Šį projektą įgyvendino 14 beprotiškai darbščių, naujomis idėjomis trykštančių Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos studenčių. Merginos turėjo, iš pirmo žvilgsnio, sudėtingą užduotį: spintoje rastą drabužį transformuoti taip, kad jis galėtų būti pritaikytas net šešioms skirtingoms situacijoms. Tačiau pabaigoje pasirinktas garderobas turėjo vėl sugrįžti į pirminę būseną. Taigi šešios skirtingos situacijos – šeši skirtingi aprangos vieneto variantai. Įvaizdžio dizaino studijų programos lektorė, įvaizdžio dizainerė Violeta Dobrovolskienė sutiko pasidalinti visais darbų užkulisiais ir atvirai pasakė, kad po šio projekto tvari mada kelioms studentėms gali tapti net ateities niša.
Į madą pažiūrėjo visai kitu kampu: „kas sakė, kad švarkas gali būti dėvimas tik vienu būdu?“
„Įvaizdžio dizaino programa šiuo metu vykdoma lietuvių kalba, tačiau išduosime, kad nuo rudens renkama grupė ir rusakalbiams. Šioje programoje, greta įvaizdžio kompozicijos, kostiumo ir mados istorijos, makiažo, šukuosenos ir fotografijos pagrindų studijų dalykų yra dėstomas ir garderobo formavimas. Dėstant skatinama atsižvelgti ne tik į kliento figūros ypatumus, stiliaus pasirinkimą, darbo ar laisvalaikio pobūdį, bet ir į sąmoningą aprangos naudojimą.
Mes suvokiame ir laikomės tokio požiūrio, kad garderobas turi būti formuojamas atsakingai. Be to, kartu su įvaizdžio dizaino studentėmis stengiamės į madą pažiūrėti iš visai kito kampo: juk kas pasakė, kad švarkas turi būti dėvimas tik taip ir ne kitaip? Galbūt yra ir kitokių, net įdomesnių, labiau intriguojančių būdų jį dėvėti? Arba kelnės be kurių, turbūt, neįsivaizduotume savo kasdienybės. Kodėl iš jų nepadarius kokio nors transformerio, kuris priverstų aiktelėti ne tik draugus, bet ir praeivius!
Būtent taip yra siūloma studentėms pažiūrėti į kiekvieną spintos turinio objektą, kad tas drabužis ar jo akcentas turėtų kuo didesnį pritaikomumą. Ir tik tai padarius, mes jau galime užtikrintai kalbėti apie tvarų garderobą. Šiame projekte studentės turėjo pritaikyti garderobo kapsulės formavimo principus. Tai reiškia, kad kiekvienas jų aprangos vienetas turi būti pritaikomas kuo dažniau. Merginos turėjo pasirinkti būtinai iš spintoje turimų aprangos objektų vieną, kurį būtų galima transformuoti į šešis, visiškai naujus jo dėvėjimo variantus.
Kodėl būtent šešis? Jos turėjo eiti tokia kryptimi, kad mažiau yra daugiau ir vengti tradicinės sukarpymo idėjos. Nukerpa vieną klešnę, kitą klešnę, o finale viskas tiesiog sukarpoma ir lieka tik skuteliai, kurių atgal suklijuoti jau nebepavyksta.
Taigi, studentės turėjo elgtis labai apgalvotai. Šio projekto tikslas ir buvo, kad merginos mąstytų globaliau, kad ugdytų kūrybiškumą ir tuos įgūdžius galėtų pernešti į savo tolimesnę profesinę veiklą. Ir manau, kad šis siekis pasiteisino: jos įnešė į savo garderobą tvarumo požiūrį ir stengiasi prisidėti ne tik prie šios idėjos puoselėjimo, bet ir įgyvendinimo.“
„Tam, kad mada būtų tvari, nereikia pirkti kažko naujo. Užtenka kūrybiškai pažiūrėti į tai, kas jau yra“
„Pradinė studenčių reakcija sužinojus, kad tai bus tema apie tvarumą buvo: „Ooo tvarumas gi labai madinga dabar!!!“ Jos manė, kad tikriausiai reikėtų skuosti į dėvėtų drabužių parduotuves ir ten gerokai apsipirkti. Tačiau teko pristabdyti merginų entuziazmą ir paskatinti į temą pažiūrėti kur kas giliau.
