Tikrai ne paslaptis, kad viso pasaulio gyventojai yra pavargę nuo karantino, nori grįžti į normalų gyvenimą, o žodis „COVID-19“ daugeliui jau yra tarytum keiksmažodis. Tačiau reikia pasakyti, kad: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, nes pasauliniai rodikliai rodo, kad pandemijos laikotarpiu gamta tiesiog „sužydėjo“. Pavyzdžiui, ar žinojote, kaip stipriai Kinijoje dėl pasaulinės izoliacijos sumažėjo tarša? Toliau 9 zuikiai skaitytojams pateikia dar daugiau aplinkos pokyčių, atsiradusių dėl šios pauzės. Malonaus skaitymo!:)
lifeology.io nuotrauka
Pandemijos metu Žemę užkariavo laukinė gyvūnija
Įsisiautėjus COVID-19 pandemijai, laukiniame pasaulyje įvyko tikri stebuklai. Ištuštėjus gatvėms, paplūdimiams ir kitiems lankomiems objektams, į juos pradėjo drąsiai traukti laukiniai gyvūnai. Net nesivaržydami šie vaikštinėja gatvėmis, lankosi parkuose. O pavargę po tokių dienos „pramogų“, sustoja pasnausti keliuose, kur įprastai knibždėte knibžda mašinų.
pinterest.com nuotrauka
Miegu tokioje neįprastoje vietoje per karantiną mėgavosi ne kas kitas, o džiunglių karaliai – liūtai.
globalnews.ca nuotrauka
Pietų Afrikoje esantis Kriugerio nacionalinis parkas yra neįprastai saugoma vieta, kurios plotas siekia net 19 485 km², o jame mielai kasmet apsilanko apie 2 milijonai lankytojų. Žinoma, dėl viruso plitimo grėsmės, š. m. kovo 25 dieną ši turistų mylima vieta buvo uždaryta. Visgi, parko prižiūrėtojas Richard‘as Sowry net ir uždarymo metu tęsė savo darbą, nes jo pareiga yra saugoti medžiojamus gyvūnus nuo brakonierių. Taigi, atlikdamas kasdieninę patikrą jis pamatė neįprastą vaizdą – gausybę liūtų, popietę snaudžiančių ant kelio. Nors šie gyvūnai yra pratę prie transporto priemonėmis kelius skrodžiančių žmonių, tačiau vis vien jiems jaučia instinktyvią baimę. Labai svarbu nepamiršti, kad liūtai tokiose zonose ilsisi tik vėsiomis žiemos naktimis, kada būna tikri, jog jų poilsio nesudrums joks prašalaitis. Tačiau gerokai aprimus mūsų gyvenimui ir judėjimui, jie tai darė vidury baltos dienos ir be jokio baimės jausmo.
pinterest.com nuotrauka
Vis dėlto, Richard‘as Sowry neskuba džiūgauti. Jis baiminasi, kad šie didingi gyvūnai pernelyg nepriprastų prie susiklosčiusios situacijos ir neimtų kelių laikyti saugia vieta kasdieniniam miegui ir poilsiui. Juk reikia pripažinti, kad karantinas amžinai nesitęs, ir įprastam gyvenimui grįžus į vėžias, ne tik liūtams, bet ir kitiems gyvūnams ilsėtis tokioje vietoje gali tapti net gyvybiškai pavojinga.
Taip pat, pandemija džiaugiasi ne tik sausumos, bet ir vandens gyvūnija. Tokie jūros gyventojai kaip orkos ir delfinai buvo užfiksuoti plaukiojantys šalia uostų ir panašiose zonose, kuriose nesilankė ištisus šimtmečius. Net nėra abejonės, kad gyvūnus į šias vietas traukia karantino metu dėl sustabdytos laivybos ir panašios žmonių veiklos sumažėjęs triukšmas.
pinterest.com nuotrauka
Turbūt pats netikėčiausias reginys – tai jūrų liūtai, džiaugsmingai žaidžiantys Argentinos automobilių parkavimo aikštelėse ir šalia mažų suvenyrų krautuvėlių. Vietiniams gyventojams šie vaizdai kelia tik plačias šypsenas veiduose, nes tokius karantinu besidžiaugiančius gyvūnus galima išvysti tikrai ne kiekvieną dieną.
