Vienai džinsų porai pagaminti sunaudojama apie 7600 l vandens, įskaitant medvilnės auginimą, plovimą, dažus ir naudojamus chemikalus. Taip pat reikia 180 metrų siūlų vienai porai susiūti. Įsivaizduokite, jeigu kiekvieną sezoną vis keičiame džinsus pagal jų madą ir to meto stilių, kiek džinsų tampa nereikalingais kiekvieną sezoną. mudjeans.eu statistika rodo, kad kiekvienais metais nuperkama virš 1,2 milijardo džinsų ir tik mažiau nei 1% drabužiams gaminti naudojamos medžiagos perdirbamos į naujus rūbus. Ir be viso to – medvilnės auginimas (iš kurios gaminamas džinsas) sudaro net 16% viso pasaulio insekticidų ir pesticidų naudojimo. Domintis visais šiais dalykais ir įžvelgama džinso tvarumą lietuvė Milda ėmė ir įkūrė Vilniuje džinsų antrinio dizaino dirbtuvę bei krautuvėles. Su zuikiais ji dalinasi užkulisiais, ko reikia norint vykdyti tekstilės prikėlimo antram gyvenimui verslą.

Milda Paukštė „Denim Diaries” įkūrėja

Kai kalbėjomės su Milda – ji užsiminė, kad daugiausiai dirbtuvių ir krautuvėlių lankytojų iki karantino laikotarpio sulaukdavo iš užsienio. Tai būdavo Vilniaus senamiestį lankantys turistai. Jie su didžiausiu žavesiu priima Denim Diares rastus perdirbimo sprendimus ir daiktus perka su pasididžiavimu bei padėka už rūpestį aplinkai. Juk tekstilės pramonė laikoma antra didžiausia teršėja pasaulyje po naftos pramonės. Be to mados industrija sukuria 10% visų šiltnamio dujų. Tai daugiau nei lėktuvai ir transporto pramonė. Nors lietuviai į antrinį tekstilės panaudojimą dar, kol kas, žiūri atsargiai ir su “prestižo” stygiumi (mat tai ne iš tekstilės pjedestalų atkeliavęs, o kažkadaise jau naudotas audinis) – Milda džiaugiasi, kad po truputį jaučiamas ir lietuvių besikeičiantis požiūris į tvarią madą.

Denim Diaries nuotr.

Džinsą pasirinko dėl jo ilgaamžiškumo ir nesibaigiančio populiarumo

Prieš beveik šešerius metus Vilniaus senamiestyje moteris įkūrė vyriškų aksesuarų parduotuvę „Dom Bow Ties“, kur šalia jos pačios kurtų peteliškių savo darbus pristato ir kiti vyriškų aksesuarų kūrėjai iš Lietuvos. Ne tik tekstilinius aksesuarus, bet ir iš medžio ar net betono.

„Prieš porą metų ėmė suktis mintis apie antrą parduotuvėlę, kurioje Vilnių lankantiems turistams galėčiau pasiūlyti kitokią pažintį su Vilniumi ir Lietuva – skatinančią atsakingą vartojimą bei pernaudojimą. Ir taip žvilgsnis nukrypo į džinsus, vienaip ar kitaip pažįstamus kiekvienam – nuo mažo iki seno.  

Džinsas yra įdomi medžiaga kūrybai – net ir dėvėta ji savaip žavi, atsiskleidžia nauji atspalviai bei faktūros, lengviau derinti tarpusavyje skirtingas skiautes. Be to, džinsas kaip audinys išlieka aktualus nepaisant besikeičiančios mados tendencijų. O suteikus antrą šansą džinso atliekoms, tekstilės poveikį aplinkai galima sumažinti apie 30 proc.

Denim Diaries nuotr.

Žinojau, kad kiekviena diena bus verta dienoraščio puslapio, todėl ir pavadinimas – „Denim Diaries“, lietuviškai sakant – „Džinso dienoraščiai“. “

Antrinėje gamyboje panaudoja ne tik medžiagas bet ir metalines detales

„Džinsas garsėja kaip tvirtas, patikimas audinys, tad pirmiausia ėmėme siūti pirkinių krepšius, prijuostes, kuprines. Vėliau – smulkius aksesuarus kaip auskarus, seges, lankelius, raktines, pieštukines, pagalvėles, pradėjome atnaujinti ir dekoruoti džinsinius švarkelius. Bandėme suprasti, kokiems įprastiems gaminiams mūsų kūriniai galėtų tapti patrauklia alternatyva, kodėl pirkėjai turėtų rinktis būtent mūsų gaminius. 

