Mūza
„Akimirkų Gaudyklė“: kas vienam nereikalinga – kitam didžiausias lobis

 2015-ųjų metų birželį savo fotografija ir rankdarbiais Jolanta Daubaraitė nusprendė pasidalinti Facebook puslapyje, kurį pavadinino „Akimirkų Gaudyklė“. Nors įvairiausia menine veikla moteris užsiėmė ir iki tol, tačiau ji atvirai prisipažino, kad būtent su puslapio ir pavadinimo atsiradimu prasidėjo didysis kūrybinis nuotykis bei kelionė. Toliau „Akimirkų Gaudyklės“ įkūrėja išlies visą savo kūrybinę sielą ir pasidalins pačiomis brangiausiomis, tvariomis, meninėmis  idėjomis, kurios galbūt suteiks įkvėpimo kiekvienai meno ištroškusiai sielai.

Rankų darbo popierius

Net kasdieninė buitis gali inspiruoti sukurti nuostabių dalykų bei atrasti naują save

„Galiu jums atvirai pasakyti, kad dabar esu tiesiog įsimylėjusi gamtos fotografiją, antrinį daiktų panaudojimą ir gamtos gėrybių įtraukimą į įvairias kūrybines formas.

Saulės uogų rašalas

Nors darbų, buities ir rutinos gyvenime yra nemažai, tačiau jaučiu, kad šalia kartu yra ir gausybė atradimų, kasdienybės stebuklų ir įkvėpimo pasigaminti dalykų savo rankomis. Tai į mano kasdienybės paletę įneša daugybę nuostabiausių ir gražiausių spalvų. Noriu pasidalinti, kad praeitais metais, pavyzdžiui, pabandžiau užsiauginti plaušenes ir iš jų pasigaminti kempines indų plovimui. Ir man pavyko! Džiaugiausi eksperimentu ir šiemet tai vėl kartosiu – daigai jau dygsta ant mano palangių.

Plaušenės (lufos) daigai

Taip pat, gyvų susitikimų trūkumas man pagaliau suteikė drąsos padaryti tai, apie ką vis pasvajodavau, tačiau vis bijodavau išeiti iš komforto zonos. Taigi, visai neseniai su dideliu jauduliu paleidau Akimirkų Gaudyklės Youtube kanalą! Jame planuoju kartą į mėnesį pasidalinti vaizdo įrašais apie meną, kūrybą ir savo didžiausią mūzą – gamtą. Aplinka man suteikia neišmatuojamą kiekį įkvėpimo, todėl jai atsidėkodama elgiuosi atsakingai ir kiek tik įmanoma ją saugau. O jeigu kiltų klausimas kaip tai darau, tai labai paprastai: išlaisvindama vaizduotę ir iš  nebereikalingų, paprastų daiktų stengiuosi padaryti kažką nepaprasto, ko man ar kitiems tikrai reikia ir džiugina širdį. Pirmajame Youtube video jau pasidalinau rankų darbo perdirbto popieriaus gamybos procesu.“

Tarp rankų darbo popieriaus

Skėčių Renesansas

,,Skėčių Renesanso projektukas užgimė pirmojo karantino gegužę. Jau iš anksčiau buvau sukaupusi nebepataisomai lūžusių skėčių medžiagų ir kantriai laukiau minčių, kaip ir kur juos pagaliau panaudoti. Tačiau vieną laimingą, bet lietingą gegužės šeštadienį mane apėmė toks įkvėpimas, kad nieko nelaukusi čiupau keturių skėčių medžiagas ir, gerai pasukusi galvą, iš jų sukonstravau pončą nuo lietaus. Jau tą pačią dieną  nieko nelaukusi išbėgau į lauką ir išbandžiau jį lietuje. Tačiau, ką daryti su likusiais strypeliais? Na, aš juos panaudojau mūsų šiltnamyje – skirtingų pomidorų rūšių žymekliams pasidaryti.

Strypeliai nuo skėčio pomidorų žymekliams

Tačiau to man neužteko. Vis kirbėjo noras kažką dar pasigaminti. Taigi, iš skėčio medžiagų pasisiuvau apsaugą nuo lietaus dviračio sėdynei. O dabar turiu „planą chuliganą“ pasisiūti užvalkalus senoms pagalvėms bei jas naudoti lauko suoliuko paminkštinimui, kad namiškiai ar  svečiai galėtų patogiai įsitaisyti.

