Olandijoje, Eindhovene gyvenanti produktų dizainerė Agnė Kučerenkaitė kuria estetiškus ir funkcionalius produktus, pasitelkiant žiediškumo principą. Dar 2016 metais Agnė sukūrė limituoto tiražo seriją: stiklas, tekstilė, keramika, kurie buvo dažyti atliekomis. Kūrėja išgrynino spalvų pigmentus iš nuosėdų, gautų išvalius vandenį. Dabar šiais pigmentais yra dažomos plytelės ir parduodamos rinkoje. Dizainerė yra tvirtai įsitikinusi, kad atliekų šiame pasaulyje nėra. Yra tik neatrastos galimybės kokiais būdais jas naudoti kaip žaliavą.
Agnė pasidalina, kokius dar produktus yra sukūrusi bei kokius eksperimentų metodus pasirenka produktų realizacijai.
Agnė Kučerekaitė | Bas-Muda nuotr.
„Man labai patinka dirbti su medžiagomis, jų ieškojime. Atliekų atsiradimą aš matau kaip naują šaltinį, kurį turiu ištyrinėti ir iš jo sukurti produktą. Taip pat naudoju antrarūšes žaliavas. Tęstiniame keramikos projekte viena iš mano veiklos pagrindinių krypčių yra technologijų ieškojimas, kaip industriniu būdu gaunamus metalus pakeisti metalais iš atliekų. Visi mano tyrimai ir kūryba yra paremta dviem kryptimis:
- Limituoto kiekio kolekcijos. Pavyzdžiui kilimai, indai, kurie atsiranda galerijose, parodose. Tai yra būdas žmonėms papasakoti istoriją ir ją vizualizuoti. Limituotas kolekcijas vadinu viduriniu žingsniu, kad tą pačią metodiką galima panaudoti ir dideliam mąsteliui sukurti.
- Nelimituoto kiekio gamyba. Tai jau išgryninti mano metodai, kai atliekos panaudojamos kaip šaltinis kurti net ir pramoniniu būdu. Pavyzdžiui plytelės. Jų spalvos suteikimui sukūriau pigmentų glazūras iš atliekų. Pats gamybos procesas yra taip atidirbtas, kad technologija jau yra naudojama plytelių industrijos gamyboje.
A. Kučerenkaitės keraminių plytelių kolekcija, glazūruota atliekomis
Kelias į industrinės gamybos rinką buvo labai ilgas. Tai yra dizaino, medžiagiškumo ir gamybos kryptis, kur labai svarbu galvoti apie verslumą. Man reikėjo pačiai atrasti kelią, kaip sukurti plytelių glazūros produktą nuo pirminės idėjos iki įėjimo į rinką. Nes produktai yra orientuoti ne į parodas, o pardavimus.
Keraminių plytelių spalvų ieškojimai
Įgyvendinti nelimituoto kiekio gamybą pavyko per kelerius metus. Dabar plytelių klientai yra architektai ir interjero dizaineriai iš įvairių šalių.“
Medžiagų ir metodų ieškojimai
Keramikos glazūros, kurių 100 % spalva (pigmentai) yra iš atliekų
„Nededu jokių kitų pigmentų. Visos spalvos yra išgaunamos naudojant tik atliekas.
Keramika yra degama aukštoje temperatūroje virš 1000 laipsnių, tad pigmentams išgauti yra naudojami metalai, kurie ir suteikia tą spalvą. Jeigu naudočiau organinės kilmės dažiklius – jie tiesiog sudegtų.
Turiu kelis tokių atliekų šaltinius. Tai geriamo vandens valymo įmonės Lietuvoje ir Olandijoje. Lietuvoje draugaujame su „Vilniaus vandenys“, jie man tiekia geležies atliekas grunto pavidalu. Jas gaunu tarsi molį ar grumstelius. Tada juos reikia sumalti į miltelius ir tada jau galima pradėti pigmentų gamybą.
Geležies pigmentų atliekos iš įvairių vandenviečių
Kita industrija – dirvožemio valymas, bendradarbiauju su įmonėmis Olandijoje. Iš jų gaunu mišrias metalo atliekas. Jie valo metalais užterštus dirvožemius, nuiminėja užterštą gruntą ir jį įvairias metodais išvalo. O tai, kas lieka – naudoju pigmentų gamybai.“
Dirvožemio valymas Olandijoje
Tekstilės dažymui atliekomis naudoja visiškai kitą technologiją
„Tekstilė yra labai jautri, tad itin svarbu stebėti kaip dažymo technologija keičia audinio struktūrą, ar nepažeidžia. Būtina turėti laboratorinius tyrimus ir duomenis.