Denim Diaries auskarai iš džinsų kniedžių

Džinsai atkeliauja ir iš prekybininkų, kurie turi neparduotų likučių, ir iš nešiotojų, įvairiais keliais sužinančių apie mus. Visi į studiją atkeliavę džinsai yra skalbiami, išrūšiuojami pagal tipą ir laukia galimybės, kad būtų perkurti į naujus gaminius ar panaudoti edukacijai, kūrybinėse dirtuvėse.

Denim Diaries dirbtuvių dalyvis

Perdirbimu, kai medžiaga yra išskaidoma į pluoštą ir kuriamas iš tokios žaliavos, dar neužsiimame, tik eksperimentuojam. Daugiausia, perkonstruojame ir persiuvame arba tiesiog atnaujiname, kaip džinsinius švarkelius.“

Denim Diaries prijuostė

Veiklą sunkina Lietuvoje neišvystytas tekstilės perdirbimas 

„Lietuviai yra labai kūrybingi, sudominusią idėją linkę pirmiau patys išbandyti nei skubėti pirkti. Taip pat mums kaip tautai, manau, būdingas taupumas, nešvaistymas, pernaudojimas. Savo vartojimo mąstais tikrai nedarome įtakos Pasaulinei ar Europos tekstilės suvartojimo statistikai. Didžiausia bėda Lietuvoje, manau, yra ta, kad neturime efektyvios sistemos, kaip sklandžiai surinkti, išrūšiuoti ir pernaudoti tekstilės atliekas, kaip jau vyksta su stiklu ar popieriumi. Dar negebame tekstilės atliekų paversti žaliava, iš kurios sukurtais daiktais naudotumės patys ir galėtume pasiūlyti kitiems. 

Denim Diaries dirbtuvių nuotr.

Vakarų europiečiai, skandinavai, amerikiečiai yra persisotinę pigių, nekokybiškų prekių ir sąmoningas vartojimas jiems – tarsi naujas etapas. Tie, su kuriais susidūriau, mąsto, kaip vartoti mažiau, labai vertina rankų darbą, atnaujintus ir vėl galinčius tarnauti daiktus.“

Auskarai iš džinsų užtrauktųkų

Milda sako, kad sukurti patrauklų gaminį iš žaliavos, kuri anksčiau buvo naudota kitais tikslais, yra gerokai sudėtingiau nei kurti iš naujos žaliavos. 

Denim Diaries sukurti aksesuarai: auskarai ir segė

„Jei siuvant kuprinę iš naujo audinio iššūkis yra jį pasirinkti, ištobulinti modelį, puikiai supakuoti, išreklamuoti ir parduoti, tai kuriant kuprinę iš audinių, kurie anksčiau buvo džinsai, turi pirmiausia pasiruošti žaliavą: susirinkti, išrūšiuoti, išvalyti, suderinti, numatyti, kaip panašios žaliavos turėti tolesnei gamybai ir tuomet keliauti per tuos pačius etapus, kurie būtini kuriant gaminius iš naujų žaliavų. Kitas klausimas, kiek mes, nepaisant visų gamybos niuansų,  esame pasiruošę vartoti antrinio dizaino produktus? Jei būtų galimybė pasirinkti, ar gaminys iš naujos žaliavos, ar toks pats gaminys iš kažko, kas buvo anksčiau naudota, o kaina – ta pati, kuriam visgi teiktumėte pirmenybę?“

Akimirka iš Denim Diaries dirbtuvių

Yra pajėgumai siūti B2B, bet įmonės į antrinį dizainą dar žiūri kaip į žaidimą

„Manau, kad didesnių pokyčių tekstilės atliekų panaudojimo srityje gali įvykti tuomet, kai verslas pažvelgs į tai rimčiau nei į žaidimą. Turiu minty ir dėmesį edukacijai, ir žaliesiems pirkimams. Įsivaizduokite, stambi įmonė padovanoja savo rajono vaikų dienoms centrams sėdmaišių iš džinsų, bet tik kelis. O jei bent šimtą, tai kokie 500 porų nebereikalingų džinsų vėl taps reikalingi.

Fotelis pertrauktas džinsu

O jei dar mokykloms – tuomet keli tūkstančiai, ir nereikės papildomai eikvoti Žemės išteklių. O jei visos Lietuvos mokykloms! Galima daug filosofuoti ir svajoti šia tema, bet labiausiai norėtųsi prisidėti prie šių pokyčių.

Denim Diaries kortelių dėtuvė ir raktinė iš nebereikalingų džinsų

Pavyzdžiui bendradarbiavimas su viena tarptautine įmone rodo patirtį, kad toks pavyzdys iš būtinas. Jie kasmet leidžia knygas apie verslą, technologijas, ir pastarąją kalėdiniu laikotarpiu dovanojo kartu su mūsų sukurtais džinsiniais skirtukais. Svarbiau už patį skirtuką kaip daiktą yra skleidžiama žinia, kad galima ir vėl perdirbus, užuot išmetus bet kur yra prasminga.  

