Dvyliktokė Dovilė naudoja antrines žaliavas. Latvijos radijo gamykloje gaunamos atliekos ir medžiagų atraižos yra dar kartą panaudojamos atšvaitų gamyboje. „Juos pakuoju į jau panaudotus maišelius nuo radijo detalių iš tos pačios įmonės. Tai pigesni pagaminimo kaštai ir sumažinamas išmetamų atliekų skaičius.“ – atvirauja mergina. Ji dalinasi visu praeitu keliu ir atskleidžia kaip moksleiviui pradėti savo veiklą.
Dovilė Imbrasaitė
Papasakok nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl būtent atšvaitai ir kuo jie skiriasi nuo jau esančių rinkoje?
„Tai iš tiesų gana įdomi istorija. Viskas prasidėjo nuo vieno tarptautinio jaunųjų inovatorių konkurso „BONUS“, į kurį mane užrašė ekonomikos mokytoja. To konkurso tikslas buvo skatinti jaunimo verslų kūrimą Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose.
Mėgau verti varlytes (peteliškes) iš karoliukų, todėl pabandžiau sudalyvauti šiame konkurse. Pirmasis konkurso etapas buvo sunkus, mat tai buvo tarptautinis konkursas. Jis skatino naudoti dirbtines atliekas. Deja, aš to nežinojau ir pradėjau nuo paprastų varlyčių. Konkurso metu komandai buvo priskirtas mentorius, kuris stengėsi padėti. Analizavom rinką ir supratom, kad varlytės – paprasti pakabukai nebus labai nauja, rinkoje jų jau yra. Tad pakreipėme viską kitu kampu. Galvojome apie žmonėms gyvybiškai reikalingus daiktus ir tiesiog pradėjome kalbėti apie atšvaitus. Man pačiai tos geltonos juostos ar meškučiai buvo negražūs. Todėl kilo idėja pagaminti stilingus atšvaitus.
Dovilės „Safe&Style“ atšvaitai
Visada buvau kūrybiška, sukurti atšvaitus nebuvo sunku, bet pastangų pareikalavo. Po ilgų ieškojimų pagaliau atradome gana paprasta sprendimą: taigi galime panaudoti senas radijo dalis kaip antrines žaliavas, taip pat ir medžiagų atraižas. Vis vystėme šią idėją ir atsitiko taip, kad visiškai netikėtai šį konkursą laimėjome.
Tai man suteikė daug patirties, išmokau daug dalykų apie verslą. Viskas buvo žymiai įdomiau nei pamokos mokykloje. Toliau veiklą tęsiau LJA (Lietuvos Junior Achievement) programoje, kuri leidžia dar mokyklos suole pabandyti įkurti didelį verslą. Šiuo metu esu baigusi tą programą ir aktyviai dalyvauju LJA alumni klube.
Safe&Style atšvaitas
Na, o su atšvaitais vis dar draugauju, padedama mentoriaus, juos jau ilgą laiką galite pamatyti įvairiuose parodose, taip pat galite apsilankyti mūsų facebook puslapyje „Safe&Style“. Šie atšvaitai ne tik saugo gyvybę, bet ir yra stiliaus detalė. Kuriame ir pagal kiekvieno norus.“
Papasakok detaliau, kaip sekėsi pradėti gaminti atšvaitus? Kokie buvo pirmieji gamybos bandymai/prototipai?
„Pirmasis atšvaitas buvo labai didelis, toks tikrai masyvus. Tada pradėjau klausinėti aplinkinių nuomonės, kas jiems gražu, ką jie mano. Sunkiausias klausimas buvo, kaip užtikrinti kokybę. Norėjosi tikrai kokybiško produkto, todėl prireikė laiko, kol išsitestavome medžiagas. Bandyti nesustoju ir dabar, vis stengiuosi prikurti naujų atšvaitų. Beje, yra planas nesustoti tik su paprastais atšvaitais aksesuarais. Jau buvo bandymų sukurti ir drabužių linija bei apyrankes, kurios turėtų tą pačią atšvaito funkciją.“
Minėjai, kad tavo atšvaitai yra iš antrinių žaliavų. Kodėl?
„Ankščiau visiškai nesuprasdavau, kodėl reikia net tas pačias atliekas rūšiuoti, bet pamačius kiek daug žaliavų yra išmetama – susimąsčiau.
Laikausi tokios nuostatos, kad pasaulį kuriame patys, todėl ir priklauso kiek mes jį mylime ir kiek teršiame.
Mano atšvaitams yra naudojamos žaliavos iš didelės Latvijos įmonės, gaminančios radijo detales, kurios yra jau nebereikalingos. Atšvaitus pakuoju į jau panaudotus maišelius nuo radijo detalių iš tos pačios įmonės. Tai pigesni pagaminimo kaštai ir sumažinamas išmetamų atliekų kiekis. Iš tiesų buvo iššūkis panaudoti antrines žaliavas, ypač radijo dalis. Juk šis produktas skirtas daugiau moterims, tai aksesuaras. Tačiau įsitikinau, norint viskas yra įmanoma.“
Safe&Style atšvaitas
Kai pradėjai, ar jau turėjau verslo žinių? Iš kur jų sėmeisi? Kur, jauti, dar yra tavo silpnosios vietos ir norėtųsi daugiau patirties?