Dviračio sėdynės užvalkalas iš lūžusio skėčio medžiagos

Beje, kai Facebook’e paskelbiau, kad mielai priimčiau pas save lūžusius skėčius, į mano skelbimą buvo greitai sureaguota ir gavau aštuonis įvairiausius skėčius. Ir artimieji bei draugai turi omeny, kad lūžusius skėčius visada gali perduoti man. Artima draugė net paėmė lūžusį skėtį, gulintį gatvėje, norėdama man jį perduoti!.. Tai tik parodo, kad kas vienam žmogui šiukšlė, nereikalinga – kitam lobis. Kartais tereikia tik truputį kitu kampu pažiūrėti į nebereikalingą daiktą, kad jame pamatyčiau potencialą atgimti kažkuo naudingu ir gražiu. Baisoka net pagalvoti, kiek tūkstančių lūžusių skėčių atsiduria šiukšlynuose. O juk visos skėčio dalys be galo ilgai yra… Tad, jei įmanoma išgelbėti bent keletą skėčių, kodėl to nepadarius?“

Liepaltis iš 4 lūžusių skėčių medžiagų

Kai gamta tampa kūrybine mūza

„Kartais pas mane atsiranda tokios idėjos, kurios tiesiog prašosi aliejiniais dažais tapyto paveikslo ir gilesnio pabuvimo su vaizdiniu, savotiškos meditacijos. Tapau ant ūkyje rastų, nereikalingų fanieros ar medžio plokščių gabalų. Būtent vieną tokią plokštę atsinešusi namo, pastebėjau ant jos įsitaisiusią mažulytę, jau mirusią sraigę. Taip gimė paveikslo idėja – moteris ilgais plaukais, su žydinčia obels šakele ir sraige ant piršto. Paveiksle norėjosi metaforomis pakalbėti apie laiką – moters ir gamtos. Dabar kamputyje įkvėpimo laukia pradėtas kitas paveikslas, kurio vaizdinį pamačiau sapne. “

Paveikslas „Moteris ir laikas“

Pačiu gražiausiu metų laiku – rudenį – atrado magišką gamtinių rašalų pasaulį

„Viskas prasidėjo nuo to, kai pamačiau, kad mūsų graikinis riešutmedis jau meta riešutus. Tada staiga prisiminiau, kad jų kevalų apvalkalai turi dažomųjų savybių, nes nudažo rudai plyteles. ,,Hm,- pagalvojau,- reikia pasidomėti, kaip kiti naudoja jų dažomąsias savybes…”. Ir Pinterest radau receptą, kaip iš graikinių riešutų apvalkalų pasigaminti rašalo. Tai padariusi pabandžiau piešti su savo gamintais dažais ir rezultatas buvo išties įdomus. Mane taip sužavėjo ta idėja, kad galima pasigaminti natūralų rašalą/dažus piešimui.. Taigi, eksperimentai tęsėsi ir toliau. Išbandžiau vynuogių, ciberžolės, žolės, gauruotojo mėšlagrybio, burokėlių, avokadų, fitolakos rašalus, bet labiausiai pradžiugino rezultatas gautas iš saulės uogų. Jų rašalo recepto niekur nemačiau, tačiau pastebėjusi, kokios fantastiškos spalvos pasidaro vanduo užplikius uogas, nusprendžiau išsivirti dažų. Uogas auginome pirmus metus, skonis jų mums nepatiko, tad visas derlius virto rašalu… Užtepus jo ant popieriaus pirmiausiai jis būna violetinės spalvos, tačiau, matyt, dėl oksidacijos po kurio laiko pamėlynuoja. Tai padarė įspūdį kuriančioms bičiulėms, kurioms padovanojau savo naminių rašalų.

Gamtinių rašalų pavyzdžiai

Kai pagalvoji, gamta pilna gėrybių ir dar mūsų neatrastų jų savybių. Ypatingo žavesio turi tai, kad galima grįžti prie kūrybos priemonių ištakų, kai dažus, įrankius, audinius žmonės pasigamindavo iš to, ką užsiaugindavo patys ar rasdavo tarp gamtos gėrybių. Be jokios sintetikos, be žalos ekologijai.“

„Popieriaus perdirbime yra vietos  tvarumui, kūrybai ir praktiškumui“

„Žiemą nutiko antrasis karantinas, mane išleido į prastovas ir atsirado daug laisvo laiko. O šis, kaip žinia, gali tapti ir didžiausiu mūsų priešu, ir geriausiu draugu. Pradžioje turėjau vidinę ir kūrybinę krizes, dienos slinko nykokai. Tačiau taip buvo iki kol vieną dieną nesugalvojau susitvarkyti sandeliuko. Jame radau pluoštą savo mokyklinių sąsiuvinių, studijų laikų literatūros atšvietalų, kuriuos visą laiką kažkodėl buvo gaila išmesti. Dar prisiminiau seną norą pasigaminti perdirbto popieriaus su sėklomis. Taigi nusprendžiau išpildyti šį savo troškimą.

