Kai garso taršos dažniai tampa panašūs į gyvūnų bendravime naudojamus dažnius, pradeda atsirasti gyvųjų organizmo tarpusavio bendravimo, elgesio ir veiklos pokyčiai. Jie gali atrodyti kaip keistas laukinės gyvūnijos elgesys. Ankstesnėje publikacijoje kartu su biologu Tomu Pociumi jau aptarėme, kodėl antropogeninis triukšmas (arba garso tarša) keičia ne tik žmogaus, bet ir gyvūnijos elgesį. O dabar sužinosite, kaip jį galima atpažinti.
Garso tarša yra perteklinis, nepageidaujamas arba žalingas garsas, kuris sutrikdo aplinkos ramybę ir kenkia žmonių sveikatai bei gyvūnams. Ją sukelia:
- Transportas: automobilių, traukinių, lėktuvų ir laivų triukšmas.
- Pramonė: gamyklų, statybos darbų bei mašinų keliamas triukšmas.
- Gyvenamoji aplinka: garsios pramogos, žmonių veikla, muzikos renginiai ar triukšmingi kaimynai.
- Kasdienė elgsena su garso pasiklausymo priemonėmis: garsus muzikos klausymas per ausines, automobilyje ir pan.
- Kaime tai gali būti kokia nors garsiai įjungta technika, kuri trukdo ramiai gyventi.
Dalis antropogeninio triukšmo yra žemo dažnio (mažiau nei 250 MHz), kuris gali keliauti dideliais atstumais ir plačiu diametru
Žemas dažnis sklinda plačiai, o aukšto dažnio garsas sklinda siaurai. Jei garsas sklinda dažniais, kurie nėra gyvūnų girdėjimo diapazone, tuo metu tiesioginio poveikio jis gali ir neturėti. Tačiau, kai organizmas girdi garso taršą, ši akustinė energija gali sukelti laikiną ar nuolatinį klausos praradimą, nors tai paprastai įvyksta tik gyvūnui esant labai arti triukšmo šaltinio.
Atpažinti tiesioginį antropogeninio triukšmo poveikį gyvūnijai yra sudėtinga, nes jis dažniausiai pasireiškia kartu ir su kitais poveikiais, tokiais kaip padidėjusi žmogaus veikla, vibracija ar buveinių naikinimas, aplinkos sąlygų prastėjimu. Net jei ir garso taršą tyrinėjantis žmogus įtaria, kad triukšmas veikia gyvūniją, visgi, šį poveikį išmatuoti yra sudėtinga. Organizmų reakcija į triukšmą gali būti menka ar jos visai nebūti, pvz., buveinių užimtumo ar maitinimosi elgsenos pokyčių, tačiau triukšmas gali stipriai veikti poravimosi sėkmę, palikuonių skaičių, fiziologinį stresą ar kitus biologinius elgsenos pakitimus.
Pavyzdžiui, šikšnosparniai gali sėkmingai tupėti po mediniais, betoniniais kelių ar geležinkelių tiltais dienos metu, sudarydami įspūdį, kad transporto triukšmas ir vibracija jų neveikia. Tačiau jų streso hormonų lygis gali būti padidėjęs. Ilgai trunkantis toks padidėjimas veikia jų sveikatą, ilgaamžiškumą ir reprodukciją.
Į garso taršą gyvūnai reaguoja kaip į pavojų
Pavyzdžiui, „šiaurinių dėmėtųjų pelėdų išmatose gliukokortikoidų metabolitų lygis padidėjo, kai pelėdos eksperimentiniu būdu buvo veikiamos motociklų eismo ir triukšmo.“- sako tyrėjas, ornitologas ir zoologas Ph.D. Stephen E. Ambrose.
Gliukokortikoidų metabolitai yra medžiagos, kurios susidaro, kai kūnas suskaido streso hormonus, pavyzdžiui, kortizolį. O kortizolis yra hormonas, kurį organizmas gamina, kai jaučiasi įsitempęs, išsigandęs ar kai kūnas reaguoja į pavojų. Kai šis hormonas atlieka savo darbą – padeda kovoti su stresu, o vėliau yra suskaidomas į mažesnes daleles, kurios pašalinamos iš kūno, pavyzdžiui, per šlapimą ar išmatas.
Šiaurinė dėmėtoji pelėda
Mokslininkai dažnai matuoja gliukokortikoidų metabolitus gyvūnų išmatose, kad sužinotų, ar jie patiria stresą. Tai tarsi biologinis „streso pėdsakas“, leidžiantis suprasti, kaip triukšmas ar kiti trikdžiai veikia gyvūnų sveikatą.
Tad anksčiau minėtas padidėjęs gliukokortikoidų lygis rodo, kad pelėdos patiria fiziologinį stresą. Pelėdos, kurios peri vietovėse su aukštesniu eismo triukšmo lygiu, išaugina mažiau palikuonių. Tuo tarpu didysis tetervinas tuoktuvių vietose, kurios eksperimentiniu būdu buvo veikiamos gamtinių dujų gręžimo garso ar kelių triukšmo, taip pat buvo pastebėtas gliukokortikoidų padidėjimas. Mažėjo šių paukščių tarpusavio komunikacija, atsirado padidėjęs budrumas dėl plėšrūnų.
Dėl antropogeninio triukšmo keičiasi paukščių elgesys
Tyrėjas, ornitologas ir zoologas Ph.D Stephen E. Ambrose išskyrė net kelis aiškius paukščių elgesio pokyčius dėl garso taršos. Pirmiausiai tai laikini aktyvumo pokyčiai.