reddit.com nuotrauka
Kinijoje buvo pastebėtas ženklus oro taršos mažėjimas. Sakyti „ačiū“ reikia karantinui
Oro kokybės blogėjimas Kinijoje yra beprotiškai opi problema, o jos gyventojai viešai skelbiasi, kad retai temato žydrą ir giedrą dangų. Žmonės Kinijoje jau yra įpratę prie tirštame smoge skęstančios šalies.
nbcnews.com nuotrauka
Dėl taršos sukeltų ligų ir kitų negalavimų joje kiekvienais metais miršta apie 1,6 mln. žmonių. Taip pat, yra manoma, kad užterštumas Kinijoje toks milžiniškas, kad jau pasiekė apokaliptinį lygį.
theguardian.com nuotrauka
Yra žinoma, kad Kinija sudegina beveik tiek pat anglies, kiek visos likusios pasaulio valstybės kartu sudėjus. Be to, prognozuojama, kad iki 2030 metų šalis, tiesiogine to žodžio prasme, sunaudos visas savo vandens atsargas. Dar prieš keletą dešimtmečių Kinijoje tekėjo 50 000 upių. Deja, šiomis dienomis daugiau nei pusė jų, tiesiogine to žodžio prasme, nebeliko.
nydailynews.com nuotrauka
Šanchajuje tik 3% vandens yra švarus. Visa kita dalis šio gyvybės šaltinio yra tokia užteršta, kad jo negalima nei gerti, nei naudoti buityje.
Visgi, šiame tamsiame tunelyje galima išvysti ir vilties šviesą, nes dėl karantino pauzės metu tarša Kinijoje sumažėjo, o vandens kokybė pagerėjo. Tarp 2020 metų sausio 20 ir balandžio 4 dienos, buvo užfiksuota, kad PM2.5 dalelių lygis sumažėjo daugiau negu 18%. PM2.5 yra labai smulkios, tačiau siaubingai kenksmingos gamtai ir žmogui dalelės. Jų skersmuo yra 100 kartų plonesnis už žmogaus plauką. Taip pat žinoma, kad PM2,5 koncentracija gali ženkliai didėti dėl iškastinio kuro deginimo ar miškų gaisrų. Tai yra kone pagrindinis oro taršos ir smogo atsiradimo indikatorius. Taigi, kritus šių dalelių koncentracijai, Kinijos gyventojai galėjo pailsėti nuo varginančio smogo.
washington.edu nuotrauka
Taip pat, ši „pauzė“ padarė labai didelę įtaką Kinijos vandens telkiniams. Šalyje buvo fiksuojamas labai ryškus Jangdzės ir Geltonosios upių vandens kokybės pagerėjimas. Kinijos ekologijos ir aplinkos ministerija pranešė, kad apytiksliai net 84% šių upių vandens buvo įvertintas gerai. Tokie akivaizdūs pokyčiai yra tarytum priminimas, kokį milžinišką poveikį gamtai daro žmogus.
pinterest.com nuotrauka
NASA ir Europos kosmoso agentūra, pasitelkdami palydovus, Kinijoje pastebėjo ženklų azoto dioksido sumažėjimą. Yra žinoma, kad šis teršalas gamtoje atsiranda dėl iškastinio kuro deginimo, didelių transporto srautų.
earthobservatory.nasa.gov nuotrauka
NASA Goddard‘o kosmoso skrydžių centro oro kokybės tyrinėtojas Fei Liu, teigė, kad pirmą kartą mato tokį staigų ir neįtikėtinai didelį teršalų nuosmukį. Įprastai azoto dioksido koncentracijos ore sumažėjimas būna fiksuojamas per kinų naujuosius metus. Ši šventė Kinijoje yra švenčiama net 15 dienų. Šiuo periodu žmonių judėjimas ir veikla būna ypatingai sulėtėjusi ir tai lemia laikiną, bet labai akivaizdų užterštumo lygio smukimą.
Lietuvoje taip pat pastebėti oro užterštumo pokyčiai
Situaciją šalyje sutiko pakomentuoti Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
„Oro kokybės tyrimų rodikliai ir duomenys rodo, kad teršalų koncentracijos yra tikrai sumažėjusios. Tai ypač pastebėjome pirmojo karantino metu. Tikrai galime pasidžiaugti, kad oro užterštumui pandemijos ir viso šio karantino poveikis yra teigiamas. Ženkliai mažiau fiksavome kietųjų dalelių ribinės paros vertės viršijimų atvejų. Pavyzdžiui, kietųjų dalelių KD10 sumažėjo 50%. Sunku net patikėti. Taip pat, pastebėjome labai pavojingų dalelių KD2,5 koncentracijos smukimą (20-30%). Turiu pasakyti, kad šios paminėtos dalelės yra neapsakomai smulkios bei gali labai nesunkiai patektį į kvėpavimo takus ir rimtai pažeisti jų veiklą.
pinterest.com nuotrauka
Azoto dioksido koncentracijos per pirmąsias 8 karantino savaites nukrito apie 30%. Tai yra būtent tas teršalas, kurį daugiausia išmeta transporto priemonės. Dėl gyvenimo sulėtėjimo, mažesnio gyventojų judėjimo bei pasyvesnio transporto keliuose – šio kenksmingo teršalo koncentracija sumažėjo.
