Jeigu jus kas pavadintų „grybu“, iš esmės tai yra tiesa. Nuo to kiek ir kokių grybų yra mūsų organizme ar supančioje aplinkoje labai priklauso ir mūsų sveikata, ar net valgomo maisto skonis!
Grybų pasaulio ekspertė Aurelija Plūkė dalinasi, kodėl kartais atsiranda niekada nebuvusios alergijos, imuniteto sutrikimai bei kaip tai savo veiksmais, sprendimais gali spręsti pats žmogus.
Aurelija Plūkė
Iki kol evoliucionavome į tokius žmones, kokie esame dabar, su grybais ir augalais buvome vienas organizmas. Tai reiškia, kad su grybais ir augalais mes visi turime bendrą protėvį. Tačiau šioje evoliucijos kelionėje augalai atsiskyrė kiek anksčiau ir pasuko savo keliu, o mes, gyvūnai, su grybais dar kurį laiką evoliucionavome kartu. Dėl to, tam tikros grybų ir gyvūnų (tame tarpe ir žinduolio-žmogaus) funkcijos yra panašios. Pavyzdžiui kaip grybai apsisaugo nuo bakterijų, virusų, kitų grybų, kaip jie manipuliuoja ir moduliuoja kitų organizmų imunitetą. Tas pats veikia ir žmogaus organizme.
Dėl šių priežasčių grybuose esančios veikliosios medžiagos sėkmingai panaudojamos vaistams kurti. Tarkime, pirmasis antibiotikas buvo sukurtas iš grybų (iš pelėsio penicillium), o vaistai -imunosupresantai iš grybų veikliųjų medžiagų. Pastarieji yra naudojami persodinant organus, kai reikia nuslopinti imunitetą tam, kad organizmas neatmestų organo.
Beje, iš grybų yra gaminami ir vaistai, kurie yra naudojami cholesterolio kiekio reguliavimui.
lot. Penicillium rūšies pelėsis, užaugintas namuose (foto Aurelija Plūkė)
Imuniteto vadeliotojai
Dabar labai populiarėja grybai, vadinami, funkciniais (arba medicininiais). Dažniausiai jie yra naudojami kaip maisto papildai, turintys imunomoduliacinį poveikį. Tai reiškia, kad grybuose esančios veikliosios medžiagos ne tik stimuliuoja mūsų imuninę sistemą, kad ji aktyviau kovotų su įvairiais patogenais ir kitais neprašytais kūno svečiais, bet kai reikia ir imunitetą slopina. Tai ypač aktualu esant automimuminiams susirgimams, kai imuninė sistema taip uoliai veikia, kad net pradeda naikinti ir tai, kas nekelia grėsmės. Pvz., sveiko žmogaus kūno ląstelėse arba kūne kyla alerginės reakcijos, kai imuninė sistema grėsme palaiko nekenksmingas daleles, tarkime, žiedadulkes. Tad, grybų veikliosios medžiagos padeda imunitetą subalansuoti, kad šis veiktų subalansuotai.
Ši imuniteto moduliavimo savybė aktuali ir vėžiniams susirgimams, hormonams balansuoti, kognityvinei sveikatai ir t.t.
Psichodelikai po sudėtingų traumų naudojami klinikinėje medicinoje
Su psichodelikais yra atlikta daug pažangių tyrimų. Kanadoje, Australijoje, kai kuriose JAV valstijose (pvz., Oregone, Kolorade), Šveicarijoje ir kai kuriose kitose valstybėse dėl psichodelinių grybų poveikio, jie yra naudojami ir tam tikrais medicininiais atvejais.
Vienas iš jų – integruota terapija, skirta gydyti tokias ligas kaip ypač sunki depresijos forma, kuri yra atspari įprastiems vaistams, priklausomybės, potrauminio streso sindromas.
