Vaida Griškevičienė iš „Kita forma“ teigia, kad jaunajai kartai pradėti pasakoti apie aplinkosaugą reikia kuo anksčiau, nes vaikų požiūris dar tik formuojasi ir visą informaciją jie įsisavina greičiau. Toliau moteris pasidalins vaikams ir šeimoms skirtų dirbtuvėlių patirtimis. Be to, papasakos, kaip komunikuoti su mažaisiais, kad, pavyzdžiui, nešioti dėvėtus drabužius nebūtų gėda, o piešti ant prirašyto popieriaus lapo netaptų pasaulio pabaiga. Moteris nuoširdžiai tiki, kad tvarumą vaikui reikia pateikti kaip gerą pavyzdį, nes: „kuo patraukliau ištransliuosime šią informaciją, tuo geriau vaikas mokės prisitaikyti prie dabartinės visuomenės.“
Aplinkosauginis švietimas visiems – net patiems mažiausiems
„Kita forma – tai yra aplinkosauginio švietimo projektas. Mūsų pagrindinis tikslas – kad visi, net patys mažiausi, galėtų prisidėti prie gamtos saugojimo. Turbūt svarbiausias klausimas, kurį turėtume sau užduoti ir yra: ką aš pats padariau dėl to geresnio, švaresnio pasaulio? Ir jokiu būdu nereikėtų jaudintis, jei atsakymas būtų neigiamas, nes pasaulis nestoja ir jame dar galima nuveikti tikrai neįtikėtinų dalykų, susijusių su meile savo planetai. Taigi, mūsų darni ir vieninga komanda, kurią sudaro: Raminta, Vaida(aš), Jolita, Jurgita, Liepa, Edita ir dar nuolatos pagalbos ranką ištiesiantys žmonės bei partneriai, ilgą laiką dirbdami supratome, kad kiekviena amžiaus grupė labai savaip supranta, sakykime, tą, iš pirmo žvilgsnio, painią aplinkosauginę informaciją. Juk natūralu, kad 60 metų žmogus tikrai visas tas žinias priims visai kitaip negu pirmokas. Tačiau panaudodamos pačias įvairiausias priemones, kurias kiekvienas turi namuose, mes pasistengėme, kad ta informacija taptų priimtina visiems – ir vaikams, ir suaugusiems. Taigi, taip pas mus ir atsirado įvairiausios parodos, dirbtuvės šeimoms, žaidimai iš antrinių žaliavų, projektas „Žalioji olimpiada“ ir t.t. Šį sąrašą tikrai dar būtų galima tęsti ir tęsti (juokiasi). Be to, norime pabrėžti, kad dirbtuvių metu darome tokius dalykus, kuriuos esame išbandžiusios ir pačios. Mes kimbame į darbus tik suvokusios, ar mums pačioms to tikrai reikėtų ir kur tas darbelis galėtų pasitarnauti buityje.“
„Kita forma“ kolektyvo atžalos dirbtuvėse būna patys geriausi pagalbininkai
„Dar pamenu, kai visos pradėjome savo veiklą neturėdamos vaikų. Tačiau dabar visos turime po mažą vaikutį ir į visą savo veiklą pažiūrėjome visai pro kitą prizmę. Visada stengiamės, kad į dirbtuvėles įsitrauktų ir mūsų vaikai, kad jiems būtų smagu ir naudinga. Taigi, atsakymas į klausimą ar mūsų vaikučiai dalyvauja „Kita forma“ veiklose yra akivaizdus. Ir tikrai labai smagu ir miela, kad jie labai noriai dalyvauja ir pagelbėja visur ir visada. Net nebijome jų vadinti tikrais tvarumo profesionalais, nes nors jiems dar tik šešeri, tačiau atliekas rūšiuoja tobulai. Ir aš tikrai nehiperbolizuoju! Tikrai reikia pripažinti, kad kartais be šių pagalbininkų neapsieitume(juokiasi).“
„Vaza iš plastikinio butelio tikrai nėra gražu“
„Ruošdamos dirbtuvėles, mes nesilaikom nuomonės, kad va, nupjovus plastikinį butelį, iš jo pavyksta nuostabaus grožio vaza. Ne, mums tai tikrai nėra gražu ir reikia įdėti daug pastangų, nes žmonės mato akimis. Iš tikrųjų, netgi geriau būtų tą butelį palikti rūšiavimui, o darbelius gaminti iš visai kitų medžiagų. Vaikams ir paaugliams siekiame pasakoti, kad ekologas ar ekologė – tai nėra žmogus, užsidaręs miške, pasistatęs namelį ir atsiskyręs nuo visuomenės. Mes stengiamės jiems skleisti žinutę: „aš negaliu kažko prašyti ir reikalauti iš kitų, kol pats nieko nepadariau. Kol nepradėjau rūšiuoti, galvoti apie daiktų ilgaamžiškumą ir kitus svarbius dalykus.“ Įvairiausių kūrybinių veiklų metu pastebėjome, kad mažieji dalyviai tiesiog atsiduoda savo vaikiškai, beprotiškai žaviai fantazijai ir į smulkiausią darbelį sudeda visą savo tyrą širdį. Dingo pas mus visos liniuotės, trintukai. Tokių dalykų nėra. Yra tik gražūs, unikalūs ir asmeniški daiktai.“