Gal net penkto dešimtmečio senelės jaunystės megztukas gali būti pateiktas taip, kad visi tiesiog negalėtų nuo jo atitraukti akių. Ir tai tikrai įmanoma, pritaikius įvaizdžio dizainerio įgūdžius. Viena iš garderobo formavimo užduočių buvo ta, kad jos turėjo atlikti kruopščią savo spintos analizę, rasti visai nebenešiojamus daiktus ir sugalvoti, kaip jos jų atsisakys. Būsimoms įvaizdžio dizainerėms buvo primygtinai rekomenduojama pašalinti tą galvoje kirbančią idėją padėti drabužius šalia konteinerio. „Ai, mažu, kas nors pasiims.“ Galbūt tikrai praeivis susidomės, tačiau kas gali garantuoti, kad tie puoselėti ir mylėti drabužiai nebus paimti ir tiesiog panaudoti pakuroms?
Viena mergina labai džiaugėsi, kad savo nenešiotų drabužių nuotraukas sudėjus į socialinius tinklus, juos kaipmat išgraibstė. Visos studentės buvo labai sąžiningos ir tai man leido labai jomis didžiuotis. Jos pamatė, kad tvarios mados sritis yra kupina resursų. Ir kad būdamos įvaizdžio dizainerėmis jos gali sukurti pačius netikėčiausius dalykus be jokių išlaidų, arba labai minimaliomis. Taigi, tai labai puikiai dera su projekto tema, kad nereikia skubėti pirkti kažko naujo. Užtenka kūrybiškai ir kritiškai pasižiūrėti į tai, kas jau yra.“
Būtina projekto sąlyga – jokiu būdu nieko nepirkti
„Kiekviena kūrėja galėjo keisti drabužio funkciją, jį transformuoti ir visa tai užfiksuoti šešiuose naujuose dėvėjimo variantuose, kuriuos buvo galima papildyti kitais stilistiniais sprendimais. Beje, fotosesija turėjo būti profesionali, į pagalbą pasitelkiant modelį. Taigi, merginos turėjo kur paplušėti, nes viską reikėjo atlikti nuo…iki. Taip pat, buvo labai svarbu nuodugniai apgalvoti fotosesijos koncepciją. Ir, kad būtų lengviau, aš joms pateikiau smagų pavyzdį, kuriuo mielai pasidalinsiu ir su jumis.
Tarkime yra penktadienio diena vienos merginos gyvenime ir būtinai su vienu tvarios mados objektu. Taigi, mergina išėjo į darbą. Po pietų, galbūt, lauke yra labai karšta ir drabužį jau reikia transformuoti į antrą variantą. Vakare paskambina draugė, kviečia susitikti kavos, bet kadangi su darbo drabužiu eiti nesinori, taigi, drabužį jau transformuoja į trečią variantą. Staiga merginoms šovė mintis eiti į klubą ir žūtbūt reikia ketvirto varianto. Ryte grįžta jau su penktu drabužio variantu. Šeštadienį mergina jau pavargusi, bet dar reikia kažkur nueiti, taigi turi šeštąjį drabužio dėvėjimo būdą. Na ir, galiausiai, pirmadienį vėl reikia eiti į darbą, taigi, pokšt, grįžta į pirminį aprangos variantą.