„Apie ekonomiką ir verslą visiškai nieko nežinojau. Šeimoje neturiu verslininkų, todėl susidurti neteko. Iš pradžių buvo labai sunku suprasti kaip viskas vyksta ir kiek daug visko reikia, kad vyktų verslas. Labai padėjo mentorius bei mokytoja, buvo ir akimirkų kai norėjau pasiduoti, bet palaikė komanda, artimieji, mokytoja bei mentorius. Teko domėtis internete, žinių reikia labai daug: nuo pardavimo kanalų suradimo iki pačio produkto kokybės. Ateityje norėčiau, kad verslas taip pat būtų mano gyvenime, todėl bandysiu suderinti mokymo ir verslo darbus.“
Safe&Style atšvaitai
Kokioje stadijoje dabar tavo verslas? Ar galėtum sakyti, kad iš jo jau pilnai užsidirbi?
„Kol kas dar spaudžia mokslai, laukia egzaminai, todėl negaliu visų jėgų skirti tik verslui. Planų daug, bet darbo taip pat yra. Kad pilnai užsidirbu dar negalėčiau pasakyti, pajamos nėra pastovios, didesni susidomėjimas prieš Kalėdas. Bet vėlgi, manau, čia tik pati pradžia.“
Dovilės atšvaitų stendas mugėje
Kokia yra tavo verslo filosofija? Dėl ko tai darai ir pasirinkai būtent tokią verslo kryptį?
„Verslas mane traukia tai, kad ten ne tik rizika, bet ten susideda viskas. Norint sukurti ir paleisti į rinką savo produktą, turi įveikti daug kliūčių, tas mane traukia. Turėjau išmokti ne tik valdyti finansus, bet ir suprasti ko nori rinka, kurti, kalbėti, sukti galvą ir labai tikėti savo produktu.
Turėdamas verslą tu dirbi ne dėl pinigų, o dėl idėjos.
Didžiausias mano darbas įvertinimas yra matyti laimingus klientus, kurie džiaugiasi nusipirktu atšvaitu. Į verslą telpa labai daug sričių, tai nėra paprastas ofisinis darbas, kuris trunka nuo 8h ryto iki 17h, tai darbas be laiko limito, darbas dėl didelio tikėjimo.“
Esi dvyliktokė ir jau turbūt esi numačiusi, ką veiksi baigus mokyklą ir kokią kryptį pasirinksi? Papasakok.
„Turbūt dabar visi galvoja, kad mano svajonė būti verslininke. Ne. Tai veikiau bus gretutinė veikla.
Labai norėčiau įstoti į pedagogiką. Myliu vaikus, patinka dirbti su įvairaus amžiaus vaikais. Teko savanoriauti ne vienoje vasaros stovykloje, organizuoti įvairias viktorinas vaikams. Mano kiekviena diena nepraeina be matematikos aiškinimo jaunesnei sesei ar klasiokams. Taip, matematika mano stiprioji pusė, bet net ir ten galima pasiklysti.
Dovilė Imbrasaitė
Laikausi požiūrio, kad gyvenime viską galima išmokti, tik reikia įdėti labai daug darbo. Mokindama visada džiaugiuosi, kai matau, kad mokinys stengiasi, supranta ir nori mokytis. Norėčiau dirbti matematikos arba pradinio ugdymo mokytoja. Taip pat norėčiau sukurti visiškai kitokią mokymo sistemą ir aplinką. Pati visada buvau labai stropi mokinė, daug laiko praleisdavau prie namų darbų, bet tik 10 klasėje supratau, kad skaitymas iš vadovėlio nėra toks efektyvus kaip praktika. Reikia imti ir daryti, o kitaip sakant – rasti vietą, kur galima praktiškai išbandyti profesiją apie kurią svajojame.“
Palinkėjimas visiems žmonėms
„Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bet mėgautis kiekviena akimirka, nes gyvenimas trumpas.“
Dovilė jau nusprendė, kad norėtų išmokti organizavimo ir dalyvaus „9 zuikiai“ 9 dienų trukmės stovykloje, kuri skirta paaugliams, besidomintiems organizavimu, video kūrimu, žiniasklaida, viešaisiais ryšiais, komunikacija, rašymu, viešu kalbėjimu.
„9 zuikiai – žinios sąmoningam verslui ir tuo besidomintiems paaugliams. Komunikacijos pagalba su adekvačių požiūriu į pinigus, žmogiškumą ir gamtą.
Jeigu norėtum prisidėti prie zuikių turinio kūrimo, tau įdomu straipsnių rašymas – mes labai džiaugtumėmės, būdami tavo mentoriais. Pasidalinsime patirtimi: kaip ieškoti istorijų, jas aprašyti, kaip organizuoti interviu ir iš jo parašyti įdomų straipsnį. Žinoma, tavo kūriniais pasidalinsime ir šiame puslapyje.
Milžiniškas AČIŪ, kad skaitote. Jeigu manote, kad “9 zuikiai” turinys yra reikalingas ir tokia mūsų filosofija jums artima – jūs galite prisidėti paremdami kūrėjus per patreon.com/9zuikiai .“
– Sandra G., „9 zuikiai“ įkūrėja | kūrybininkė | žurnalistė