„Paskubomis lėkdami į parduotuves pirkti dovanų pamirštame, kas yra gyvenime svarbiausia“
„Dažniausiai organizuojame įvairias veiklas ir dirbtuves šeimoms, arba kaip mes vadiname, draugams. Juk žinome tas situacijas, kai artėja šventės ar kita labai svarbi proga ir lyg akis išdegę šviesos greičiu skuodžiame į parduotuves. Tačiau, kartu su komanda mes sakome tam STOP! Nes kas yra brangiausia šiais laikais? Tai laikas, kurį mes galime skirti savo mylimiems žmonėms, šypsena, juokas, apkabinimas, bet tikrai ne paskubomis nupirktas daiktas. Pats nuostabiausias dalykas yra, kai žmogus daro dovaną savo rankomis, nes jis sudeda į ją visą savo meilę ir nuoširdų norą pradžiuginti. Tačiau, tik įdėjus daug darbo ir širdies pavyksta graži dovana, kurios nesinorės slėpti stalčiuje. Mes nepripažįstam pasakymo „Ai, sueis“. Taigi, tos šeimų dirbtuvėlės ir yra tokios, į kurias tėvai ateina ne palikti savo atžalų, bet praleisti kuo daugiau laiko su savo namiškiais, pamiklinti rankas ir tuo pačiu sužinoti naudingų dalykų apie gamtą, „Kita forma“ komanda pasirūpina antrinėmis žaliavomis. Aš pati garaže laikau gal 100 žirklių, kurias visas iki vienos vežu į dirbtuves.
Tas visas bendrumo ir vieningumo jausmas yra pats gražiausias pasaulyje. Ir dovanos, kūrybiškiausi žaidimai, kuriuos dalyviai daro mamai, tėčiui ar net Lietuvai yra beprotiškai tyra. Tačiau mes ir nesėdim rankų sudėjusios ir nesimėgaujam saulės zuikučiais. Kitos formos kolektyvas pasakoja, kaip ką reikia daryti, nuoširdžiai pasidalijame savo patirtimis, kas pavyko, o galbūt ir ne. Visi kartu kuriame tokią aplinką, kurioje antrinės žaliavos gali būti kaip pirminės, iš kurių gimsta puikus ir naudojamas dalykas.
Be to, einame ir į įvairiausias mokyklas bei pasakojame mokiniams apie klimato kaitą, tvarią aplinką, žiedinę ekonomiką ir kitas globalias aktualijas.“
Lietuva turi kuo girtis
„7 metus turėjome labai pavykusį konkursą „Kita forma“. Mes kviesdavome mokyklų bendruomenes sukurti interjero detales, žaidimus, žinoma, iš antrinių žaliavų. Sulaukdavome net iki kelių tūkstančių darbų, bet tik pačius geriausius atrinkdavome parodoms. Tai mus paskatina labai daug girtis. Bet nesupraskite klaidingai. Giriamės tai ne savo organizaciniais gebėjimais, bet kiek daug fantastiškų jaunų, kūrybingų žmonių turime čia pat, Lietuvoje. Ir niekur toli nereikia ieškoti, nes didžiausi talentai slypi mums panosėje. Mūsų šalyje yra beprotiškai daug nuostabiai mąstančių mokinių, mokytojų, kurie neskaičiuoja laiko ir visa save atiduoda jaunos, mąstančios ir sąmoningos kartos ugdymui. Jiems ir norisi tiesti raudonąjį kilimą. Svarbiausia yra tikėjimas, nes nėra pas mus tik juoda ir balta. Yra ir daugybė kitų atspalvių. O ta visa vieningų bendruomenių visuma šalyje yra neįtikėtina.“
Nėra vienos auksinės taisyklės, kaip vaikams reikėtų kalbėti apie tvarumą
„Iš tikrųjų, reikia paklausti vaikų, kuo jie domisi ir per jų domėjimosi prizmę paaiškinti, kaip visa tai susiję. Pavyzdžiui, jau seniai Lietuvoje turėjome tokią normalią, žiemišką žiemą. Juk dar pamenu, kad pernai, gegužės mėnesį, pievą puošė baltutėlis sniegas. Tada ir užduodame klausimą, ar toks reiškinys yra normalus? Ar reikia džiaugtis, kad nyksta gyvūnai, tirpsta ledynai? O šiukšlės gamtoje, vietoj pražydusių pavasario gėlių ir nėra akiai malonus vaizdas. Aš netikiu viena, kažkokia auksine taisykle. Svarbiausia yra ateiti ir pasakoti jų suprantama kalba, kad reikia kažką daryti ir keisti. Tarkime, atsakingai vartoti ir naudotis tik tuo, kuo reikia.