Aišku, tokios koncepcijos jos nepritaikė, tačiau turėjo kitų labai įdomių idėjų. Pavyzdžiui, Karolina Vaitiekūnaitė sugalvojo kelioninį garderobą, kuriam panaudojo vieną suknelę. Ji taip pat užsibrėžė, kad bagažo turinys gali būti tik rankinis. Taigi dedam į jį suknelę, porą batų, diržą ir džinsus. Ji labai kruopščiai perteikė savo idėją, kad suknelės dėvėjimo variantų gali būti beprotiškai daug. Tik reikia gerai pasukti galvą. “
Studentė įrodė, kad drabužis neturi lyties
„Ugnė Andzulevičiūtė susidūrė su labai įdomia situacija. Mergina buvo pasiruošusi tam tikrą koncepciją ir modelį merginą. Tačiau dėl iškilusių netikėtumų studentė turėjo radikaliai pakeisti idėją ir viską pritaikyti modeliui vaikinui.
Ji pasiėmė, tarytum, labai moterišką objektą – pėdkelnes, kurias transformavo į daugybę dalių pritaikant naujus dėvėjimo būdus. Jos sprendimas buvo beprotiškai drąsus ir žavingas, leidžiantis pamąstyti, ar tikrai drabužis turi lytį? Juk žvelgiant šiek tiek į praeitį, galima sužinoti, kad prigludusios pėdkelnės vyrų garderobe buvo visiška norma. Ir tik gerokai vėliau jos papildė moterų kostiumus.“
Būsima įvaizdžio dizainerė sugalvojo projektui panaudoti paslaptimis apipintą antikos mitologiją
„Gabrielė Barkauskaitė įkvėpimą koncepcijai surado graikų mitologijoje. Ji labai stropiai apgalvojo, kaip reprezentuoti moterį antikiniame pasaulyje. Svarbu paminėti, kad Gabrielė savo koncepcijai panaudojo plačias baltas kelnes, kurios buvo transformuotos į netikėčiausius dėvėjimo būdus. Mergina pasirinko labai šviesų, akiai malonų koloritą, muliažines antikinių personažų galvas ir viską labai gražiai perteikė meninėje fotosesijoje, kuri atimtų žada kiekvienam antikos paslapčių ir mitų mylėtojui.“
„Kelioms studentėms šis projektas gali tapti kūrybiniu braižu“
„Pats didžiausias mano, kaip dėstytojos, atradimas yra tai, kad merginos visame šiame procese tiesiogine prasme išsimaudė. Jos labai profesionaliai žiūrėjo į rezultato pateikimą, nuotraukų retušavimą. Studentėse aš regiu labai didelį potencialą ir vidinį augimą, kuris mane žavi.
Taip pat, nors studentės ir turėjo labai didelę laisvę, tačiau su ja turėjo elgtis atsakingai. Jeigu norėjo drabužį karpyti, jos turėjo labai gerai apgalvoti, kas su juo bus daroma toliau? Todėl šie eksperimentai turėjo būti atlikti labai gerai pamąsčius, ar tą drabužį bus galima grąžinti į pradinę būseną ir ar jo nereikės tiesiog išmesti. Nes kokia tada prasmė kalbėti apie tvarią madą?
Taip pat, aš aptikau, kad tvari mada kelioms studentėms, gali tapti kūrybiniu braižu ir profesine niša. Buvo tokių juokingų atvejų, kad merginoms reikėjo tiesiog priminti, kad šiai užduočiai reikia tik šešių kadrų. Joms pasirodė labai žavinga, kad iš turimo paprastučio mados objekto galima sukurti kažką labai nepaprasto ir nuolat kintančio“
Kauno kolegijos studenčių kūriniai nebus paslėpti spintoje
„Kadangi dalis aprangos objektų buvo paimti iš asmeninio garderobo, taigi jie tikrai bus dėvimi. Keli variantai buvo kuriami net ir su mados dizaineriais, todėl tų kurinių laukia tolimesnis, labai gražus kelias. Jie tikrai nebus užmiršti ir paslėpti spintoje.“