Piešinys naudojant gamtinius dažus

Pirmas pipirnės sėklų popieriaus gamybos bandymas buvo labai prastas. Bet Youtube pasižiūrėjusi, kaip kiti gamina popierių, supratau, ką dariau ne taip ir įsikvėpiau perdirbto popieriaus gamybai be sėklų. Su jau turimais namuose dalykais išbandžiau keletą skirtingų rėmų popieriaus gamybai, įvairias makulatūros rūšis, tekstūras ir priedus.

Rankų darbo popieriaus gamyba

Norint pasidaryti popieriaus namuose reikės: perdirbamo, nereikalingo popieriaus – laikraščių, spausdintų lapų, sąsiuvinių, kartono, kraft popieriaus, tualetinio popieriaus rulonų šerdelių, švarių kiaušinių dėžučių ir pan. Spalvos išgaunamos natūraliai iš pačio popieriaus sudėties (pvz., rašalu aprašinėti sąsiuvinio lapai suteikia melsvo atspalvio), arba pridėjus natūralių priedų (pvz.: ciberžolės), guašo. Makulatūra suplėšoma, užmerkiama, sutrinama ir supilama į indą su vandeniu. Su rėmais semiamas indo turinys ir ant rėmo tinklelio susirenka popieriaus masė, kuri nusausinta, perkelta ant audinio ir išdžiovinta tampa popieriaus lapu. Popieriaus perdirbime yra vietos ir tvarumui, ir kūrybai, ir praktiškumui – tuo šis procesas ir žavi.

Koliažas iš gamtoje rastų objektų

O kai įsijaučiama į pati procesą, verta paeksperimentuoti. Aš, tarkime, senus atšvietalus susikarpiau žodžiais ir juos įspaudžiau dar šlapioje popieriaus masėje, šalia įkomponuodama džiovintus augalus,- taip gimė poetiški botaniniai paveiksliukai. Popieriaus dekoravimui tinka ir spalvoto popieriaus likučiai, siūlų galiukai.

Perdirbtas popierius su augalais

Namų sąlygomis perdirbtas popierius tinkamas rašymui, ant jo galima  spausdinti (patartina rašaliniu spausdintuvu), dėti antspaudus ar piešti. Tokį popierių galima naudoti etiketėms, vizitinėms kortelėms, atviručių gamybai, vokams, stalo kortelėms, dekoravimui ir kitiems dalykams.

Popierių naudoju savo kūryboje, pasidalinau juo ir su draugėmis. Taip pat, jo galima įsigyti mano elektroninėje krautuvėleje. Viena bičiulė perdirbto rudo popieriaus etiketes drauge su mano gamintu antspauduku šiuo metu ruošiasi naudoti savo keramikai. Abi tuo labai džiaugiamės.

Rėmai popieriaus gamybai

Naršydama po internetą pastebėjau, kad rankų darbo perdirbto popieriaus gamyba Lietuvoje nėra labai populiari ir yra veikiau nišinė veikla, meno forma. Tad susukau video apie šio produkto gamybą ir, viliuosi, kad atsiras daugiau žmonių, kurie irgi norės išbandyti šį užsiėmimą, kitomis akimis pasižiūrės į makulatūrą ir pasigamins popieriaus savo veikloms ar net verslo atributikai. “

9zuikiai naujiena – kūrybinės online dirbtuvės 1-5 klasių vaikams, kuriose moksleiviai padės personažui Hariui Aplinkotyriui surinkti 7 atliekų horokrusus, įveikti piktąjį valdovą Atliekamortą ir užkirsti kelią Žemės teršimui.

 Dirbtuvių dalyviai ne tik įsitrauks į paslaptingą magijos pasaulį, bet ir sužinos vertingos informacijos apie popieriaus perdirbimą, ką daryti su neveikiančiais elektroniniais prietaisais ir dar daugiau.

 Jei susidomėjote, parašykite mums: info@9zuikiai.lt