Grybuose esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip psilocinas, įtakoja tai, kaip veikia mūsų smegenys. Šio poveikio ir integruotos terapijos dėka, įmanoma su tam tikromis psichinėmis problemomis dirbti kitaip. Tarkime, žmogus turi potrauminio streso sindromą, kuris atsirado dėl stiprios sukrečiančios traumos. Kartais trauma gali būti tokia sukrečianti, kad net ir pasitelkus racionalų mąstymą ir specialistų metodus, su ja yra sudėtinga dirbti. Nes tam tikras dirgiklis grąžina žmogų į trauminį įvykį ir jam/jai atrodo, kad jis/ji vėl tai išgyvena. O psichodelikai slopina tam tikras smegenų sritis, kurios atsakingos už staigius apsauginius mechanizmus, taip atsiranda galimybė su šia traumuojančia patirtimi dirbti.
Mūsų kūnas yra puikus ekosistemos pavyzdys
Gali atrodyti, kad gamta yra gamta kaip atskiras vienis, o žmogus yra pats sau, gyvena mieste ir į gamtą važiuoja kaip į kažkokį atskirą reiškinį. Tačiau mes, žmonės, taip pat esame gamta. Patys irgi esame ekosistema. Daugiau negu pusę mūsų ląstelių yra ne žmogiškos kilmės. Mes esame vaikščiojantis skirtingų gyventojų debesis/maišas: ir bakterijos, ir virusai, ir grybai. Ir mes gerai jaučiamės tiek, kiek ta mūsų kūno ekosistema yra subalansuota. Jeigu kažkas nutinka ir sustreikuoja – mūsų imunitetas tai iš karto pastebi: pradeda pulti virusai ir bakterijos, susergame, neturime energijos ir t.t. O kai patiriame stresą, mūsų kūno gyventojai tai iškart pajaučia ir jį turi atitinkamą atsaką.
Pavyzdžiui gerdami antibiotikus nužudome mums kenkiančią bakteriją. Deja, bet tuo pačiu nužudome ir daug mūsų žarnyno gyventojų – naudingų gerųjų bakterijų. Tada gaunasi tuščia erdvė, kurią skuba užimti visokie kitokie veikėjai. Jie įprastai organizme būna nekenksmingi, bet pasinaudoja proga, kai jų niekas nekontroliuoja ir tada virsta parazitais. T.y. pradeda mus virškinti, valgyti iš vidaus. O tada susergame dar labiau. Atsiranda disbalansas ir mūsų kūno sveikata išbalansuoja.
Nemirtingumo grybu tituluojamas Tikrasis blizgutis (ang. Reishi)
Miško ir dirvų ekosistemos
Kaip žmogaus kūno ekosistema, taip pat ir miško ar dirvos ekosistema sveikai veikia tik tada, kai yra balansas. Deja, gyvenant miestuose žmonės vis labiau atitolsta nuo gamtos stebėjimo. To pasekmė – mažėja ekosisteminis raštingumas, kaip viskas yra tarpusavyje susiję, tame tarpe ir su mūsų sveikata.
Štai vienas iš pavyzdžių. Iš Sacharos vėjas pas mus atneša dulkes ant kurių keliauja grybai, bakterijos ir t.t. Tas smėlis su šiais organizmais, nukeliauja į jūrą, vandenyną ir tampa tam tikrų vandens mikroorganizmų maisto ir mineralų šaltinis. Dėl to auga planktonas (žuvų ir banginių maistas) ir jūros gyventojai turi kuo maitintis.
Viskas tarpusavyje yra susiję, net kalbant apie tūkstančių kilometrų atstumus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali būti sunkiai suvokiami.
Gilinantis į tarpusavio ryšius pradedama suprasti, kokia yra šio sąsajomis suausto tinklo svarba. Bandant žmogui dirbtinai reguliuoti ekosistemas, pavyzdžiui, medžiojant, tręšiant laukus, tarsi bandoma dirbtinai perimti reguliavimo funkciją, kuri iš esmės nėra įmanoma. Žmogus niekada dirbtinai nesukurs tokių ekosistemų ir neperims jų veikėjų funkcijų.
Pusiausvyra gamtoje atsiranda dirbtinai nesikišant į jos procesus
Žmonių vartotojiškos veiklos daro didelę įtaką visos ekosistemos sveikatai. O kai joje viskas išsibalansuoja, atsiranda daug sunkumų. Susiduriant su šiais iššūkiais yra svarbu išsaugoti sveikas ekosistemas: pievas, šlapynes, miškus, kaip ekosistemas, kurie yra susiformavę per milijardus metų ir ten galioja tam tikri dėsniai.
