimai. Jų vunderkindiškas gebėjimas išardyti net labai sudėtingu būdu sukibusias molekules jau kuris laikas yra pritaikomas ir rūbų skalbimo pramonėje. Skalbikliai su grybų enzimais gali padėti išimti net ir labai sunkias dėmes. T.y. net jeigu ir prie rūbo pluošto prikimba ir atsikabinti nenori kokios nors kitos molekulės (dėl kurių ir atsiranda dėmės), enzimai padaro tvarką iš jas atskiria – išima sunkiai išvalomas dėmes. Tad valymo pramonėje dažnai yra panaudojamos grybų cheminės medžiagos ir jų savybės.
Gyvi organizmai yra panaudojami toksiškų medžiagų iš aplinkos valymui
Gebėjimas skaidyti įvairias sudėtingas medžiagas yra panaudojamas ir bioremediacijos srityje. Tai procesas, kai natūralūs organizmai ra panaudojami užterštos aplinkos valymui. O mikoremediacija yra sritis, kai tam panaudojami grybai. Nuo naftos produktų skaidymo iki toksiškų tekstilės dažų, kurie atsiduria aplinkoje. Taip pat įvairių pesticidų, plastikų, nuorūkų ir kt. medžiagų, kurias sukuria žmogus. Paprastai tariant, ką žmogus sukuria ir prišiukšlina aplinkoje, grybai gali tai padėti išskaidyti į nekenksmingus komponentus. Kai kuriais atvejais tie grybai gali būti net valgomi. Pavyzdžiui kreivabudžių vaisiakūniai. Jos gali augti ant naftos produktais užterštų pjuvenų ar pan., bet užaugus vaisiakūniams juos galima valgyti ir jie nėra kenksmingi. Tai gali būti genialus ciklas, kuriame yra ir valymo, ir maisto gaminimo procesas.
Grybai – ateities maistas?
Žemės resursai yra riboti, o pasaulyje žmonių vis daugėja. O kai daugėja žmonių – plečiasi miestai, gyvenamosios teritorijos, todėl mažėja žemės ploto, kur galima užsiauginti maisto. Taip pat dėl klimato kaitos sudėtingėja maisto auginimo sąlygos, nes darosi vis sudėtingiau prognozuoti, koks ir kada bus derlius.
Taip pat daugėja kraštų, kuriuose gyventojai negali sau leisti valgyti mėsos, tai yra prabangos maistas. Nors, kaip žinoma, mėsai užauginti yra išnaudojama daug resursų. O pagal dabartinį Žemės gyventojų poreikį, neįmanoma tvariai užauginti mėsos tiek, kokia yra paklausa. Todėl nuolat yra ieškoma alternatyvų, kaip gauti maisto produktų su pakankamu kiekiu maistinių medžiagų.
Po to prisotinti riebalų, druskų ir kitų skonio stipriklių. Todėl kartais net sunku suprasti tokio produktų sudėtį. Grybai yra perspektyvus maistas, nes juose yra daug baltymų. Įdomu tai, kad tie baltymai yra artimesni gyvuliniams baltymams nei augaliniai. Žmogus juos lengviau pasisavina, be to grybuose yra visos žmogausūnui reikalingos amino rūgštys.
Valgomus grybus galima auginti ant organinių atliekų
Tai, kas kitose industrijose lieka kaip organinė atlieka, grybams yra maistas. Juos galima auginti net ir viduje, kur klimato sąlygos nedaro didelės įtakos. Skaičiuojama, kad jeigu nori užauginti grybą ir tiek pat maistinių medžiagų turinčią mėsą, poveikis aplinkai ženkliai skiriasi. Viename arbatiniame šaukštelyje yra milijonai sporų, kurios yra mikroskopinio dydžio. O iš to vieno šaukštelio galima išauginti galybę grybų.
Grybai – vandens filtrai
Grybai turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Kai kurie grybai gali sugaudyti žmogui žalingas bakterijas ir jas nukenksminti. Pavyzdžiui auksinis stafilokokas. Tad iš grybienos tinklo jau yra gaminami specialūs filtrai, kurie gali būti įtaisomi upėse ar ten, kur yra nuotekos. Jų pagalba iš to vandens yra gaudomi žmogui kenksmingi elementai ir taip išvalomas vanduo. Grybai gali išrinkti žmogui pavojingus molekulių junginius į visai kitas kombinacijas, kurios tampa nekenksmingos.
Mikotektūra – grybų architektūra
Betono ir cemento gamyba yra labai daug resursų reikalaujantis procesas, o statybinės atliekos ir visas statybų sektorius yra labai taršus. eškoma būdų kaip statybų industrijoje medžiagas pakeisti tvaresnėmis, kurios atliktų ir funkciją, ir būtų kompostuojamos.
Ecovative Mushroom® Insulation . Image Cortesia de Ecovative
Todėl ypač daug eksperimentuojama su grybais. Ši niša vadinama mikotektūra (angl. Mycotechture – grybų architektūra), kaip architektūra, tik iš grybų (miko).
Iš grybienos galima užsiauginti plytas
Formulė tokia: į paruoštą formą reikia įdėti grybų maisto, tarkime kanapių pluošto atliekų, ir grybų sporų. Suteikus tinkamas sąlygas, grybai pradeda skaidyti tas organines atliekas, jas suriša ir suformuoja micelio plytą. Ta plyta paskui turi būti stabilizuojama, tarkime, paveikiant karščiu, kad grybas nebūtų gyvas. Tai padarius plyta jau būna paruošta naudoti statybose.
Analogiškai panašiu būdu galima „užauginti” ir pastatus: kai forma yra užpildoma substratu, jame apauga grybiena. Deja, toks grybienos panaudojimas išorinėms sienos, dėl aplinkos sąlygų, kol kas yra didelis galvosūkis. Tačiau vidaus sienose ji jau yra naudojama garso izoliacinių plokščių gamybai. O kaip vienas iš pastato tarpinių sluoksnių yra pritaikomas pastato priešgaisrinėms savybėms gerinti (grybiena yra silpnai degi medžiaga).
NASA eksperimentai
Grybe yra melanino (jo žmogus turi plaukuose, odoje), kuris apsaugo nuo UV kenksmingų spindulių ir sugaudo laisvuosius radikalus. Tad radioaktyviąsias medžiagas sugeba panaudoti kaip energijos šaltinį – užrakina savo sienelėse ir naudoja kaip apsaugos priemonę. Dėl to yra tokių grybų, kurie ne tik toleruoja radiaciją, bet ir puikiausiai auga Černobilio atominės elektrinės reaktoriaus griuvėsiuose. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl su mikotektūra eksperimentuoja ir NASA. Grybai gali laisvai su žmonėmis keliauti ir į kosmines stotis. Jose reikalingi daiktai iš medžiagų, kurios atlaikytų radiaciją atšiauriomis sąlygomis ir ten galėtų gyvuoti. O be daiktų dar NASA tyrinėja kaip gaminti rūbus, kurie būtų su apsauga nuo radiacijos į kosmosą keliaujantiems žmonėms.
Antrojoje dalyje pasidalinsime, kodėl jūs kartais sergate be paaiškinamose priežasties ar atsiranda niekada nebuvusios alergijos, susirgimai.. Norite sužinoti pirmieji? Prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