Metalų toksiškumas kaitinant keramiką labai aukštoje temperatūroje yra užrakinamas. O norint dažyti tekstilę – reikia visiškai kitokių metodikų ir atliekų.
Tad pirmiausiai sutelkiau dėmesį ir eksperimentavau su botaninėmis atliekomis. Pradėjau bendradarbiauti su įvairias ūkininkais, kurie augina augalus bei gamina produktus farmacijai arba maistui. Tai – ekologiški ūkiai, kurie spaudžia įvairius aliejus. Po šio proceso lieka begalės įvairių išspaudų, kiautelių. Pavyzdžiui kanapės, moliūgai, kokosai, juodgrūdė. Tad aš tiesiog paimu šias atliekas ir transformuoju į pigmentus, kuriuos galima panaudoti tekstilėje.
Botaninės atliekos
Žinoma, šis kelias prasidėjo tiriamąja dalimi. Ne visi augalai turi dažomųjų savybių. O be viso to tekstilės dažyme yra naudojami natūralūs modifikatoriai, spalvos fiksatoriai. Visada siekiu naudoti atliekas, kurias reikėtų mažiausiai apdoroti ar paruošti. Jos būtų generuojamos dideliais kiekiais, kurios užtikrintų patikimumą.
Kilimas Lutetia, fragmentas
Nagrinėjant ir eksperimentuojant su tekstile gimė kilimų kolekcija. Ji yra pagaminta iš linų. Lininius siūlus nudažiau augalinėmis atliekomis. Tada susiradau partnerius Panevėžyje „Ecolinum“, kurie ir išaudė kilimų kolekciją iš mano dažytų siūlų.
A. Kučerenkaitės kilimų kolekcija Lutetia ir Juno
Žinoma, viskas prasideda nuo mažo mastelio: pasitvirtinti ar idėja išvis veikia. Kol kas kilimų kolekcija yra ekspozicinis variantas, nes į patį dažymą įdėta daug rankų darbo. Tad, kol kas, tai yra vidurinis žingsnis link pritaikymo industriniam dažymui.“
A. Kučerenkaitės lininiai siūlai, dažyti botaninėmis atliekomis
Visi projektai yra daromi su intencija, kad būtų galima gaminti dideliu masteliu
„Dabar ieškau laboratorijos bendradarbiavimui, kurioje galėčiau toliau ieškoti būdų, kaip siūlų dažymą atliekomis įvesti į industrinę gamybą. Partnerystę įsivaizduoju su panašiai mąstančia laboratorija. Arba su laboratorija, kuri ieško būdų kaip atliekas panaudoti naujų produktų gamyboje. Taip pat aktualus bendradarbiavimas ir su natūralių dažų gamintojais, kurie su atliekomis norėtų žengti dar vieną žingsnį.“
Tekstilės spalvų ieškojimai
Agnė susiduria su gintaro apdirbimo juodąja rinka
„Trečia kryptis, su kuria dabar intensyviai dirbu – gintaro industrija. Gintaro meistrai apdirbimui naudoja įvairius srėgius, grąžtelius, švitrinį popierių. Po šių procesų lieka begalės dulkių. Iš jų ir bandau atrasti būdų kaip sukurti naujas medžiagas.
Iš gintaro dulkių Agnės dirbtuvėse gimsta nauji medžiagų prototipai
Nors Lietuvoje gintaras yra mistifikuojamas, tačiau kai pradėjau daugiau gilintis, kas ir kaip iš tiesų vyksta – pastebėjau, kad tai nėra labai gražu. Todėl sunku bendrauti su gintaro apdirbimo meistrais. Kol kas nepavyko rasti kontakto, kuris norėtų bendradarbiauti ir dirbti kartu. Meistrai bijo arba nesupranta kokią vertę aš noriu kurti. Tad šį projektą tenka vystyti man vienai.
Perku gintaro dulkes, kaip tai daro renginių organizatoriai (kai nori mesti į ugnį ir sukurti fejerverkų efektą). Gintaro dulkes parduoda labai žemomis kainomis, tačiau jų susikaupia labai daug. Nors gintaro dulkes meistrai dar parduoda žvakių ar smilkalų gamintojams, vis tiek daug dulkių yra tiesiog išmetamos.