Turbūt labai geras pavyzdys būtų, kai klausiau vaikų, kiek Kalėdų senio prašė dovanų. Jie man atsakė, kad 10. Na gerai. Kadangi pas mus yra milijardai vaikų tai į senio šalčio roges turbūt visos gėrybės nebetilps ir kažkas po eglute neras savo išsvajotos dovanėlės. Juk neįmanoma tiek daug gėrybių pristatyti per vieną dieną. Ir dar svarbus klausimas, kada vaikas žais su tomis 10 dovanų ir ar įmanoma, kad kažkas, vis dėlto, nepatiks? Taigi, kadangi tokia galimybė visų nutarimu tikrai yra, todėl mąstom, kaip čia padaryti, kad įsitikintumėme ar patinka tas žaisliukas. Tada jie patys pasiūlo, kad galima nueiti pas draugą, pažaisti ir pagalvoti ar reikia. Ir būtinai reikia dalintis. Jau nebėra gėda nešioti svetimus atiduotus rūbelius, nes čia yra tas pats, nuostabus rūbas, tik jis yra geresnis. Juk kažkas jį saugo dėl tavęs.
Dar pasakysiu naujieną, kad pas mus apsigyveno meškinas, kuris buvo išmestas. Tačiau mes jį išskalbėm ir dabar labai mylime. Turbūt jį kažkas išaugo, bet jis nuo to tikrai netapo blogesnis. Priešingai, tik surado naujus namus, kuriuose jam labai gera.“
Jauniausias dirbtuvių dalyvis buvo 1,5 metų
„Mes davėme mažyliui darbo, bet, žinoma, tėvai irgi buvo šalia. Tikrai labai dažnai tenka dirbti ir su lopšeliu darželiu, pasakoti jiems apie tvarumą. Tačiau mes pradedame nuo pačių paprasčiausių dalykų: kaip rūšiuoti, saugoti žaisliukus. Vaikai jau po truputį pratinasi prie tokio dalyko kaip aplinkos saugojimas. Taip pat, suprantame, kad nėra kažkas baisaus ir nenormalaus piešti ant kitoje pusėje prirašyto lapo. Juk čia tas pats lapas, kuriame galima nupiešti saulę, gėlę mamai ar mėnulį. Vaikai tai puikiai supranta, tik reikia su jais bendrauti ir šnekėtis. Jie visą informaciją sugeria tarytum kempinės ir, jei pateikiame, kad nešioti svetimą drabužį ar rūšiuoti yra normalu, tada jie tai priima kaip visai natūralų ir įprastą dalyką.“
Tvarumą vaikams reikia pateikti kaip gerą pavyzdį
„Vaikų požiūris dar tik formuojasi, todėl labai svarbu teisingai pateikti informaciją, kaip reikia elgtis. Ir jei tai padaroma gerai, vėliau nebekyla jokių diskusijų apie tai, kodėl reikia rūšiuoti, ar nenumesti saldainio popierėlio ant žolės. Kuo geriau ištransliuosime informaciją, tuo geriau vaikas mokės prisitaikyti prie dabartinės visuomenės. Jiems jokiu būdu negalima liepti ir įsakinėti. Reikia ugdyti požiūrį, kad vaikas pats suprastų, jog taip elgtis yra teisinga. Jeigu tvarumą pateiksime jaunai kartai kaip gerą pavyzdį, jie ir priims tai kaip teigiamą, o ne blogą reiškinį. Bet svarbiausia yra nemeluoti.“
Mums labai svarbus jūsų finansinis palaikymas, kuriant turinį apie tvarumą: patreon.com/9zuikiai
„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m.