Jeigu jus erzina rudeninių lapų pūstuvas ar po langais pjaunama žolė, galimai patiriate garso taršos poveikį. Tai yra perteklinis, nepageidaujamas arba žalingas garsas, kuris sutrikdo aplinkos ramybę ir veikia žmonių bei gyvūnų sveikatą. Tai nematomas poveikis, kurio negali pamatyti, bet jis vis tiek yra aplink mus, tiek žemėje, tiek po vandeniu. Jei garso tarša taip veikia žmogų, kaip ji veikia kitas gyvybės rūšis? Kartu su biologu Tomu Pociumi tyrinėjame, koks yra garso taršos poveikis biologinei įvairovei miestuose ir kaip tai atsiliepia gyvenimo kokybei.
Tomas Pocius kairėje | „9 zuikiai” mokymų archyvo nuotr.
Tylus, apie 20–30 decibelų yra lapų šlamėjimas. O štai dulkių siurblys ar virtuvinis kombainas gali skleisti garsus, kurių garsumas yra apie 70–90 decibelų. Jei garsas pasiekia 85 decibelus, jis jau gali mus veikti ir net pakenkti klausai. 85 decibelus viršyja tokie žinomi garso šaltiniai, kaip pavyzdžiui žoliapjovės (apie 90 decibelų), traukiniai (90–115 decibelų) ar garsūs koncertai (110–120 decibelų). Tad jie yra per stiprūs klausyti ilgai. Todėl nenuostabu, kad jų keliamas garsas jus pradeda erzinti.
Garso taršą (arba antropogeninį triukšmą) dažniausiai sukelia:
– Transportas: automobilių, traukinių, lėktuvų ir laivų triukšmas.
– Pramonė: gamyklų, statybos darbų bei mašinų keliamas triukšmas.
– Gyvenamoji aplinka: garsios pramogos, žmonių veikla, muzikos renginiai ar triukšmingi kaimynai.
– Triukšmingos garso pasiklausymo priemonėmis: garsus muzikos klausymas per ausines, automobilyje ir pan.
– Kaime tai gali būti kokia nors garsiai įjungta technika.
Garso tarša ne tik erzina, bet gali gali lemti stresą, miego sutrikimus ar net klausos problemas. Laukiniams gyvūnams ji gali trukdyti komunikuoti tarpusavyje, ieškoti maisto ar net apsisaugoti nuo pavojų.
Paukščiams per didelis dirbtinis triukšmas gali trukdyti susikalbėti ar rasti maistą.
Dėl garso taršos jiems yra sudėtinga komunikuoti tarpusavyje. Patelėms darosi sunku išgirsti patinėlių giesmes, todėl sumažėja jų galimybes susiporuoti. Be to, aplinkinis triukšmas gali užgožti kitų paukščių įspėjamuosius šūksnius apie šalia esančius plėšrūnus, dėl ko paukščiai gali tapti lengvu grobiu.
„Paukščiai lesa vabzdžius, kuriuos laikome kenkėjais, platina augalų sėklas, geniai kala uoksus, kuriuose vėliau įsikuria kiti gyvūnai, plėšrūs paukščiai gaudo graužikus ir kitus smulkius gyvūnus. Visa tai lygiai taip pat aktualu ir miesto ekosistemose. Žmonėms paukščiai taip pat teikia jei ne praktinės, bet ir estetinės naudos.
Mes gyvename kartu nuo pat žmonijos atsiradimo, todėl net sunku įsivaizduoti, kokį poveikį žmogaus psichologinei būklei gali turėti gyvenama vietovė, kurioje nėra paukščių.
Paukščių giesmės, plaukiančių ančių vaizdai ir t.t. ramina, prisideda prie psichologinės gerovės. Taip pat, matydami laukinius paukščius savo aplinkoje, suartėjame su gamta. Daugelis gamtos mylėtojų atrado šią aistrą stebėdami būtent paukščius, nes jų elgsena, išvaizda, skleidžiami garsai yra turbūt įspūdingiausia, ką galima stebėti gamtoje. O kai paukščiai yra miesto dalis – tai yra lobis, kurio dažnai neįvertiname.
Miestuose paukščiai susiduria su visa gausybe grėsmių: stikliniai pastatai, natūralių buveinių trūkumas, maisto, pavyzdžiui, vabzdžių trūkumas, lauke laikomos katės ir, žinoma, garso tarša. Paukščiai į triukšmą reaguoja jautriai, nes klausa jiems yra viena svarbiausių juslių. Nuolatinis triukšmas gali turėti neigiamą poveikį jų sveikatai ir socialinei elgsenai, trikdyti perėjimą, mitybą ir t.t.“ – sako gamtininkas, biologas Tomas Pocius.
Žiemojančių gyvybių trikdymas išbalansuoja ekosistemos savireguliaciją
Šikšnosparniams, žiogams ar pelėdoms klausa yra išgyvenimui svarbus pojūtis. Triukšmo tarša yra tarsi „triukšmingas chaosas“, kurio jų aplinkai nereikia. Pavyzdžiui Kauno fortų vietose, kur žiemoja šikšnosparniai, neleidžiama lankytis žmonėms žiemą, nes jie dažnai triukšmo pažadinti neišgyvena.
Kaip ir paukščiai, šikšnosparniai taip pat mieste reguliuoja vabzdžių populiacijas. Per naktį vienas šikšnosparnis sumedžioja tūkstančius uodų ir kitų smulkių vabzdžių.
Namų rūsiai, fortai ir panašios struktūros, kuriose per visą žiemą išlieka panaši temperatūra, yra puikios vietos šikšnosparniams žiemoti. Be jų daug mažiau šikšnosparnių sugebėtų išgyventi žiemą. Todėl svarbu tokiose vietose kiek įmanoma mažiau kelti triukšmo ar kitais būdais trukdyti miegantiems šikšnosparniams.
Miestas yra gamtos dalis
Reikėtų nepamiršti, kad miestai yra žmonių susikurta buveinė gamtoje, kur gamtiniai ištekliai yra transformuojami į pastatus, infrastruktūrą ir viešąsias erdves, siekiant sukurti erdvę gyvenimui, darbui, kultūrai ar socialiniam bendravimui. Nors miestas dažnai yra labai nutolęs nuo natūralios gamtos, jis vis tiek yra jos dalis. Miestai nėra atskirti nuo gamtos, bet yra tam tikras žmogaus ir gamtos sąveikos rezultatas. Tad tai, kaip juose tas rezultatas veikia kitas gyvybes, atsiliepia ir mums – žmonėms.
Straipsnio autorė Sandra Galdikaitė
Apie sensorinės perkrovos temas dalinsiuosi kituose straipsniuose. Jeigu apie temą norite informaciją gauti asmeniškai, prenumeruokite naujienlaiškį ČIA.
O jei esate sveikatos specialistas, mokslininkas, biologas, fizikas, chemikas, urbanistas ir pan., kuris tyrinėja šias temas ir norėtumėte pasidalinti savo žiniomis, susisiekite info@9zuikiai.lt
