Aštuoniolikos metų Martynas Balsys yra Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos abiturientas ir Žemaitijos skautų organizacijos narys. Vaikinas nuo pat vaikystės buvo mokomas saugoti savo aplinką, todėl begalinė meilė gamtai įkvėpė paauglį imtis ryžtingų veiksmų, pastebėjus šalia partizanų žūties vietos krūvą šiukšlių palikusį kurjerį. Martynas atvirai pasakė, kad iš pradžių jis nežinojo ką daryti. Tačiau tai jo nesustabdė kreiptis į atsakingas institucijas, kad teršėjai neišvengtų atsakomybės už savo „darbelius“.
Šalia partizanų žūties vietos pastebėjęs šiukšlintoją vaikinas nesėdėjo rankų sudėjęs ir ėmėsi veiksmų
„Metams bėgant mane pradėjo dominti daug daugiau įvairių dalykų, o vienas iš jų – pokario istorija. Atsitiktinai buvau pakviestas į Žemaitijos Nacionaliniame parke vykstančią žvalgybinę ekspediciją LLA Vanagų stovyklavietėje. Šis įvykis į mano gyvenimą atnešė dar daugiau nuostabių žmonių. Vienas jų, mano kraštietis, kuris turi sukaupęs daugybę žinių apie partizaninį judėjimą. Visai prieš lapkričio pirmąją jis pakvietė mane kartu su juo aplankyti partizanų žūties vietas ir ten uždegti žvakutes. Keliaudami po Mažeikių rajoną užsukome ir į Rupeikių kaimą, kuriame stovi pastatytas didžiulis kryžius. Ne veltui jis stovi ten… 1941–06–25 toje vietoje sovietinio genocido vykdytojai sušaudė keturiolika nekaltų žmonių. Sustojome prie pakelėje esančio kryžiaus, kad galėtumėme aukas pagerbti tylos minute ir uždegti žvakelę. Tačiau, netoliese pastebėjome stovintį „Venipak“ kurjerio autobusiuką. Mes pamanėme, kad, galbūt, asmuo nuėjo į sodybą nunešti siuntos. Kol uždegėme žvakutes kurjerio autobusiuko neliko, tačiau ant kelio liko gulėti krūva šiukšlių. “
Po paauglio kreipimosi į Aplinkos apsaugos departamentą buvo pradėta byla ir teršėjas neliko nenubaustas
„Tikriausiai neišeitų nusakyti koks pyktis ir apmaudas mane apėmė. Nuėjau surinkti šiukšles, tačiau nepatingėjau atlankstyti keleto lapelių, kurie svaidėsi tarp skardinių ir cigarečių pakelių. Ir mano pastangos nenuėjo veltui – tarp išmestų šiukšlių aptikau ir pinigų priėmimo kvitą su kurjerio vardu bei prekių pirkimo čekį, kuriame buvo nurodyti keturi paskutiniai kreditinės kortelės skaičiai. Padariau keletą nuotraukų su šiukšlėmis ant kelio ir kvito bei čekio nuotraukas. Tądien nesikreipiau niekur, tačiau norėjau, tik nežinojau kaip ir kur.
Sekančią dieną susisiekiau su Mažeikių rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėju. Gavau pasiūlymą kreiptis į aplinkosaugos inspekciją ir pateikti pareiškimą. Parašiau elektroninį laišką ir gavau pasiūlymą pareiškimą parašyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Pasinaudojęs pasiūlymu taip ir padariau. Neilgai trukus sulaukiau skambučio iš AAD su prašymu patikslinti šiukšlinimo vietos koordinates ir patvirtinimą, kad byla bus pradėta. Praėjus porai savaičių po pareiškimo pateikimo, gavau atsaką iš AAD su prisegtu bylos dokumentu, kuriame buvo parašyta, kad pilietis pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo nuostatas ir jam taikyta administracinė nuobauda.“
„Skautas gamtos draugas“
„Skautas gamtos draugas – toks yra šeštasis skautų įstatas. Kaip savo paskutiniajame laiške rašė skautybės įkūrėjas Robert Baden-Powell: „Pats tikriausias kelias į laimę yra teikti laimę kitiems. Pamėginkite juo eiti ir palikite šį pasaulį truputį geresnį, negu radote“. Skautai stengiasi kasdien padaryti kažką gero – ar būdami namuose, ar gamtoje, ar kur kitur. Labai dažnai eidami į žygius pakeliame mums kelyje pasitaikiusias šiukšles, tausojame gamtą, mokome to ir aplinkinius. Skautai dažnai įsitraukia į visuomeninius renginius ar akcijas, tokius kaip „Darom“ ir panašiai. Manau, kad būtent skautybės kelias mane atvedė iki čia, kur aš šiandien stoviu. Einant šiuo keliu įgavau drąsos daryti gerus darbus, apsupau save gera bendruomene, kurioje esantys žmonės stengiasi būti pilietiški ir ugdyti save visapusiškai. “
Žvilgsnis į skauto praeitį: dar augdamas tarp šimto vienetų vištų ir dešimties ožkų pajuto didelį susidomėjimą ekologija
„Nuo mažumės gyvenau ir augau nedidelėje gyvenvietėje Mažeikių rajone, kur niekada netrūko ryšio su gamta ir gyvūnais. Meilė gamtai ir gyvūnams man buvo ugdoma nuo mažumės, čia daug darbo įdėjo mano mama, tėtis, močiutė ir kiti aplinkiniai žmonės, buvę mano aplinkoje. Būdamas trylikos metų stipriai pradėjau domėtis vaistiniais augalais – skaičiau nemažai knygų ir informacijos internete, klausydavausi vyresnių žmonių pasakojimų ir patarimų: kaip augalus auginti, kada rinkti vaistinę žaliavą, kur, kada ir kaip džiovinti. Tapau „balta varna“ tarp bendraamžių, džiaugiausi kiekvienu naujai augančiu lapeliu ant augalų. O labiausiai mėgaudavausi galutiniu rezultatu – kvapnia ir garuojančia arbata. Meilė augalams privedė prie dar vieno hobio – būdamas keturiolikos metų pradėjau rimtai mąstyti apie ūkinės paskirties gyvūnus mūsų namuose. Taip pas mus atsirado nedidelis vištų pulkelis ir ožka. Tiesa, bėgant laikui, naminių paukščių pulkas perkopė šimtą vienetų, o ožkų buvo apie dešimt. Per tą laikotarpį, kol didžiąją laiko dalį praleisdavau prie augalų ir gyvūnų, labai nemažai domėjausi ekologija, gamtine žemdirbyste, susipažinau su daug išsilavinusių žmonių, kurie man padėjo ir padeda tobulėti.“
9zuikiai naujiena – kūrybinės online dirbtuvės 1-5 klasių vaikams, kuriose moksleiviai padės personažui Hariui Aplinkotyriui surinkti 7 atliekų horokrusus, įveikti piktąjį valdovą Atliekamortą ir užkirsti kelią Žemės teršimui.
Dirbtuvių dalyviai ne tik įsitrauks į paslaptingą magijos pasaulį, bet ir sužinos vertingos informacijos apie popieriaus perdirbimą, ką daryti su neveikiančiais elektroniniais prietaisais ir dar daugiau.
Jei susidomėjote, parašykite mums: info@9zuikiai.lt