Pavyzdžiui, čiulbantys paukščiai pradeda giedoti naktį, kai triukšmo lygis yra mažesnis nei dienos metu. Taip pat kinta jų pasiskirstymas erdvėje ir judėjimas. Dažnai tai pasireiškia vietos apleidimu ir sumažėjusia gausa tam tikrose teritorijose. Ar įsivaizduojate apokalipsę, kaip atrodytų aplinka be paukščių?
Taip pat dėl garso taršos jiems sunkėja maisto paieška. Šis pokytis dažnai būna susijęs su padidėjusiu budrumu ir elgesiu, skirtu apsisaugoti nuo plėšrūnų. Atsiranda teritorijų gynimo ir porų pritraukimo pasikeitimai, silpnėja porų ryšys. Patelėms tampa sunkiau atpažinti savo partnerių balsus arba porų ryšio stiprinimo signalai yra maskuojami triukšmo.
Lašas po lašo…
Nors antropogeninis triukšmas veikia pavienius individus, tačiau kai daug gyvūnų patiria triukšmo poveikį, tai gali turėti reikšmingų pasekmių ir visai populiacijai. Pasireiškia populiacijos mažėjimas ar net vietinis arba regioninis išnykimas.
Pavyzdžiui, jei nykstanti rūšis ar populiacija jau yra sumažėjusi, o vėliau, siekdama išvengti antropogeninio triukšmo, apleidžia likusias buveines, rušis būklė gali tapti dar kritiškesnė. Laikosi ant išnykimo ribos. Tokie atvejai jau yra užfiksuoti įvairioms rūšims ir populiacijoms.
Ta viena naktis metuose
Yra mažiausiai viena naktis per metus, o kartais ir daugiau, kai visam mieste, iš visų pusių pasigirsta tūkstančiai garsių sprogimų. Tai Naujųjų metų naktis. Ši diena gyvūnams miestuose yra siaubinga. Gyvūnai panikuoja, pabėginėja iš namų. O lygiai taip pat sunku ir paukščiams. Nes tą naktį yra milžiniška oro ir garso taršą, kuri sunkiai pamatuojama.
Urbanistiniai sprendimai garso taršai spręsti
Dažniausiai naudojamas būdas mažinti triukšmo poveikį, susijusį su transportu, pramonine veikla ir bendra miesto aplinkos triukšmo tarša, yra fizinių barjerų statyba. Turbūt esate matę garso sienelę šalia greitkelio? Tačiau šių barjerų veiksmingumas retai moksliškai stebimas po įrengimo. Be to, nors fizinių barjerų statyba (pavyzdžiui, sienelės šalia greitkelių) yra dažniausiai naudojamas būdas mažinti triukšmą, ar tikrai jis yra tvarus ir darnus sprendimas?
Dėl žmogaus veiklos nauji statiniai dažnai prisideda prie natūralių gyvūnų ir augalų gyvenamųjų vietų (buveinių) suskaidymas į mažesnes dalis, pvz., kelių, pastatų ar žemės ūkio, riboja gyvūnų judėjimą, o jų poveikis bioįvairovei dažnai ignoruojamas. Todėl reikėtų ieškoti regeneruojančių, tvarių ir bioįvairovei palankių alternatyvų. Tai gali būti:
Žaliosios sienos ir triukšmą mažinantys augalai. Naudoti žaliąsias sienas (pvz. vertikalius sodus) arba sodinti tankias medžių ir krūmų linijas palei triukšmingas gatves ar pastatus. Augalai ne tik sugeria garsą, bet ir valo orą, saugo nuo karščio, sausros ir yra buveinės paukščiams bei vabzdžiams. „Tik reikia suvokti, kad triukšmą mažina kuo daugiau žalios masės. Turi būti augalų masyvas. Tad, pavyzdžiui, vertikali vijoklio siena tokio poveikio neturės.“ – sprendimą patikslina holistinio kraštovaizdžio dizainerė Aurelija Šveiterienė.
livewall.com nuotr.
Miestų parkai ir žalieji koridoriai. Rinktis plėsti parkus ir kurti žaliuosius „koridorius“, kurie veikia kaip natūralūs triukšmo sugėrėjai. Jie ne tik absorbuoja triukšmą, bet ir stiprina ekologinius ryšius tarp bioįvairovės salų miestuose.
Akustinių kraštovaizdžių kūrimas. Integruoti triukšmą nukreipiančias konstrukcijas, kurios harmoningai įsilieja į žalią miesto aplinką. Pavyzdžiui, reljefiniai žalieji pylimai, kalvelės, tvenkiniai ar natūralūs kalneliai.
San Paulas, Brazilija
Pasitelkiant biologinės inžinerijos sprendimus kurti specialias triukšmą mažinančios konstrukcijas iš tvarių, perdirbamų ir gyvų medžiagų (pvz., kerpių, samanų, grybų/grybienos).
Miestų vystymas turėtų būti orientuotas į sisteminius-regeneruojančius sprendimus, kurie ne tik gerina žmonių gyvenimo kokybę yra pritaikyti neuroįvairovei, sprendžia triukšmo taršą, bet ir didina bioįvairovę, stiprina ekosistemas bei atkuria gyvybės rūšių buveines.
Straipsnio autorė Sandra Galdikaitė
Apie sensorinės perkrovos temas dalinsiuosi kituose straipsniuose. Jeigu apie temą norite informaciją gauti asmeniškai, prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
O jei esate sveikatos specialistas, mokslininkas, biologas, fizikas, chemikas, urbanistas ir pan., kuris tyrinėja šias temas ir norėtumėte pasidalinti savo žiniomis, susisiekite info@9zuikiai.lt
