Karantino metu daug žmonių dirbo ir visa dar dirba nuotoliniu būdu, tad natūraliai persiskirstė ir atliekų srautai. Surenkamos atliekos iš įstaigų persikėlė į daugiabučių konteinerių aikšteles ar prie individualių namų. Iš juridinių asmenų surenkamų mišrių atliekų kiekis ypač sumažėjo jau kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas. Atliekų tvarkymo bendrovės pateikia duomenis, kaip per pastaruosius 2 metus keitėsi žmonių rūšiavimo įpročiais ir kaip iš tiesų reikia išmesti medicinines apsaugos priemones.
Pakuočių atliekų kasmet surenkama vis daugiau: praėjusiais metais jų buvo surinkta 67 proc. daugiau nei 2018 metais, o per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku 2019-ųjų laikotarpiu, – 23 proc. daugiau. Surenkamo stiklo kiekis lyginamuoju laikotarpiu išaugo atitinkamai 30 proc. ir 17 procentų.
Tačiau pandemijos laikotarpiu dėl privalomo apsaugos priemonių dėvėjimo Lietuvoje žymiai padidėjo surenkamas medicininių kaukių, pirštinių ir kitų apsaugos priemonių kiekis. Be komunaliniame atliekų sraute atsidūrusių naudotų apsaugos priemonių šios atliekos taip pat buvo renkamos iš specialių privalomo izoliavimo patalpų, COVID-19 infekuotų asmenų gyvenamųjų vietų ir kitų įstaigų.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje atnaujinus reikalavimus dėvėti kaukes – medicininių atliekų skaičius vėl padidės. Todėl svarbu, kad ir patys žmonės sąmoningai prisidėtų prie teisingo rūšiavimo.
Naudotos medicininės kaukės ir pirštinės turėtų būti dedamos į plastikinį maišelį ir išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Didžioji dalis mišrių buitinių atliekų yra sudeginamos termofikacinėse (gaminančios elektrą iš šilumą) jėgainėse, jose taip pat sunaikinamos ir panaudotos medicininės kaukės, pirštinės ir kitos pavojingos medicininės atliekos.
theconversation.com nuotr.
Kaip mažinti atliekų srautą
Aplinkos apsaugos instituto vadovo Alfredo Skinulio teigimu, kiekvienas žmogus atsakingas už savo sveikatos apsaugos priemonių atliekas.
„Žiedinė ekonomika, skatinanti mažiau vartoti, panaudoti gaminį dar kartą, jį perdirbti ir tik kraštutiniu atveju atliekas palaidoti sąvartynuose, pamažu skverbiasi į kiekvieno iš mūsų gyvenimą ir keičia vartojimo įpročius. Tačiau pandemija, tikėkimės laikinai, dėl išaugusių vienkartinių indų, plastiko gaminių, pakuočių maistui ir gaminiams atliekų srautų gali nubraukti pasiekimus – apie tai kalba ir kitos šalys“, – sako A. Skinulis.
Pasaulyje siautėjanti pandemija paskatino ir elektroninės įrangos, maisto, drabužių ir kitų gaminių pirkimą internetu. Tačiau internetinė prekyba turi ir neigiamą pusę dėl augančio pakuočių atliekų kiekio, kurį būtina tinkamai rūšiuoti ir sutvarkyti (perdirbti).
Kaip pažymi atliekų tvarkytojai, nors atliekų tvarkymo infrastruktūra Lietuvoje gerėja, o gyventojų sąmoningumas auga, iššūkių, kaip tinkamai rūšiuoti ir perdirbti atliekas, netrūksta.
Pavyzdžiui, sparčiai besikeičiančios pakuočių gamybos technologijos ne visuomet prisideda prie gamtos tausojimo. Skaičiuojama, kad net iki 70 proc. plastiko sunkiai perdirbama ir (arba) reikalauja itin išvystytų technologijų. Maža to, rinkoje yra ir atsiranda vis daugiau skirtingos sudėties pakuočių ir gyventojams jų rūšiavimo procesas tampa vis sudėtingesnis: tampa sunku „iš akies“ atskirti lengvai ir sunkiai perdirbamas pakuotes.
„Svarbu suvokti, kad didžiausią įtaką pakuočių gamintojams daro patys vartotojai ir nuo jų pasirinkimo priklauso, kokių pakuočių bus išleidžiama į rinką daugiau. Kuo daugiau produktų, pagamintų iš antrinių žaliavų naudosime, tuo greičiau didės ir tokių produktų pasiūla“, – teigia vienos iš atliekų tvarkymo bendrovės generalinis direktorius.
Gyventojai daugiau informacijos apie atliekas, jų rūšiavimą ir pridavimo galimybes gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt
„9 zuikiai“ – idėjos, žinios ir komunikacijos pagalba tvariam verslui ir veikloms bei tuo besidomintiems jauniams nuo 13 m. Tekstai, straipsniai, video kūrimas, viešųjų ryšių projektai.
O prisidėti prie „9 zuikiai“ turinio kūrimo galite per patreon.com/9zuikiai