Agnės eksperimentai su gintaro dulkėmis
Nors iš pažiūros ši sritis gali skambėti labai nišinė, tačiau gintaro dirbinių gamyba yra labai didelė ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijo bei užsienio šalyse. Pati rinka yra su juodaisiais užkulisiais, primenanti tauriųjų metalų rinką. Egzistuoja ir juodoji rinka. Lietuvoje, galbūt, mažiau, tačiau Kinija yra numeris 1, kuri importuoja gintarą. Todėl Ukraina ir Rusija labai aktyviai dalyvauja juodoje rinkoje, kurių teritorijoje taip pat daug vertingo gintaro.
Naujos medžiagos prototipas iš gintaro dulkių
Mane labai domina tiek teorinė, tiek ir praktinė gintaro dulkių panaudojimo pusė. „Teorinė“ – turiu omenyje: kokia yra industrija, problemos, gavybos problemos. Pavyzdžiui Ukrainoje yra net gintaro gaujos, kurios dirvožemiuose (gintaras randamas ne tik jūroje, bet ir kasamas žemėje) su milžiniškais grąžtais nelegaliai gręžia skyles ir traukia gintarą iš žemės.“
Į gintaro dulkes žiūri kaip į bioplastiko žaliavą
„Dulkes bandau naudoti kaip priemaišą bioplastikų, biokompozitų sukūrimui. Dabar esu eksperimentinėje fazėje. Pavyzdžiui, eksperimentuoju maišydama dulkes jų neišlydžius. Gaunu labai įdomius rezultatus. Vienas iš įdomesnių – tarsi bio gintaro odos rezutatas, kurią galima įvairiai lankstyti. O ateityje, galbūt, bus galima susiūti. Dabar kol kas bandau išdirbti formules.
Bio odos prototipas
Kitas būdas – išlydyti gintaro dulkes. Gintaras lydosi apie 200 laipsnių temperatūroje, bedeguonėje aplinkoje. Kitu atveju (pvz. jei patenka deguonies) – jis dega. To niekada nepavyktų padaryti tiesiog ant viryklės, nes reikia specialių įrenginių. Todėl dirbu su kitais kūrėjais, kurie turi specialias lydymo mašinas.
Su gintaro dulkėmis taip pat turiu numačiusi du kūrybinius tikslus. Vienas – sukurti kolekciją. Kitas – sukurti medžiagą, kuri galėtų būti gaminama industriniu būdu, pavyzdžiui biooda iš gintaro.“
Agnės eksperimentų rezultatas
„Lietuvoje būtų sudėtinga daryti tai, ką aš darau“
„Lietuvoje kol kas neturime dizaino dirbtuvių sistemos, ar tiesiog pakankamai patalpų, atiduodamų kultūriniams tikslams, kuriose būtų galima įrengti įvairias dirbtuves ir kooperuotis dizaineriams. Manau, kad pamažu vyksta pokyčiai.
Edukacinėje sistemoje reikėtų reformos, būtent koncentruojantis į dabartines problemas. Taip pat ieškant būdų kaip dizainas padėtų jas išspręsti.
Pajaučiau, kad Lietuvoje nėra pakankamai bendraminčių, mentorystės. Nors gyvenu ir kuriu daugiausia Olandijoje, tačiau neprarandu optimizmo. Labai stengiuosi visais įmanomais būdais prisidėti prie organizacijų (tokios kaip „Lietuvos Dizaino Forumas“ ar „Ekologinio Dizaino Asociacija“) Lietuvoje bei bendradarbiauti su įvairiomis vietinėmis institucijomis, iniciatyvomis. Taip pat ieškau partnerių bei gamintojų Lietuvoje. Manau, kad itin svarbu ir reikalinga remti amatininkus bei smulkiuosius verslus.“
Agnė keramikos dirbtuvėse Olandijoje
Dizaino ateityje nėra tik estetika ir funkcija
„Kuriant dizaino sprendimus mums būtina fokusuotis į problemas, kurios yra aplinkui, aplinkos išsaugojimą. Jeigu kuriame apyvokos produktus – anksčiau naudotas medžiagas laikas keisti tvariomis. Būtina dizaine pagalvoti ir apie paprastą daiktų išrinkimą ir surinkimą. Taip sakau dėl to, kad mano nuomone dizaine egzistuoja didelė problema su sudėtingų prietaisų konstrukcijomis. O taip pat ir rūšiavimas yra labai sudėtingas.
Todėl ir reikia dizainerių, kurie matytų ir darytų pokyčius. Reikia dizainerių, kurie gilinasi į cheminius, fizikinius, biologinius procesus. Nuolat sektų tyrimus ir mokslines pažangas.“