Apibendrinant, visų šių išvardintų medžiagų kiekio sumažėjimas yra labai prasmingas Lietuvai, nes gyventojai turėjo galimybę kvėpuoti ženkliai švaresniu oru.“ – situaciją komentuoja Vilma Bimbaitė.
Galvos skausmu visuomenei tapo ne kas kitas, o medicininės kaukės
Skaičiuojama, kad kiekvieną mėnesį pasaulyje žmonės išmeta 129 bilijonus kaukių. Tokie duomenys kelia didžiulį nerimą, nes dėl kaukių, aplinkai yra iškilęs labai rimtas pavojus.
pinterest.com nuotrauka
Vienkartinės kaukės yra gaminamos iš plastiko (neaustinio polipropileno – termoplastinio polimero), todėl joms pilnai suirti reikia iki 450 metų.
Vis daugiau nardytojų kiekvieną dieną pastebi sparčiai didėjantį kaukių kiekį vandens telkiniuose.
pinterest.com nuotrauka
Gamtos specialistai pastebi, kad kaukių virvelės tampa mirtinais „spąstais“ gyvūnijai. Deja, žmonėms dabar neretai tenka gelbėti paukščius ir kitus gyvūnus, kurie pakliūva į šiuos „žabangus“. Specialistai teigia, kad tam įtakos turi neteisingai išmetamos kaukės.
Patikimas šaltinis pateikia instrukcijas, kaip teisingai kaukes išmesti:
1) Pirmiausia, suimdami už abiejų virvelių turime nusiimti kaukę.
2) Ją perlenkiame išilgai vieną kartą. Tą patį veiksmą turite padaryti dar du kartus.
3) Galiausiai, perkirpkite virveles per pusę ir tvirtai apsukite jas aplink kaukę.
Išmetimui paruošta kaukė
Tokia kaukė jau yra tinkama išmetimui ir ji nekels pavojaus gyvūnams. Taip pat svarbu nepamiršti tokią kaukę įdėti į plastikinį maišelį ir mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Prancūzai jau rado sprendimą, kaip spręsti kaukių taršos problemą
Liepos viduryje Prancūzijos įmonei „Plaxtil“ pavyko rasti išėjimą iš šio painaus kaukių „labirinto“. Įmonė ėmėsi jų perdirbimo ir tai jai pavyko padaryti su 50 000 kaukių. Olivier Civil, vienas iš „Plaxtil“ įkūrėjų teigia, kad jų tikslas yra: „Perdirbti kaukes, padaryti kažką su jomis naujo ir taip vėl sugrąžinti joms vertę .“ Bet kaip viskas vyksta?
pinterest.com nuotrauka
Prancūzijoje yra tam tikros specialios dėžutės su „Plaxtil“ užrašu ir žmonės į jas gali sumesti savo panaudotas kaukes. Prieš perdirbimą, jos yra surenkamos ir tam tikru mechanizmu susmulkinamos į labai smulkius gabalėlius. Galiausiai, susmulkintos kaukės yra apšvitinamos ultravioletiniais spinduliais, kad būtų saugios perdirbimui. „Taigi, kaukės yra sumalamos, sumaišomos su rišamąją medžiaga ir transformuojamos į naujus produktus“,- sako Olivier Civil. Nors iš šios perdirbtos medžiagos būtų galima gaminti gausybę kitų daiktų, tačiau dabar iš jų daromos įvairios apsauginės priemonės, skirtos kovai su pandemija.
pinterest.com nuotrauka
Taigi, Prancūzija visoms kitoms šalims galėtų būti puikus pavyzdys, kaip tvarkytis su medicininių kaukių pertekliumi ir užtikrinti, kad kuo mažiau jų patektų į aplinką.
Paremti tvaraus turinio kūrimą galite čia: patreon.com/9zuikiai
„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. Tekstai, straipsniai, video kūrimas, viešųjų ryšių projektai.