Kita dar visai šviežia patirtis yra su Vilniaus apskirties atliekų tvarkymo centru, įkūrusiu gerų daiktų dalinimosi stoteles „Dėkui” ir puoselėjančiais projektą „Atliekų kultūra”. Jie palaiko ir prisideda prie mano iniciatyvos rengti teminius renginius, pristatant vis kitas pasaulio šalis ir jų santykį su tekstile. Nuo vasaros pradžios jau sukūriau keturis didžiulius žemėlapius – Italijos, Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos – iš nereikalingų džinsų, surengėme trejus daiktų mainus, ketverias dirbtuves ir tai – tik pusiaukelė, numatyti dar trys projektai iki vasaros pabaigos. Bendradarbiavimai yra galia ir ateitis!“

Mildos sukurtas Italijos žemėlapis iš džinso

„Denim Diaries“ susidomėjo kinai

Mildos veiklą pastebėjo VšĮ „Ante Litteram“ vadovas ir delegacijos kuratoriaus Aivaras Žilvinskas. Jis Kinijoje, tarptautinėje kultūrinių industrijų parodoje kasmet organizuoja nacionalinį stendą.

„Turėjau galimybę pristatyti tiek pačią džinsų pernaudojimo idėją, tiek savo veiklą bei gaminius. Susidomėjimo buvo gerokai daugiau nei galėjau įsivaizduoti, užsimezgė įdomių pažinčių, o visus gaminius išpirko. Puikiai ėjosi ir kitoje parodoje Šanchajuje. Supratau, kad tvarumo tema ir antrinis džinso panaudojimas yra aktualus, galimybės neribotos,  bet dideliems darbams reikia tiek investicijų, tiek stiprios ta pačia idėja degančios komandos. Tad jeigu yra galimybė dalyvauti parodose – patariu tai ir padaryti.“

Šanchajus, Kinija. Denim Diaries apžiūrinėja vietiniai gyventojai

Antrinio dizaino gali imtis tik veržli ir atsakingų pokyčių siekianti asmenybė

„Geram dizainui reikia gero dizainerio, o sėkmingam verslui reikia atkaklaus, drąsaus ir perspektyvą gebančio matyti vadovo, galvojančio ne tik apie kuo didesnį pelną, bet ir jaučiančio atsakomybę  – už darbuotojus, už vartotojus, ir už aplinką, kurią ta gamyba ar vartojimas veikia.“ – sako Milda, paklausus, kokių žmogaus savybių reikia norint imtis antrinio tekstilės dizaino. 

Milda Paukštė veda džinso antrinio dizaino dirbtuves vaikams

Prie nesibaigiančio entuziazmo prisideda ir faktas, kad 95% nebereikalingų drabužių gali būti vėl naudojami arba perdirbami. Kai tuo tarpu Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų.

Mados revoliucijos pradžia laikomi 2013-ieji, kai pasaulį sukrėtė tragedija Bangladeše. Tuomet žuvo 1133 ir buvo sužeista daugiau nei 2500 siuvimo fabrike dirbusių žmonių. Jie apgailėtinomis sąlygomis siuvo drabužius keliems pasauliniams prekybos tinklams, siūlantiems ypač pigius drabužius. Trečiojo pasaulio šalyse drabužius siuvančių žmonių sveikata ir gyvybės – tai kaina, kuri lieka neįrašyta į drabužio etiketę.

Tekstilės fabrikas Bangladeše. New York Times nuotr.

Milda sako, kad pigūs drabužiai tėra iliuzija. Skaičiuojama, kad perkant daugiau pigesnių prastesnės kokybės drabužių galiausiai išleidžiame daugiau nei pirkdami mažiau kokybiškesnių ir dėvėdami juos ilgiau. 

„Sau, ir kitiems linkiu bent jau savo paties pastangomis siekti teigiamų pokyčių. Perkant pagalvoti, ar tikrai vieno ar kito daikto, drabužio reikia. Pasinaudojus pagalvoti, kaip nepasmerkti turimo daikto nebūčiai, perduoti jį į kitas rankas. Palaikyti ir įsitraukti į atsakingą vartojimą skatinančias edukacijas bei programas. Mažais žingsneliais prasideda visos kelionės, net ir labai didelės.“ – palinkėjimu pokalbį užbaigia “Denim Diaries” įkūrėja Milda.

Norite papasakoti apie savo tvarią veiklą? Rašykite info@9zuikiai.lt

9 zuikiai – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. 

Jeigu norėtumėte prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, įdomu straipsnių rašymas, video kūrimas, gerai valdai Google ir analizuoji faktus – parašykite mums el. paštu info@9zuikiai.lt 

AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir Jums artimos mūsų vertybės – jūs labai mums padėsite, prisidėdami prie zuikių turinio plėtojimo per patreon.com/9zuikiai .