Kiekvienoje ekosistemoje yra tam tikri veikėjai: organizmai, kurie tarpusavyje yra susiję labai sudėtingais ryšiais. O tos sąveikos leidžia viskam sklandžiai veikti. Tai reiškia, kad subalansuotoje ekosistemoje niekas įprastai neišveši, netampa kažkokiu invaziniu organizmu, visi vienas kitą reguliuoja. Dėl to atsiranda pusiausvyra. Gyvuoja optimalus organizmų skaičius ir yra pakankamai drėgmės bei šilumos. Visa sudėtinga ekosistema, kuri leidžia procesams veikti sveikai.
Sveikas dirvožemis yra pats pajėgus užauginti augalus, išlaikyti derlingumą ir gali atsistatyti be papildomų trąšų ar žmogaus kišimosi.
Grybai tiek dirvos, tiek augalų sveikatoje vaidina svarbų vaidmenį. Beveik visi augalai turi savo partnerius grybus. Be grybų partnerių augalai auga labai skurdžiai. Skirtingi grybai partneriai net gali įtakoti augalo vaisių skonį. Tarkime, braškių skonis skirsis priklausomai nuo to, su kuriuo grybu augalas partneriaujasi. Kviečių savybės priklausys nuo jų grybų-partnerių.
O kai miškas yra iškertamas plynai ir suariama/sudarkoma paklotė – sunaikinamas ir joje esantis visas grybienos tinklas. Tuomet net ir atsodinus visą mišką labai ilgai užtrunka, kol grybienos tinklai vėl susiformuoja, kol atsistato ten gyvavusi ekosistema. O gali būti, kad net išvis nebeatsistato.
Žmogui – negyvas, pūvantis medis. Miškui – namai ir maistas tūkstantiems organizmų (foto Aurelija Plūkė)
Grybai – pesticidai
Įprastai cheminiai insekticidai nenaikina tik vieno specifinio vabzdžio, kurį norisi išnaikinti, o naikina viską iš eilės. Pavyzdžiui, kai žmonės purškia pievą nuo erkių, jie išnaikina visą galybę kitų gyventojų. Kaip tvaresnė alternatyva čia gali pasitarnauti grybai, kurie dauginasi maitindamiesi tam tikrais vabzdžiais, tarkime skruzdėmis.
Pavyzdžiui, kai kuriose pasaulio šalyse raudonosios skruzdės yra labai rimta prolema dėl to, kad jos naikina viską aplink ir tampa praktiškai neįmanoma niekam kitam gyventi. Tačiau yra grybų, kurie specializuojasi maitinantis būtent šiomis skruzdėlėmis, bet nekenkia kitiems gyviams. Skruzdžių populiacija savaime susireguliuotų jei tokioje vietoje atsirastų šių grybų sporų. Tad grybai yra ir kaip insekticidai.
Pagalba balansuojant CO2 kiekį
Visos gamtos sveikatos palaikymas leidžia grybams dalyvauti ekosistemoje ir taip prisidėti prie CO2 atmosferoje mažinimo. Dirvožemis yra didžiausias sausumos anglies rezervuaras. O dirvožemyje išsiraizgės grybienos tinklas geba „užrakinti” iki 36% per metus visame pasaulyje išmetamo iškastinio kuro CO2. Grybai, gyvenantys partnerystėje su augalais, perima dalį augalų fotosintezės būdu pagaminto maisto. O augalai gamina daug angliavandenius, kur yra gausybė anglies molekulių.
Svarbu suvokti, kad anglies kiekis mūsų planetoje visą laiką yra toks pats, tik tos anglies molekulės transformuojasi vis į skirtingas formas. Mūsų tikslas, kad anglies atmosferoje nebūtų per daug CO2 pavidalu. Tad svarbu, kad ta anglis stabilizuotųsi ir užsirakintų. Dirvoje esanti grybiena yra vienas iš būdų. O be to, kai grybai dirvožemyje prisideda prie augalų sveikatos ir klestėjimo, tada jie yra pajėgūs fotosintezės būdu iš atmosferos sugerti daugiau anglies.
Norite sužinoti pirmieji apie naujausius straipsnius? Prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
